PUNIOS ŠILAS – aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės veikėjų KREIPIMASIS į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, 2019 07 30

Sveiki, iniciatyvinė grupė parengė kreipimąsi į Prezidentą dėl Punios girios, paskutinės Lietuvoje likusios sengirės, išsaugojimo ir Kęstučio Mažeikos veiksmų blokuojant šiuos siekius.

Kviečiame pasirašyti: a) organizacijas, b) autoritetingus gamtininkus, c) kultūros, meno ir visuomenės veikėjus. Kalbant apie fizinius asmenis, šiame etape norime įtraukti tik viešoje erdvėje žinomus vardus. Kai raštas bus pateiktas Prezidentūrai, jis taip pat bus patalpintas ir interneto platformoje kviečiant plačiąją visuomenę pasirašyti.

Planas yra kreipimąsi oficialiai pateikti ateinantį pirmadienį.

Kviečiame visus prisidėti prie tikslinio platinimo raginant aukščiau išvardintas tikslines grupes pasirašyti. Norintys pasirašyti rašykite tiesiogiai zymantas.morkvenas@bef.lt arba gvarnas@gmail.com
2019 07 30

Punia prezidentui pdf

Punia_prezidentui-word

Pranešimas spaudai

Iniciatyvinės grupės vardu, 

Prof. Gintaras Varnas (Parašas)

Žymantas Morkvėnas (Parašas)

Kontaktams: 

Prof. Gintaras Varnas e.p. gvarnas@gmail.com, t. 8 (698) 81 730

Žymantas Morkvėnas e.p. zymantas.morkvenas@bef.lt, t. 8 (614) 72597


Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius

Visuomeninių gamtosaugos organizacijų,

gamtos, meno, kultūros žmonių ir visuomenės veikėjų kreipimasis 

PUNIOS ŠILAS – PADĖKITE GELBĖTI!

2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,

Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.

Šiais metais vykusiame suvažiavime „Santara-Šviesa“ pasakytoje kalboje Jūs pasidalinote vizija – savo kadencijos pabaigoje palikti Lietuvą „žalesnę nei radote“. Tuomet Jūs akcentavote būtinybę atkurti senovėje puoselėtą pagarbą gamtai, o dabartinius procesus įvardijote kaip „brutalią kovą prieš gamtą“. Būtent taip mes vertiname liepos 12 d. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos priimtą pavedimą stabdyti Punios šilo sengirės apsaugą užtikrinančią gamtinio rezervato plėtrą. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus.

Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai  medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų.

Aplinkos ministras K. Mažeika argumentavo savo sprendimą sustabdyti Punios šilo išsaugojimo iniciatyvą vietos bendruomenės interesais bei tuo, jog įgyvendinus specialistų parengtą planą visuomenė neva neturėtų galimybės lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile. Toks paaiškinimas glumina dėl dviejų priežasčių.

Pirma, parengti planavimo dokumentai nurodo priešingai. Punios šilo gamtinio rezervato plėtros plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas.

Antra, sunku patikėti, kad Aplinkos ministerija iš tiesų mato natūralų senovinį mišką, kritiškai svarbų daugybės rūšių išgyvenimui, kaip „išvirtusius, supuvusius medžius, kurių niekas neprižiūri“. Tokie teiginiai, kaip ir šių metų liepos 24 d. vykęs Punios rezervato klausimo svarstymas Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kelia nerimą, ar institucija, atsakinga už gamtos apsaugą, apskritai supranta, kas yra natūralios buveinės? Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi.

Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, pūvantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti.

Aplinkosaugininkų koalicija: miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose – kuo pavojingi sanitariniai kirtimai. Žydrūnas PREIKŠA (VIDEO)

Punios šilas yra tinkamas lankymui ir labai svarbu, kad žmonės galėtų pamatyti, kaip atrodo tikras senas, pilnavertis miškas, o gerai reguliuojamas ir prižiūrimas lankymas, turizmas praturtintų vietinę ekonomiką. Šis tvarkymo planas buvo remiamas mokslininkų ir gamtosaugos ekspertų, o taip pat ir dalies vietos gyventojų. Aplinkos ministras prieš priimdamas sprendimus gauna visą jo vadovaujamos institucijos disponuojamą informaciją. Todėl ministro teiginius apie parengtą planą, neva uždrausiantį lankymą, uogavimą ir grybavimą, galima traktuoti tik kaip sąmoningą melą, visuomenės klaidinimą bei gamtosaugos diskreditavimą.

Tikėtina, jog aplinkos ministro K. Mažeikos neigiamas nusistatymas Punios šilo didesnės apsaugos atžvilgiu yra paveiktas medžiotojų interesų, kadangi pats K. Mažeika irgi yra medžiotojas. Todėl čia galima įžvelgti netgi viešų ir privačių interesų konfliktą. Tokios aplinkybės verčia abejoti, ar ministras gali tinkamai atstovauti gamtosaugos interesams.

