Remigijus Lapinskas. Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

Remigijus Lapinskas. Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

2018 08 09, DELFI

Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.

Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas. Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės.

Tai puikiai iliustruoja skaičiai – medienos pardavimų statistika rodo, kad, pavyzdžiui, šių metų II-ojo pusmečio ilgalaikiuose ir pusmetiniuose aukcionuose buvo parduota 586,43 tūkst. m3 medienos, iš jų 526,34 tūkst. m3 apvaliosios medienos ir 60,08 tūkst. m3 miško kirtimo liekanų. T. y. miško kirtimų liekanos, naudojamos biokuro gamybai, sudaro apie 10 proc. parduodamos medienos. Be kirtimo liekanų gamybai naudojama malkinė mediena sudaro 12 proc. pardavimų, tačiau biokurui gaminti naudojama tik prasčiausia – III gr. malkinė mediena, sudaranti maždaug pusę visų malkinės medienos pardavimų.

Miškų naikinimo ministerija vasarą įgauna pagreitį: kirtimus didina 6 %, o dalį miškų ruošiamasi paversti žvyro karjerais (Aplinkos ministras atostogose)

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje (kuriame priimtais sprendimais ir rėmėsi Vyriausybė) buvo pateikta rekomendacija kertamus pušynų plotus padidinti nuo 2333 ha iki 2984 ha, kitaip tariant, anksčiau pušynų kirtimai sudarė 21,1 proc. visų kirtimų normos, o dabar planuojama šį skaičių padidinti iki 25,6 proc., t. y. 4,5 procento.

Žinant, kad leidžiamas kirsti miško plotas padidintas 6 proc., akivaizdu, jog planuojama daugiau kirsti būtent pušis, o jos biokuro gamybai nėra reikšmingos. Tad akivaizdu, kad padidinus kirtimų normą, išloš ne biokuro, o medienos pramonės rinka, tačiau visuomenės akivaizdoje už iškirstą mišką atsakomybę bandoma suversti biokuro pramonei.

Nors Aplinkos ministerija dėjosi prieštaraujanti kirtimų normos didinimui, tačiau netrukus po to, kai Vyriausybė patvirtino sprendimą, Aplinkos viceministras Martynas Norbutas jau dėstė žiniasklaidai argumentus apie neva Vyriausybės siekį užkirsti kelią šildymo kainų kilimui. Tačiau kaip kitaip pavadinti tokius teiginius, jei ne manipuliacija gyventojų nerimu dėl galimai brangsiančio šildymo?

Arba viceministras visiškai nesigaudo, arba iš anksto apgalvotai meluoja, teigdamas, kad miškų kirtimus reikia didinti dėl biokuro. Bendroje šilumos kainoje biokuras sudaro vos 25–30 proc., tad jo kainos kilimas neturės didelės įtakos šildymo kainoms. Todėl šios spekuliacijos skamba daugiau nei keistai, o tokiais argumentais paremtas Vyriausybės sprendimas neturi pagrindo. Tad kyla klausimas, kas tai – visiškos nekompetencijos problema ar siekis pasinaudojant situacija užglaistyti kyšančius interesus? O gal ir tai, ir tai?

Dar planuojant valstybinių miškų reformą kartu su Sąjūdžio už Lietuvos miškus steigėjais baiminomės, kad kitas žingsnis įvykdžius valstybinių miškų valdymo sistemos pertvarką bus miškų kirtimų didinimas, kas leistų pateisinti naujojo darinio efektyvumą. Deja, prognozės išsipildė. Net su kaupu. Tačiau toks sprendimas gali itin skaudžiai atsiliepti Lietuvos miškams.

Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrinamas savalaikis ir racionalus medienos panaudojimas, miško apsauginių ir socialinių funkcijų bei biologinės įvairovės išsaugojimas, tvarus šalies ar regiono ekonominių reikmių tenkinimas, tačiau dangstantis neracionaliais pasiteisinimais didinama kirtimų norma veda priešinga linkme.

Sudėliojusi į bendrą paveikslą visus šios kadencijos Aplinkos ministerijos „pokštus“ valstybinių miškų sektoriuje visuomenė jau krikštija šią instituciją Miškų naikinimo ministerijos vardu. Atsakingai pareiškiu – biokuro poreikis nedarė įtakos miškų kirtimo normos didinimui ir toks pasiteisinimas iš aplinkos viceministro lūpų yra apsimestinis ir neteisingas.

Remigijus LAPINSKAS yra Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas

DELFI: Remigijus Lapinskas. Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus 

Viršelio foto: © DELFI / Domantas Pipas


DĖMESIO! Dėl padidintos kirtimų normos – rugpjūčio 20 d. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ Seime organizuoja spaudos konferenciją


Miškų kirtimus didina 6 % !!!

2018 08 08 / 15min

„Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS teigė, kad ji bus didesnė 6 proc. nei ankstesnį laikotarpį – taip siekiama nedidinti šilumos kainos gyventojams.

Argumentai iš esmės, kad ženkliai kyla medienos ir biokuro kainos – ir, kadangi brangsta biokuras, tendencija, kad greičiausiai brangs ir šildymas, yra akivaizdi. Norint suvaldyti tą situaciją, mes turime bent šiek tiek didinti kirtimus, kad galėtume daugiau pagaminti biokuro“, – BNS sakė M.Norbutas.

Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, ketino siūlyti Vyriausybei metinę kirtimo normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 hektarų, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos. Tačiau trečiadienį ministerija atsižvelgė į kitų ministerijų, tarp jų ir Energetikos, argumentus.

Visą straipsnį skaitykite čia:

15 min – Vyriausybė patvirtino didesnę miškų kirtimo normą

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-08-09T19:21:51+00:00 2018 08 09|Kategorijos: Apie reformą, Kas naujo, Lietuva, Lietuvos miškai, Miškų Sąjūdis|Žymės: , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/remigijus-lapinskas-biokuras-nera-kaltas-del-vyriausybes-sprendimo-didinti-misku-kirtimus">
Twitter