2014 metais Punios šile apsilankiusi garsi mokslininkė Birutė Galdikas išreiškė viltį, jog kada nors ateis laikas, kai lietuviai susiprotės ir nustos kirsti Punios šilą. Natūralios gamtos buveinės yra viena didžiausių retenybių pasaulyje, ypač Europoje. Mes tiesiog privalome jas išsaugoti ir didinti tiek mūsų, tiek būsimų kartų labui. Kai mūsų vaikai paklaus, „kaip atrodė kunigaikščio Vytauto laikų miškas su šimtamečiais medžiais milžinais?“ arba „kur galėčiau pamatyti didįjį ąžuolinį ūsuotį ir lūšis?“, mes arba galėsime juos nuvesti į Punios šilą, arba turėsime atsakyti, jog „deja, tokio miško jau nebėra, jis išgyveno šimtus metų, bet neseniai buvo žmogaus kvailumo sunaikintas“. Jūs turite galimybę nuspręsti, koks tas atsakymas bus.

Gerbiamas Prezidente, svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtį, matome didelę grėsmę, kad Vyriausybės programoje numatytų aplinkosauginių įsipareigojimų nebus laikomasi, o aplinkosaugos politika taps vieno asmens – ministro – nuomonės įkaite. Todėl prašome Jūsų į Aplinkos ministro postą paskirti principingai aplinkosaugos interesus ginantį ir dalykinę kompetenciją turintį asmenį, kurio pirmasis darbas turėtų būti Punios šilo naujojo rezervato įkūrimas, esamo išplėtimas. Jei laikinai einantis Aplinkos ministro pareigas Kęstutis Mažeika neatšauks savo sprendimo, stabdančio adekvataus apsaugos statuso suteikimą Punios šilui, prašome jo neskirti aplinkos ministru naujajame Vyriausybės kabinete.

Raginame Jus išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą.


Kreipimasis

Klaida tekste prie pasirašiusių: turi būti archeologas Vykintas Vaitkevičius






 

Nemuno kilpų regioninis parkas



Ar turėsime sengirę Lietuvoje?

#LRT #Kultūrosdiena Punios šilas mena LDK laikus, tačiau jį bandome iškirsti… Kodėl mums būtina išsaugoti šį rezervatą? 

Kalba “Sengirės” kūrėjas Mindaugas Survila, gamtininkas – miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša, režisierius Gintaras Varnas.

“Apie miškus reikia galvoti ne tik racionaliai, bet ir strategiškai.”

LRT Kultūros diena: Kodėl mums būtina išsaugoti Punios Šilą?

AR TURĖSIME SENGIRĘ LIETUVOJE?#LRT #Kultūrosdiena Punios šilas mena LDK laikus, tačiau jį bandome iškirsti… Kodėl mums būtina išsaugoti šį rezervatą? #Sengirė #PuniosŠilasKalba "Sengirės" kūrėjas Mindaugas Survila, gamtininkas – miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša, režisierius Ginataras Varnas https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000074824/kulturos-diena-punios-silas-mena-ldk-laikus-taciau-ji-bandome-iskirsti-paversti-rezervatu-neplanuojama

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. liepos 23 d., antradienis



“Nu nematom problemos – kas grybauja, kas uogauja, kas medžioja..” (Aplinkos ministras K.Mažeika apie Punios Šilą)

Ar parduosim Punios Šilą medžiotojams?

2019 07 24 Aplinkosaugos komiteto posėdis (ištrauka, visas įrašas žemiau)

Punios Šilas ir Nomenklatūrinė Medžioklė

AR PARDUOSIM PUNIOS SENGIRĘ MEDŽIOTOJAMS? #PuniosŠilasĄžuolųSengirė #NomenklatūrinėMedžioklėLINAS BALSYS – "Ilgai ir planingai buvo ruošiama rezervato plėtra. Paruošti dokumentai, samdytos įmones, kurios tą projektą ruošė, įmonėms skirti pinigai. Pradėti derinti darbai, derinta su bendruomenėmis, atsižvelgta į jų interesus ir paskui staiga išeina MINISTRO ĮSAKYMAS, kad ten reikia kažką stabdyti, nes bendruomenės negali grybauti ir uogauti. Man tai sukėlė didelį nerimą – aš peržvelgiau įdėmiai visą tą 17 puslapių planą ir ten numatyta aiškiai, kad galima grybauti ir uogauti. Galima netgi automobiliu važiuoti į nurodytas vietas, išvardinti konkretūs kaimai su pavadinimais, kurių žmonės gali grybauti ir uogauti ir organizuoti turizmą. NEGALIMA DARYTI VIENINTELIO DALYKO – MEDŽIOTI. O ten, kaip mes žinome, yra profesionalios medžioklės plotas, dar liaudyje vadinamos NOMENKLATŪRINĖS MEDŽIOKLĖS PLOTAS. Medžiotojai, kurie čia komitete esat, galit paaiškinti ar jūs papuolat į tą nomenklatūrą ar ne. Dabar kažkodėl tas projektas yra stabdomas – pinigai – ministro įsakyme yra nurodyta sumokėti tuos planuotus pinigus, o PROJEKTĄ STABDYTI. Tai reiškia, išmetam valstybės mokesčių mokėtojų pinigus į balą, projektas nėra įgyvendinamas, nes kažkurios bendruomenės atstovams grybai ten nesigrybauja kažkaip…Tai pažiūrim kompleksiškai – ar Punios Šilas papuola ir įsipaišo į šitą didelę ir gražią prezentaciją Natura2000? Idėja buvo gera – išplėsti Nemuno kilpoje išsidėsčiusį Punios Šilą, ten tikrai yra unikalūs dalykai. dabar matome yra švaistomos lėšos, parengti projektai, darbai stabdomi, o visuomenė sukiršinta ir nežino kodėl taip daroma? Tai va reikėtų paaiškinimo, pirmininke. Ačiū."APLINKOS MINISTRAS K. MAŽEIKA:"Ačiū už rūpestį, prisiimu visą atsakomybę gerb Linai. Toje frakcijoje kurioje esat, nomenklatūrinių medžiotojų, turbūt, yra daugiausiai. Turbūt važiuojat ir tas gėrybes naudojat ar šalia būnat, kas ten žino kas ten būna frakcijoje. (..kalba ne į temą, asmeniškumai bla bla …tai kaip su Punios šilo istorija? ) … tęsia – "nematom problemos, ką ten veikia žmonės, grybauja, uogauja ar medžioja, galbūt, kai kurie, … tai žalos gamtai tikrai nėra. Tie augalai, kurių buveinės išsiplėtusios už rezervato ribų rodo, kad žmonių veikla poveikio buveinėms nedaro. Manome, kad infrastruktūra, kuri ten yra, galėtų būti naudojama ir toliau. Kalbame, kad reikėtų išspręsti medžių kirtimo klausimą ir visos problemos išsispręstų. Kad stabdyti planuotinų plynų kirtimų Šile darbus, nereikia skelbti rezervatu – galima ir kitomis priemonėmis tai padaryti… ką ir planuojame artimiausiu metu. Kalbant APIE MEDŽIOKLES – tas nomenklatūrinis medžioklės plotas kaip ir kiti turi būti PARDUODAMI AUKCIONUOSE, kad baigtųsi vieną kartą, ko praeitas ministras nepadarė…Keli aukcionai įvyko, už tą vietą būtų galima gauti KELIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ EURŲ, kuriuos būtų galima panaudoti aplinkosaugos programoms įgyvendinti. Manau tuo keliu ir reikia eiti, o ne kurti rezervatą, kuris galiausiai bus mažos grupės žmonių lankymo vieta. Na ir bus apribota tų pačių vietinių gyventojų, gal kažkas galės, gal Linas galės kaip Seimo narys važiuoti, bet kitų miestų gyventojai negalės. Manau vieta turi būti atvira visiems Lietuvos žmonėms, o ne mažai žmonių grupei."2019 07 24 Aplinkosaugos komiteto posėdis dėl Natura2000 ir Punios Šilo. VISAS POSĖDIS ČIA: https://www.facebook.com/gyvasmiskas.lt/videos/347443519506975/🌿🦋🌳🐦- Ar žinai, kad PUNIOS ŠILAS yra didžiųjų praeities girių, besitęsusių abipus Nemuno, liekana. Miške vyrauja pušys ir eglės. Botaninis zoologinis draustinis. Vienas vertingiausių miškų Europoje. Didžiausia ir vertingiausia ĄŽUOLŲ SENGIRĖ LIETUVOJE. 🌿🦋🌳🐦"Vakarų Europa seniai iškirsta, Rytų Europoje tikrosios gamtos dar likę – PUNIOS ŠILAS YRA PERLAS visoje šitoje karūnoje. Ši vieta mūsų šalyje – tarsi laiko tėkmės simbolis, jungiantis mus su LDK laikais. Juk tai miškas, buvęs jau Žalgirio mūšio metu. Kodėl reikėtų ten vykdyti kirtimus? Juk ekonominė to vertė nulinė. Tai tik neišsilavinimo, nesupratimo pasekmė, dar kažkokie interesai.(…)Valstybinį mišką kerta urėdijos, tai keista. Knygose rašoma apie miškininkus, kurie saugo šiuos gamtos plotus, tik realybėje jau seniai viskas pasikeitę. MIŠKININKAI NĖBĖRA MIŠKO SAUGOTOJAI, jie – MEDIENOS TIEKĖJAI.(…) Be valstybinių, dar yra privatūs miškai. O čia jau veikia siaubinga publika… Kartą teko bendrauti su vienu iš jų. Stengiesi pasakoti apie paukščius, o jie sako: „Kad nematyčiau nė vieno inkilo savam miške.“Ornitologas, režisierius Gintaras Varnas https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1081392/gintaras-varnas-igele-valdantiesiems-galbut-kultura-siems-zmonems-reiskia-tik-naisiu-vasara🌿🦋🌳🐦LRT reportažas iš PUNIOS ŠILO sengirės, "SENGIRĖS" režisierius, gamtininkai – kodėl jį būtina išsaugoti? (VIDEO) 2019 07 23https://www.gyvasmiskas.lt/lrt-reportazas-is-punios-sengires-kodel-ji-butina-issaugoti-video-2019-07-23/Skvernelis Seime apie PLYNUS kirtimus ir PUNIOS ŠILĄ arba kas slypi už grybų ir uogų? Linas BALSYS 2019 07 18 (VIDEO)https://www.gyvasmiskas.lt/skvernelis-seime-apie-plynus-kirtimus-ir-punios-sila-arba-kas-slypi-uz-grybu-ir-uogu-2019-07-18-video/„Leiskit medžioti, tada kalbėsim“ – kas vyksta Punios Sengirėje ir Aplinkos ministerijoje? Andrius GAIDAMAVIČIUS (KOMENTARAI)https://www.gyvasmiskas.lt/leiskit-medzioti-tada-kalbesim-kas-vyksta-punios-sengireje-ir-aplinkos-ministerijoje-andrius-gaidamavicius-komentarai/Punios Šilo šešėliuose – Aplinkos ministerijos šizofrenija. Pilietinė nuomonė (FOTO)https://www.gyvasmiskas.lt/punios-silo-seseliuose-aplinkos-ministerijos-sizofrenija-foto/Krovinių gabentojai užsienyje sekė Labanoro girios, Punios šilo virtimo popieriumi grandinę – kaip senieji miškai virsta prekybinių centrų reklaminiais žurnalais ir tualetiniu popieriumi (FOTO)https://www.gyvasmiskas.lt/kroviniu-gabentojai-uzsienyje-seke-labanoro-girios-punios-silo-virtimo-popieriumi-grandine-kaip-senieji-miskai-virsta-prekybiniu-centru-reklaminiais-zurnalais-ir-tualetiniu-popieriumi-foto/

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. liepos 27 d., šeštadienis

 

LINAS BALSYS – “Ilgai ir planingai buvo ruošiama rezervato plėtra. Paruošti dokumentai, samdytos įmones, kurios tą projektą ruošė, įmonėms skirti pinigai. Pradėti derinti darbai, derinta su bendruomenėmis, atsižvelgta į jų interesus ir paskui staiga išeina MINISTRO ĮSAKYMAS, kad ten reikia kažką stabdyti, nes bendruomenės negali grybauti ir uogauti. Man tai sukėlė didelį nerimą – aš peržvelgiau įdėmiai visą tą 17 puslapių planą ir ten numatyta aiškiai, kad galima grybauti ir uogauti. Galima netgi automobiliu važiuoti į nurodytas vietas, išvardinti konkretūs kaimai su pavadinimais, kurių žmonės gali grybauti ir uogauti ir organizuoti turizmą. NEGALIMA DARYTI VIENINTELIO DALYKO – MEDŽIOTI. O ten, kaip mes žinome, yra profesionalios medžioklės plotas, dar liaudyje vadinamos NOMENKLATŪRINĖS MEDŽIOKLĖS PLOTAS. Medžiotojai, kurie čia komitete esat, galit paaiškinti ar jūs papuolat į tą nomenklatūrą ar ne. Dabar kažkodėl tas projektas yra stabdomas, pinigai – ministro įsakyme yra nurodyta sumokėti tuos planuotus pinigus, o PROJEKTĄ STABDYTI. Tai reiškia, išmetam valstybės mokesčių mokėtojų pinigus į balą, projektas nėra įgyvendinamas, nes kažkurios bendruomenės atstovams grybai ten nesigrybauja kažkaip…

Tai pažiūrim kompleksiškai – ar Punios Šilas papuola ir įsipaišo į šitą didelę ir gražią prezentaciją Natura2000? Idėja buvo gera – išplėsti Nemuno kilpoje išsidėsčiusį Punios Šilą, ten tikrai yra unikalūs dalykai. Dabar matome yra švaistomos lėšos, parengti projektai, darbai stabdomi, o visuomenė sukiršinta ir nežino kodėl taip daroma? Tai va reikėtų paaiškinimo, pirmininke. Ačiū.”

APLINKOS MINISTRAS K. MAŽEIKA:
“Ačiū už rūpestį, prisiimu visą atsakomybę gerb Linai. Toje frakcijoje kurioje esat, nomenklatūrinių medžiotojų, turbūt, yra daugiausiai. Turbūt važiuojat ir tas gėrybes naudojat ar šalia būnat, kas ten žino kas ten būna frakcijoje. (..kalba ne į temą, asmeniškumai bla bla …tai kaip su Punios šilo istorija? ) … tęsia – “nematom problemos, ką ten veikia žmonės, grybauja, uogauja ar medžioja, galbūt, kai kurie – tai žalos gamtai tikrai nėra. Tie augalai, kurių buveinės išsiplėtusios už rezervato ribų rodo, kad žmonių veikla poveikio buveinėms nedaro. Manome, kad infrastruktūra, kuri ten yra, galėtų būti naudojama ir toliau. Kalbame, kad reikėtų išspręsti medžių kirtimo klausimą ir visos problemos išsispręstų. Kad stabdyti planuotinų plynų kirtimų Šile darbus, nereikia skelbti rezervatu – galima ir kitomis priemonėmis tai padaryti… ką ir planuojame artimiausiu metu. 

Kalbant APIE MEDŽIOKLES – tas nomenklatūrinis medžioklės plotas kaip ir kiti turi būti PARDUODAMI AUKCIONUOSE, kad baigtųsi vieną kartą, ko praeitas ministras nepadarė… Keli aukcionai įvyko, už tą vietą būtų galima gauti KELIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ EURŲ, kuriuos būtų galima panaudoti aplinkosaugos programoms įgyvendinti. Manau tuo keliu ir reikia eiti, o ne kurti rezervatą, kuris galiausiai bus mažos grupės žmonių lankymo vieta. Na ir bus apribota tų pačių vietinių gyventojų, gal kažkas galės, gal Linas galės kaip Seimo narys važiuoti, bet kitų miestų gyventojai negalės. Manau vieta turi būti atvira visiems Lietuvos žmonėms, o ne mažai žmonių grupei.”


2019 07 24 Aplinkosaugos komiteto posėdis dėl saugomų teritorijų, Natura2000 tinklo optimizavimo projekto ir situacijos Punios Šile (visas įrašas)

Prezentacijas rasite čia:
LIFE IP_NATURALIT_2019-07-22
ST sistemos lesos is VB
Atsakymai AAK 2019 07 22

Saugomos Teritorijos, Punios Šilas ir Natura2000

"Nuu nematom problemos, kas grybauja, kas uogauja, kas medžioja.." (Mažeika apie Punios šilą)#SVARBU #BukBudrus #SaugomosTeritorijos #PokyčiaiReformos #PuniosŠilasSengirė #STOPNomenklatūrinėMedžioklė #KoNoriES #AplinkosaugosKomitetas #Mažeika NATURA2000 tinklo optimizavimas ir įstatyminės bazės perkėlimas į mūsų įstatyminę bazę, ES inicijavo teisinę procedūrą prieš Lietuvą, Saugomų Teritorijų reforma, Punios Šilo sengirės reikalai2019 07 24 Simonas Gentvilas inicijavo šį posėdį, tam, kad "susipažintume su tuo kas vyks", nes miško pramonės lobistai nerimauja – artimiausiu metu numatomi pokyčiai saugomų teritorijoje, bus įgyvendinamas 17 mln Eu vertės LIFE projektas, planuojama įsteigti 5 naujas saugomas teritorijas, išpirkti 100 ha privačių miškų, 50 sutarčių del aplinkosauginių dalykų, ateityje dar planuojama 30 000 mln Eu ST (saugomų teritorijų) plėtrai.Tuo pačiu būtinas (jau incijuotas) NATURA2000 perkėlimas į mūsų įstatyminę bazę. ES jau pradėjo teisinę procedūrą dėl nuostatų nesilaikymo (galimos baudos, atimtas finansavimas). Pas mus iki šiol NETEISĖTAI kertamos NATURA2000 teritorijos. #PramonėsBuldozeris RUDENĮ LŽVS ir Skvernelio Vyriausybės planuose – Saugomų Teritorijų reforma, Aplinkosaugos sistemos centralizacija (II ETAPAS, I ETAPAS buvo MIŠKŲ REFORMA) – t.y. naikinami visi trikdžiai "racionaliai naudoti miškus", o kontrolė konsoliduojama į siauro interesų rato rankas. Iki šiol nėra žinoma ar diskutuojama su darbuotojas kaip tai vyks. PIRMA DALIS – pristatomas NATURA2000 projektai, problematikaANTRA DALIS – klausimai, atsakymai, diskusija——————PAPILDOMA INFO: Kas yra Natura 2000?http://www.natura2000info.lt/Projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje”Aplinkos ministerija kartu su kitais partneriais įgyvendina pirmąjį Lietuvoje LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje”, kurio pagrindinis tikslas – prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos (toliau – ES) siekių stabdant biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei jas atkuriant.m.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis/naturalit-projektasProjekto trukmė – 10 metų (2018-01-01 – 2027-12-31).Projekto finansavimas – bendra projekto vertė yra 17,2 mln. Eurų. Didžiąją dalį lėšų sudaro ES programos LIFE parama (10,3 mln. Eur), likusi suma skirta iš valstybės biudžeto lėšų.Projekto koordinatorius – Aplinkos projektų valdymo agentūra.Projekto partneriai – Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“.Informaciją apie projektą ir jo vykdymo eigą galite rasti projekto tinklalapyje https://naturalit.lt/.#BUDĖK #MiškųSargybaSauliaus DAMBRAUSKO žinutė visuomenei – kada NATURA 2000 teritorijose vykdomi KIRTIMAI yra neteisėti ir kokiais atvejais kviesti policiją? 2018 09 26Dėmesio! Neteisinga manyti, jog miško kirtimai saugomose teritorijose (Natura 2000) yra legali veikla, kurios teisinį reguliavimą siekiama “pataisyti”. Priešingai, žmonės turi žinoti, jog tai nėra legalu, nes bet kokiems kirtimams Natura 2000 teritorijoje turėjo būti privalomai gauta institucinė išvada, kad tokia ūkinė veikla nedarys poveikio saugomoms vertybėms, o jeigu darys – turėjo būti atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Beje svarbu, kad labai daug saugomų teritorijų Lietuvoje yra įtrauktos į Natura 2000 tinklą.Kol kas mano paklausimą valstybės institucijos persiuntinėja viena kitai nesusitardamos, kuri yra kompetentinga į jį atsakyti. Manau aiškėja, kad jokių privalomų išvadų nebuvo ir nėra, nes jas pateikti būtų buvę paprasčiausia.Todėl bet koks (ir ne tik plynasis kirtimas) saugomose Natura 2000 teritorijose yra negalimas, o jeigu vykdomas – neteisėtas. Planuojamos ūkinės veiklos teisinio reguliavimo aspektu nėra jokios reikšmės, ar į Natura 2000 teritoriją patenkantys miškai yra privatūs, ar valstybiniai, ar jie yra priskirti ūkiniams, apsauginiams ar kitai miškų grupei ir ar miško kirtimas yra numatytas parengtame miškotvarkos projekte.Jeigu nėra atsakingos saugomų teritorijų institucijos išvados dėl poveikio Natura 2000 teritorijai reikšmingumo nustatymo, tai miško kirtimas yra negalimas, vykdoma ūkinė veikla – neteisėta, o ja daroma žala yra nusikalstama veika. Todėl pastebėjus tokius atvejus žmonės turėtų nedelsiant kviesti RAAD pareigūnus bei skambinti 112 policijai. Šiems atvykus – nurodyti tokių veiksmų neteisėtumo pagrindus, kurie smulkiai išdėstyti mano 2018-09-19 skunde “Dėl neteisėto valstybinių ir privačių miškų kirtimo Natura 2000 teritorijose”.Reiškiu pagarbą ir dėkingumą visiems neabejingiems.Advokatas Saulius DambrauskasSkaitykite daugiau: https://www.gyvasmiskas.lt/sauliaus-dambrausko-zinute-visuomenei-kada-natura-2000-teritorijose-vykdomi-kirtimai-yra-neteiseti-ir-kokiais-atvejais-kviesti-policija-2018-09-26/https://www.gyvasmiskas.lt/sauliaus-dambrausko-zinute-visuomenei-kada-natura-2000-teritorijose-vykdomi-kirtimai-yra-neteiseti-ir-kokiais-atvejais-kviesti-policija-2018-09-26/

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. liepos 26 d., penktadienis


APIE PUNIĄ

LRT reportažas iš PUNIOS ŠILO, „Sengirės“ režisierius ir gamtininkai – kodėl jį būtina išsaugoti? (VIDEO) 2019 07 23

Gintaras Varnas įgėlė valdantiesiems: galbūt kultūra šiems žmonėms reiškia tik „Naisių vasarą“


Skvernelis Seime apie PLYNUS kirtimus ir PUNIOS ŠILĄ arba kas slypi už grybų ir uogų? Linas BALSYS 2019 07 18 (VIDEO)

Punios Šilo šešėliuose – Aplinkos ministerijos šizofrenija. Pilietinė nuomonė (FOTO)

„Leiskit medžioti, tada kalbėsim“ – kas vyksta Punios Sengirėje ir Aplinkos ministerijoje? Andrius GAIDAMAVIČIUS (KOMENTARAI)

Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

Krovinių gabentojai užsienyje sekė Labanoro girios, Punios šilo virtimo popieriumi grandinę – kaip senieji miškai virsta prekybinių centrų reklaminiais žurnalais ir tualetiniu popieriumi (FOTO)


SENGIRĖS

„Sengirė“ režisierius: senieji Lietuvos miškai nesaugomi dėl greitų ir didelių pinigų – Vakarų Europa gyvą mišką seniai išnaikino (kuria miškų fondą!)

Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria


 Ar žinai, kad Lietuvoje  įstatymais įtvirtintas senųjų miškų sunaikinimas?

Kraštovaizdžio ir paveldo specialistas Stanislovas ČEPINSKAS (GYVAS MIŠKAS) – KOKIA SITUACIJA LIETUVOS MIŠKUOSE? (VIDEO)

Kai suminis miško amžius jaunėja, t.y. iškertami brandūs miškai, daugėja jaunuolynų ir kirtaviečių – tai DEFORESTIZACIJA de facto –

Koks yra realus BRANDŽIŲ MIŠKŲ panaudojimas de facto Lietuvoje dabar?

Pagal 2008-07-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-362 patvirtintą pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką visas sukauptas kertamąją brandą pasiekusių miškų (kuriuose galimi
pagrindiniai miško kirtimai) kiekis turi būti iškirstas per 16 metų valstybiniuose ir 10 metų – privačiuose miškuose.

Taigi – Visi valstybiniai miškai, kurie 2008 m. buvo pasiekę kertamąją
brandą numatyti visiškai iškirsti iki 2024 m. Tačiau 2018 m. kirtimo normą padidinus dar 6% visiško iškirtimo terminas 2023 m.

Iki visiško valstybinių brandžių miškų iškirtimo teritorijose kur įmanomi pagrindiniai miško kirtimai liko 4 metai.

2008 m. kertamąją brandą pasiekę privatūs miškai jau turėjo būti visiškai iškirsti iki 2018 metų. Tačiau taip neįvyko, dalis miško išliko – suveikė žmogiškasis faktorius – dalis žmonių miškus išsaugojo. Todėl dabar šitiek pastangų yra dedama į miškų supirkimui skirtas reklamas.
(…)
(De Jure miško plotas nesumažėjo, tačiau de facto –miškas prarandamas intensyviai.
Apskritai 1990 m. visoje Lietuvoje būdavo kertama 3000000 mln. m3, dabar 7-7,5 mln. m3 – dėl to kirtaviečių plotas ženkliai didėja. 
(…)
Siekiant įvykdyti Lietuvoje nustatytą medienos iškirtimo normą ir trūkstant brandaus miško ūkiniuose miškuose, paskutiniais metais gerokai suintensyvėjo netvari medienos gavyba (plynais ir
atvejiniais kirtimais) vertingiausiose Lietuvos saugomose teritorijose –Valstybiniuose parkuose – Regioniniai ir Nacionaliniai parkai.
(…)
Ar tikrai verta atsisakyti gamtai ir žmonėms itin vertingų brandžių miškų?
Nauda valstybės biudžetui: Pernai už 2017 m. pervesta į biudžetą 26,9 mln eur, kas sudaro 0,8 eur. Kiekvienam Lietuvos gyventojui per mėnesį. Šiemet suma yra didesnė, tačiau vienam gyventojui tesiekia apie 1,5 eur. Kas mėnesį.

Prezentacija – Stanislovas Cepinskas prezentacija pdf 

SENGIRIŲ GENOCIDAS – kaip viskas prasidėjo? Stanislovas Čepinskas, GYVAS MIŠKAS

SENGIRIŲ GENOCIDAS – kaip viskas prasidėjo? Stanislovas Čepinskas

Ar žinai, kad Lietuvoje įstatymais įtvirtintas senųjų miškų sunaikinimas?Kraštovaizdžio ir paveldo specialistas Stanislovas ČEPINSKAS (GYVAS MIŠKAS) – KOKIA SITUACIJA LIETUVOS MIŠKUOSE? Kai suminis miško amžius jaunėja, t.y. iškertami brandūs miškai, daugėja jaunuolynų ir kirtaviečių – tai DEFORESTIZACIJA de facto -Koks yra realus BRANDŽIŲ MIŠKŲ panaudojimas de facto Lietuvoje dabar?Pagal 2008-07-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-362 patvirtintą pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką visas sukauptas kertamąją brandą pasiekusių miškų (kuriuose galimipagrindiniai miško kirtimai) kiekis turi būti iškirstas per 16 metų valstybiniuose ir 10 metų – privačiuose miškuose.Taigi – Visi valstybiniai miškai, kurie 2008 m. buvo pasiekę kertamąjąbrandą numatyti visiškai iškirsti iki 2024 m. Tačiau 2018 m. kirtimo normą padidinus dar 6% visiško iškirtimo terminas 2023 m.Iki visiško valstybinių brandžių miškų iškirtimo teritorijose kur įmanomi pagrindiniai miško kirtimai liko 4 metai.2008 m. kertamąją brandą pasiekę privatūs miškai jau turėjo būtivisiškai iškirsti iki 2018 metų. Tačiau taip neįvyko, dalis miško išliko – suveikė žmogiškasis faktorius – dalis žmonių miškus išsaugojo. Todėl dabar šitiek pastangų yra dedama į miškų supirkimui skirtas reklamas.(…) (De Jure miško plotas nesumažėjo, tačiau de facto –miškas prarandamas intensyviai. Apskritai 1990 m. visoje Lietuvoje būdavo kertama 3000000 mln. m3, dabar 7-7,5 mln. m3 – dėl to kirtaviečių plotas ženkliai didėja. (…)Siekiant įvykdyti Lietuvoje nustatytą medienos iškirtimo normą ir trūkstant brandaus miško ūkiniuose miškuose, paskutiniais metais gerokai suintensyvėjo netvari medienos gavyba (plynais iratvejiniais kirtimais) vertingiausiose Lietuvos saugomose teritorijose –Valstybiniuose parkuose – Regioniniai ir Nacionaliniai parkai.(…)Ar tikrai verta atsisakyti gamtai ir žmonėms itin vertingų brandžių miškų? Kokią naudą iš to gauna:• Nauda valstybės biudžetui: Pernai už 2017 m. pervesta į biudžetą 26,9 mln eur, kas sudaro 0,8 eur. Kiekvienam Lietuvos gyventojui permėnesį. Šiemet suma yra didesnė, tačiau vienam gyventojuitesiekia apie 1,5 eur. Kas mėnesį.🌲🌲🌲Pirmykštis Dubravos miškas – vienintelė tokia saugoma teritorija Lietuvoje „Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. Čia galite pamatyti kaip tvarkosi pats miškas. (…)https://www.gyvasmiskas.lt/pirmykstis-dubravos-miskas-vienintele-tokia-saugoma-teritorija-lietuvoje/🌲🌲🌲Iš Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ konferencijos Seime – „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus?“ (VISAS VIDEO įrašas) 2019 04 02https://www.gyvasmiskas.lt/sajudzio-uz-lietuvos-miskus-konferencija-seime-metai-po-reformos-kodel-visuomenei-prireike-ginti-lietuvos-miskus-video-irasas-2019-04-02/PRANEŠIMAI 1 DALISAlgirdas BUTKEVIČIUS, Seimo narys, LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas. Įžanginis žodis32:45 Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. „Valstybinių miškų valdymo reformos pasekmės Lietuvos regionų plėtrai“Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Priedas1:11:10 Dalius SERAFINAS, Vilniaus universiteto profesorius. „Kokia yra tikroji miškų vertė“1:32:41 Dr. Marius ALEINIKOVAS, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas. „Miško naudojimo intensyvumas ir problemos Lietuvoje. Ką rodo kitų valstybių patirtis?“DISKUSIJA:1:57:10 Rietavo meras apie tai kaip urėdijų reforma palietė miestelio žmones2:00:30 Rimantas JUREVIČIUS, buvęs Zarasų miškininkas (39 metai stažas)2:13:10 aktorius Giedrius ARBAČIAUSKASPRANEŠIMAI 2 DALIS2:37:51 Stanislovas ČEPINSKAS, kraštovaizdžio specialistas. „Ar turime alternatyvą miškų kirtimams?“ 2:52:45 Kazimieras SVENTICKAS, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas. „Punios šilas: ar išsaugosime nesaugodami?“2:18:12 Andrius GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, „Labanoro klubo“ prezidentas. „Kokią Labanoro girią norime matyti rytoj?“3:39:50 Seimo nario Mindaugo PUIDOKO replika3:42:13 Privačių miško savininkų atstovas3:55:54 Monika PELDAVIČIŪTĖ, asociacijos „GYVAS MIŠKAS“ koordinatorė. „Atsakinga miškininkystė Lietuvoje: ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai?“4:27:55 lakūno Vytauto RADAVIČIAUS komentaras🌲🌲🌲Visus konferencijos pranešimus (slaidus) rasite čia: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35448&p_k=1&p_event_id=11480🌲🌲🌲Kiek dar stovėsime po medžiu kertamoje sengirėje? Mintys po miškų konferencijos. Kęstutis Urbahttps://www.gyvasmiskas.lt/kiek-dar-stovesime-po-medziu-kertamoje-sengireje-mintys-po-misku-konferencijos-kestutis-urba/🌲🌲🌲REMK MIŠKO GYNYBĄ! AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE 👉Kas mes: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskasMieli, miško bičiuliai, primename, kad jau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio.TIESIOGINĖ PARAMA:Asociacija „Gyvas miškas“Gavėjo kodas: 304896516Sąsk. Nr.: LT217300010156112739Mokėjimo paskirtis: Parama

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis


Punios šilas šiandien

Gyvo Miško archyvas (2019 m. birželis)












Kodėl miškui reikia negyvos medienos arba kas mišką paverčia giria?

„Apie trečdalis miško rūšių yra susijusios su negyva mediena. Mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausomi net 5000 – 7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Be retų rūšių, negyvuose senuose medžiuose gyvena ir gausybė ne tokių retų vabalų. Deja, ne visi susimąsto, kad negyvas medis ne tik kad nekenkia miškui, jo neteršia, o toliau atlieka labai svarbią funkciją – leidžia vystytis retiems vabzdžiams ir kitiems organizmams. Visiškai suiręs medis papildo dirvožemį mineralinėmis ir organinėmis trąšomis – grąžina žemei tai, ką buvo iš jos gavęs.“ 

„Miškas veikia kaip biologinių ekosistemų visuma ir negyva mediena vaidina didžiulį vaidmenį – ji sukuria sąlygas miško rūšims ir ekosistemoms egzistuoti, vystytis ir sąveikauti tarpusavyje kaip visumai ir kuria tai ką mes vadintume MIŠKO SVEIKATA.“

„Modeni miškininkystė sumažina negyvos medienos kiekį, todėl kyla grėsmė daugelio saproksilinių (medienoje išgyvenančių) organizmų išlikimui. Reikliausios rūšys reikalauja tokių negyvos medienos kiekių, kurių praktiškai neįmanoma pasiekti valdomuose miškuose. Tai reiškia, kad reikia žmogaus netvarkomų saugomų miškų. Valdomuose miškuose išsaugojimo pastangos turėtų būti sutelktos į kraštovaizdžio išsaugojimą ir tam tikrų negyvos medienos rūšis, tačiau neįmanoma nustatyti  miško medienos kiekio, kuris yra reikalingas konkrečiam miškui.“

SKAITYKITE PLAČIAU: Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria








Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau