Prezidentas VETUOJA miško plotų ribojimą užsienio fondams – miškų ateitį mato stambios pramonės rankose. Aplinkos patarėjas – energetikas (NUOMONĖS)

„Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius.“ (Gitanas Nausėda)

Prezidentas grąžino Seimui įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miško žemės


Saulius Lazauskas Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

 Dėl nevaldomo Lietuvos miškų išpardavimo

2019-08-02

Vyksta nevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, kirtavietes, jų valdomi miško žemės plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių ha.

Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, socialinės atskirties ir skurdo didėjimui regionuose, pažeidžiant kitų miškų ūkio rinkos dalyvių interesus.

Švedų korporacijos miškus masiškai supirkinėja Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, bet neperka kitose Vakarų valstybėse, nes jiems ten miškų niekas neparduoda.

„IKEA Group“ valdo šimtus tūkstančių hektarų miškų Rumunijoje, Baltijos šalyse. Lietuvoje jie jau įsigijo dešimtis tūkst. ha miško žemės, taip įgydami išskirtinę pirmumo teisę supirkinėti besiribojančias miško valdas. Stebina Vyriausybės, neveiklumas laiku neinicijavusios būtinų teisės aktų pataisas, kurios būtų užkirtę kelią nevaldomam Lietuvos miškų išpardavimui.

Kaip IKEA ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus? (VIDEO)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą, kuris numato, kad užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus neribojant perkamo miškų ūkio paskirties žemės ploto.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas taip pat nenumato jokių įsigyjamų miškų ploto apribojimų, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato, kad asmuo, ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli užsienio šalių subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti sukoncentruota vieno ar keleto stambių užsienio kapitalo miškų valdytojų rankose, taip sukuriant dominuojančią padėtį miškų ūkio sektoriuje. Pažymėtina, kad nekontroliuojamas užsienio subjektų akcijų perleidimas, taip pat gali būti grėsmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui. Būtina kuo skubiau tobulinti teisinį reguliavimą, kuris sustabdytų masinį Lietuvos miško žemės išpardavimą užsienio korporacijoms.

Pagarbiai Saulius Lazauskas – miškininkas, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos narys


Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite (MIŠKŲ VETO) Gintautas Kniukšta, 2019 08 04

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio „už Lietuvos miškus“ pirmininkas

Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite.Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies prezidentas Gitanas…

Posted by Gintautas Kniukšta on 2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis


Lietuvos  pramonininkai –  palaikome 1500 ha apribojimo įvedimą

Miško pramonininkų asociacija (naujai įsikūrusi):

 a. Nacionalinis saugumas – Lietuvos miškų paskirties žemės intensyviai konsoliduojamos nedidelės grupės įmonių rankose, kurių didelė dalis valdoma užsienio fondų – kas iš esmės prieštarauja nacionaliniam saugumui, tikslui siekti žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymo. Siekiui vengti potencialios oligopolinės situacijos rinkoje.

 b. 1500 ha miško valdų ribojimas paveikia rinkoje TIK apie 20 – 30 įmonių, kurių didelė dalis užsienio fondų valdomos. Tuo pačiu tai parodo, kiek didelė ši riba – 1500ha yra, jei ją peržengia tik apie 20 – 30 įmonių.

 c. Nelogiški didžiųjų verslo grupių, konkurencijos tarybos, STT argumentai. Jie ramiais veidais bando įrodinėti ir galimai sveikam protui prieštaraujančius dalykus. Pvz. kad neįvedus 1500ha. apribojimo ne didieji dar labiau išaugs, o mažiukai praras galimybę imti ir suvalgyti didžiuosius. Bandoma paneigti, kad kapitalo kaupimas ir rinka iš principo parankūs laimėti didiesiems, jau nekalbant, kad nesant apribojimų koncentracija vyksta gerokai intensyviau.

Prezidentas greit pamiršo rinkimes deklaracijas. Ar tikrai kursim gerovės valstybę? Gerovę kam?

Šokiruojantis, Prezidento VETO nacionalinės svarbos įstatymui – Lietuvos miškų pardavimo vienam asmeniui apribojime – 1500ha. Su šiuo VETO kyla natūralus klausimas – Prezidentas Gitanas Nausėda pamiršo visas 3 savo rinkimines deklaracijas ?

1. Gerovės valstybės siekimas – net 3 rodikliai iš 5 susiję su regionine politika!

Prezidente, ar mes tikrai UŽDAROME REGIONUS DĖL KELIŲ KORPORACIJŲ INTERESO?

Lietuvoje, neįvedus 1500ha miško valdų apribojimo – 5 – 10 metų perspektyvoje, labai tikėtina, didžiąją dalį Lietuvos miškų valdys keletas užsienio fondų – Lietuvos regioninis verslas neturi galimybių atsilaikyti prieš užsienio fondų ir korporacijų finansinę galią, tai reiškia greitu metu teks užsikalti langus ir paleisti darbuotojus į darbo biržą.

Tai kur čia ta Prezidentinė Gerovės valstybės regioninė politika? Kaip čia mes regionuose pasieksime tuos 85% sostinės pajamų vidurkio – suprask, greičiausiai, tai pasieksime tiesiog REGIONUS uždarydami, ar ne ?

Turime švedų bankus su jų įkainiais ir pumpuojamais pinigais „motinoms“ ar mums reikia dar vieno analogiško sektoriaus, sekančioje perspektyvoje taip pat pumpuojančio pinigus iš šalies ?

2. „Aš nesu globalistas, kuris teigia, jog pirmiausiai yra pasaulio pilietis, o tik tada lietuvis. Mano hierarchija yra aiški. Kas manęs bepaklaustų, aš visada atsakysiu, jog pirmiausiai esu lietuvis, o tada jau europietis, pasaulio pilietis ar kas tiktai nori.“

Kažkodėl Prezidento VETO skamba globalistiniai korporacinių lobistų teiginiai –

a. laisvas kapitalo judėjimas – paprastais žodžiais tariant, po saule vietos yra tik keliems didiesiems užsienio fondams.

b. ir pats juokingiausias nelygios konkurencinės sąlygos, bandoma įrodinėti ir sveikam protui prieštaraujančius dalykus. Pvz. kad neįvedus 1500ha. apribojimo, ne didieji dar labiau išaugs, o mažiukai praras galimybę imti ir suvalgyti didžiuosius. Bandoma paneigti, kad kapitalo kaupimas ir rinka iš principo parankūs laimėti didiesiems, jau nekalbant, kad nesant apribojimų koncentracija vyksta gerokai intensyviau.

c. „Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius.“ – tas pats kas a. – po saule vieta jau rezervuota.

3. G. Nausėdos rinkimų kampanijos šūkis – „Visas jėgas Lietuvai!“

Kaip rinkiminis šūkis dera su šituo VETO – kaip tas užsienio fondų ir kelių korporacijų interesas tapo Lietuvos interesu ?

Tuo tarpu, švedų korporacijos miškus urmu superka Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, bet neperka kitose Vakarų valstybėse, nes jiems ten miškų tiesiog niekas neparduoda… Yra gausybė įvairiausių apribojimų, ribojančių įvairių fondų galimybę įsigyti žemę, pirmiausiai, vakarų valstybėse stengiamasi leisti žemę įsigyti ją dirbantiems ūkininkams ir miškininkams.

O, mes esame tarp tų nedaugelio rytų ES „durnelių kraštų“, kurie leidžia į pamatinę valstybės vertybę – žemę, įsileisti užsienio korporacijas, kurios vėliau įgiję svorį, mus šokdins mūsų pačių valstybėje, mes jų naudai atsisakome galimybės kurti valstybės stuburą – stipresnę ateities viduriniąją klasę Lietuvoje.“

2019 08 05

Prezidento pavaduotojas
Darius Partauskas


Pilietinė  nuomonė apie prezidento VETO. Justina Vidzėnė FB (kalba neredaguota)

‼️ PREZIDENTO VETO. Pirma mintis buvo klausimas – vetuoja, kad neriboti miškų išpardavimo ar trūksta saugiklių? Panagrinėjam ką paruošė prezidentūros komunikacijos skyrius:

#BananųŠaliesPasaulėžiūra Pirma, krenta į akis, kad prezidentas suvokia mišką kaip fabriką ir visi jo svarstymai atsispiria nuo to, kad miškai, pirma, traktuojami kaip mediena ir „ūkis“, o svarbiausia yra „sąžininga konkurencija“ ir „skaidrumas“ – vilkai (pramonė) turi pasirūpinti tvariu miškų (avių) valdymu. Dar prezidentas aptakiai pasisako už didesnę „kirtimų kontrolę“, tuo metu kai Seime valdantieji Vyriausybės užsakymu pilnu tempu liberalizuoja aplinkosaugą, o miškuose nebelieka gyvų apsauga užsiimančių žmonių. Prezidentas susitelkia į vieną komponentę (plotų ribojimą), kai ši tėra tik viena sudėtingo miškų valdymo komplekso dalis ir negali būti svarstoma atsiejamai nuo aplinkosaugos ir žinoma, nacionalinio saugumo klausimų.
 
Tai jau yra ne prezidento fantazijos ir pageidavimų koncertas, tai yra NACIONALINĖS MIŠKŲ STRATEGIJOS klausimas, nes mes kaip šalis turime apsispręsti, nes tai tiesiogiai ar ne, palies VISUS – kokia kryptimi judėsime – vystysime pramoninę ar rekreacinę miškų politiką? Ar esame pigios žaliavos, pasaulio vartojimo poreikius tenkinanti bananų respublika ar išskirtinio kraštovaizdžio ir gamtos kampelis žemėje? Kokius verslus ir kokias darbo vietas kursime ir remsime? Šiais metais bus pradėta ruošti NAUJA NACIONALINĖ MIŠKŲ STRATEGIJA (10 -čiai metų) ir mes, visuomenė, turime išdiskutuoti ir apsispręsti (aišku, mūsų greičiausiai niekas neklaus, bet mes tikrai ateisim ir išsakysim aiškiai ir garsiai ką galvojam ir ko norim 😉 – KOKIA MŪSŲ MIŠKŲ VIZIJA? #OrhusoKonvencija Kol nėra nacionalinės pozicijos – tol niekas negali nurodinėti ar spręsti, tad būtų logiška stabdyti bet kokius veiksmus, skelbti moratoriumus kirtimams ir išpardavimams, kurie gali turėti neatitaisomų pasekmių iki mes išsigryninsim ko norim ir kur einam.
 
„Lietuva yra viena“, ar ne prezidente?
 
Nerimą kelia ir liberalaus, nieko bendro su aplinkosauga neturinčio aplinkosaugos patarėjo pasirinkimas, juolab ši tema visuomenėje yra itin aštri ir jautri, o ateity klausimų tik daugės. Peržvelgiam viską iš eilės:
Penktadienis, rugpjūčio 2 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo siūlo Seimui laikyti nepriimtomis Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės.
„Jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
 
– Šias miško pataisas, kurias vertinam tik kaip laikiną pleistrą dideliam kraujavimui pristabdyti, tereikėjo rudenį papildyti papildomomis apsaugomis (pvz. kas yra susiję asmenys, diskutuotinas plotų dydis ir t.t.) – apskritai, kol nėra veikiančių tvarių aplinkosauginių priemonių – esamoje situacijoje miškų plotų pardavimo nevaldymas, situaciją, vienareikšmiškai, tik blogins. Investuotojus čia traukia pigi žaliava ir žemėjantys aplinkosauginiai standartai, kuriuos aktyviai Seimo ir Vyriausybės koridoriuose lobina miško pramonės lobistai.
 

Ši iniciatyva kilo po pernai metų skandalo, kai paaiškėjo, kad IKEA sparčiai konsoliduoja Lietuvos miškų plotus.

 
#GerovėsValstybė ar #GyvuliųŪkis? Labai įdomu kaip prezidentas įsivaizduoja skaidrumą, kai rinkoje visus miškus konsoliduos keli stambūs užsienio fondai, kaip tai jau nutiko Latvijoje, tas pats vyksta Estijoje, kai iš rinkos buvo išstumti mažieji žaidėjai. Tai yra didžiulės korporacijos, kurios išleidžia daugybę pinigų valstybinio sektoriaus lobizmui, už miškus jie moka gerokai brangiau nei gali įpirkti vietinis miškų savininkas – kaip tokiose sąlygose bus užtikrinamas skaidrus sektoriaus valdymas ir „sąžininga konkurencija“ – neįsivaizduojama. Juolab, smulkieji miško ūkio savininkai neribotą miško plotų išpardavimą vadina nacionaline grėsme ir Lietuvos miškininkystės ūkio žlugdymu.
 
JŲ CITATA: „Iš esmės tai yra skandinavų fondai, turintys praktiškai nemokamus pinigus, kurie šiuo metu vykdo Lietuvos miškininkystės ūkio žlugdymą. Daugybė verslo traukiasi iš šio sektoriaus ir parduoda miško valdas, nes nebegali išsilaikyti. Ir parduoda tiems patiems švedų fondams. Turim grėsmingą situciją, bet esamos dvi miško asociacijos (pastaba A.Gaižučio ir A. Pivoriūno) apie tai nekalba, ne jos dirba toms TOP 20 – 30 KOMPANIJŲ ir realiai čia susirinko, nes jiems už tai moka. Mes įsteigėme asociaciją, kurios nariai turi iki 500 ha ir atstovauja tikrą miškininką, kuris nori vykdyti veiklą.“
 
#MiškasMediena Žemė – tai vanduo, dirvožemis, maistas, miškai. Ir mes jos daugiau neturim ir negalim pagaminti. Tai pagrindinis kiekvienos šalies gyvybinis turtas ir pagrindinis resursas, saugumo garantas krizių, suiručių, nuosmūkių metu.
 
Didžiausia grėsmė – dideli pramoniniai ūkiai ir ūkininkavimo būdai
 
Suvokim, kad tai nėra labdaros ir gamtos mylėtojų organizacijos. Jų tikslas – PELNAS ir kuo mažesni kąštai. Visos šios transnacionalinės korporacijos, skandinaviško kapitalo įmonės pasižymi netvariu miško valdymu, išimtinai orientuotu į MEDIENOS AUGINIMĄ, t.y. miškas jiems neegzistuoja kaip gyvenamoji aplinka, oras, vanduo, klimatas, gyvūnija, rekreacija, sveikata, bioįvairovė, kultūros dalis ir tapatybė. Tai nėra INVESTICIJOS, tai vadinama išpardavimu. Miškas jiems tai pirma – RESURSAI, ŽALIAVA. Pigiai, greitai ir produktyviai. Tam, kad auginti produktyvius medynus (ne mišką!), stambioji pramonė šiandien aktyviai lobina – PLYNUS KIRTIMUS, SUNKIĄJĄ TECHNIKĄ, MONOKULTŪRINES spygliuočių PLANTACIJAS, ĮVEŽTINES MEDŽIŲ RŪŠIS (specialiai medienai), CHEMIKALUS, DIRVOŽEMIO SKARIFIKACIJĄ, CHEMIKALŲ NAUDOJIMĄ, masiškai naikina LAPUOČIŲ MIŠKUS kaip menkavertę medieną, praktikuoja TRUMPOS ROTACIJOS MIŠKUS – amžinus jaunuolynus. Tai nebėra miškai, o biologinės dykumos. Tuo pačiu korporacijos stumia tokias iniciatyvas kaip CETA (kurią pernai beveik vienbalsiai patvirtino Seimas ir dar turi tvirtinti kitos ES šalys) ir kuri įteisina korporacijų galias kaip atskiros valstybės ir bet kokie trikdžiai ir pokyčiai įstatymų struktūrose gali būti traktuojamas kaip „negautas pelnas“ ir valstybė su šiais korporaciniais banditais ir jų prašmatniomis advokatų kontoromis gali bylinėtis metų metais ir turėti didžiulius nuostolius. Kitaip tariant, legalizuota baudžiava, kapitalizmo – laukinių vakarų rojus. 

Korporacijos supirkinėja pasaulį?

„Žemė, buvusi nacionalinės jurisdikcijos objektu, tampa privačia nuosavybe. Kinija, Švedija, Pietų Korėja – šių šalių vyriausybės aktyviai supirkinėja žemes ir tai lemia esminius pokyčius. Kai Kinija nusiperka milijonus hektarų žemės Zambijoje, ji kartu „nusiperka“ ištisus kaimus… Vyksta kažkas daugiau nei tik sklypo įsigijimas…“ – paskaitoje teigia Kolumbijos universiteto dėstytoja Saskia Sassen.

Pasaulyje įsibėgėja masinis žemės supirkinėjimas („land grabing“ – šiuolaikinė teritorijų, šalių grobimo forma). Šis reiškinys pagreitį įgavo 2006 metais finansinės krizės metu.

Korporacijos supirkinėja didelius privačios žemės plotus (latifundijos), procesai itin įsibėgėję trečiojo pasaulio šalyse, regionų gyventojai suvaromi į miestus (masinė urbanizacija), naikinami smulkieji ūkiai. Aktyviausi supirkėjai – Kinija, Saudo Arabija, „Morgan Stanley“ (JAV investicinis bankas – red. past.), privatūs fondai ir investuotojai supirkinėja Afrikos ir buvusias TSRS teritorijas. Ar tai naujas fenomenas? Ką tai reiškia šalims, kurios išparduoda savo žemes?
ttp://www.gyvasmiskas.lt/korporaciju-supirkineja-pasauli/ 

Nebelieka natūralios, laukinės gamtos – ją keičia miškų „fermos“
 
#DegraduojantysMiškai Stambi medienos pramonė (tie patys brendai, kurie „investuoja“ į Lietuvą) naikina Estijos, Latvijos, Švedijos ir Suomijos natūralius miškus bei keičia jų veidą – miškus keičia spygliuočių plantacijos, nyksta laukinė gamta, natūralūs miškai. Pvz. Švedijoje prognozuojama, kad senųjų miškų nebeliks iki 2035 m., o monokultūrinėse plantacijose nuolat siaučia gaisrai, kuriuos kaip teigia aplinkosaugininkai sukėlė nemokšiška miškų ūkio politika.
#Švedija Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą
 
Švedijos miškų modelis apima – plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą. (…) Šiandien Švedija įeina į paskutinį miškų ekologijos transformacijos etapą dėl to, kad plynai iškertame miškus, kurie niekada nėra kirsti plynai… ir visa miško žemė paverčiama plantacijomis, pagrinde – monokultūromis.“
 
#Suomija Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija – Iš natūralių miškų į pramoninį kraštovaizdį
 
„Popierius Suomijoje yra didelis verslas. Tiesą sakant, šalis atsako už ketvirtadalį pasaulio spausdinimo ir rašymo popieriaus eksporto, o šeštadalį iš jos eksportuojamos kartono. Šios mega popieriaus pramonės maitinimas yra priežastis, kodėl Suomijos miškų pramonė – viena intensyviausių pasaulyje. (…) Dėl šios priežasties Suomijos miškai, įskaitant likusius sengirių fragmentus – naikinami plynais kirtimais, retinimais, kelių konstravimais ir dirvožemio gruntavimu. Rezultatas yra stipri ir didelė natūralių miško buveinių fragmentacija ir reikšmingi mikroklimato pokyčiai, kurie turi rimtų padarinių šimtui priklausomų nuo miško rūšių rūšių.“
 
Švedai iš vis atvirai įvardija Lietuvą kaip strateginį žaliavos šaltinį, juos domina mūsų miškai – Lietuvos miškus perima švedai?
 
Kas vyksta Latvijoje
 
Kas vyksta Estijoje
 
Kas vyksta Suomijoje
 
Kas vyksta Švedijoje
 
Šalies vadovo teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus. Nustatant teisinius apribojimus, turi būti laikomasi protingumo reikalavimo bei proporcingumo principo ir įvertinama, ar tokios teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Be to, teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. 
 
– Tuščias sakinys apie nieką.
Nors Miškų įstatymo pataisų autoriai aiškinamajame rašte nurodo siekiantys išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams, jie niekaip nepagrindžia, kaip 1500 ha maksimali miškų ūkio paskirties žemės riba padėtų pasiekti keliamus tikslus.Prezidento teigimu, toks ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos. Šalies vadovas pabrėžia, kad naujos redakcijos Miškų įstatymas neužtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų. Nevienodos ūkinės veiklos sąlygos galėtų lemti konkurencijos iškraipymus ir pakenkti smulkiųjų miškų ūkio paskirties žemės savininkų interesams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Miškų įstatymo pataisos nepraėjo antikorupcinio vertinimo filtro – Specialiųjų tyrimų tarnyba įstatymo nuostatas įvertino kaip rizikingas.
 
– Labai gaila, kad prezidentas, raginęs „iš J.Basanavičiaus semtis stiprybės saugoti tautinę tautinę tapatybę, kuriai šiandien pavojų kelia globalizacija“ NEMATO ar nenori matyti nacionalinės grėsmės, kad miškus, žemes superka ir konsoliduoja užsienio kapitalas, o miškai, kurie lietuviui, pirma, yra kultūrinės tapatybės dalis, primityviai traktuojami tik kaip trumpalaikis ekonominis resursas.
 
Ką jums pasakytų Jonas Basanavičius, prezidente, apie be apsaugos ir kontrolės išparduodamus miškus – palikimą mūsų vaikams ir anūkams?

LR Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus
 

Miškas auga šimtą metų. Šiandien sodinsi – anūkai kirs. Aišku, šiais moderniais laikais medžius galima ir paspartinti pasitempti ir pastorėti, tam galima pasitelkti mokslą. Trumpas žvilgsnis į medienos pramonės ateitį: http://www.gyvasmiskas.lt/naujas-medienos-pramones-verslas-gmo-medziu-plantacijos/

http://www.gyvasmiskas.lt/jav-medienos-korporaciju-besaikis-apetitas-gmo-medziu-plantacijos-vietoj-misku/

 
Miškai yra daugiau nei prekė, tai mūsų gyvenamoji aplinka, kultūros ir paveldo dalis, palikimas ateities kartoms. Aplinkos ministerijoje dar nuo praėjusių metų BLOKUOJAMAS įstatymas dėl PLYNŲ KIRTIMŲ uždraudimo saugomose teritorijose, o ministerijos valdininkai, krūva ten įsitaisiusių medžiotojų ir valstybinis miškų ūkis atvirai remia ir prioritetą teikia netvariai pramoninei miškų politikos krypčiai.  Nors visos apklausos teigia, kad žmonės nori mažinti kirtimus ir atsisakyti plynų kirtimų. 
 
Pradžioje prezidentas kalbėjo apie skaidrumą ir konkurencinį sąžiningumą – ar tai gali būti kai stambūs užsienio fondai valdantys didžiulius pinigus superka Lietuvos miškus? Kokias galimybes pirkti mišką, pvz. tada turime mes – norintys išsaugoti miškus ar tie patys smulkieji miško ūkio savininkai? Mes negalime konkuruoti su švedų fondais, kurie gali siūlyti dvigubą ar keliagubai didesnę kainą ir superka masiškai net plynus kirtimus? Būtent ši tvarka labiausiai ir smogtų likusiems mažiesiems, o rinkoje teliktų keli stambūs banginiai!
 
STT šias pataisas įvertino rizikingomis, nes tie, kur nusipirko daug dabar turės pranašumą prieš tuos, kurie jau bus apribojami. Bet pagal šią logiką išeina – aj išparduokim viską, jei jau visiems, tai visiems – savieigoj pasiskirstys – laimės stipriausi, na kaip džiunglėse. Tai apie kokią konkurenciją mes kalbam?
 
„Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Lietuvos miškai yra vienas didžiausių šalies turtų, kurį būtina saugoti bei tausoti, todėl kartu ragina išnaudoti visas šiuo metu turimas aplinkos apsaugos teisines priemones bei ieškoti efektyvių būdų, kaip užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi.
 
– Kaip gali derėti stambūs miško ūkiai ir jų konsolidavimas (kurie, žinoma, bus orientuoti ūkininkauti pačiais mažiausiais kaštais, reiškia gamtos sąskaita) bei raginimas TAUSOTI? Esamos aplinkosauginės priemonės neužtikrina miškų apsaugos, iki šiol barbariškai kertamos Natura2000 teritorijos, saugomos teritorijos, Labanoras, Punios šilas, liberalizuojamas ir mažinamas aplinkosaugos sektorius, miškuose mažėja žmonių, nėra KONTROLĖS ir PRIEŽIŪROS sistemos – kol „svarstome“, „ieškome“ – kiekvieną akimirką išnyksta dar vienas rojaus kampelis. LŽVS ir Vyriausybės programoje nebeliko pažadėtos miškų apsaugos programos, pažado mažinti plynus kirtimus per pusę – apgauti rinkėjai, didinama kirtimų norma, IKEA plečia Lietuvoje fabrikus ir yra didžiausia miškų savininkė šalyje. Mums reikia aiškių ir griežtų sprendimų ir pozicijos, o ne abstrakčių palinkėjimų ir tuščių, nepamatuotų pasvarstymų, kurie tik atskleidžia neišmanymą ir paviršutinišką prezidento požiūrį į brangiausią Lietuvos turtą.
 
Ar mes turime Lietuvoje šeimininką? Panašu dar ne.
 
„Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius. Įstatymuose neturi būti paliktų išimčių, kuriomis galėtų pasinaudoti siaurų interesų grupės, siekdamos išskirtinėmis sąlygomis didinti savo valdomus miškų plotus“, – teigė šalies vadovas, pabrėžęs, kad pasisako už skaidresnį miškų valdymą ir griežtesnę kirtimų, ypač vykdomų saugomose teritorijose, kontrolę.
 

– Paskutiniai sakiniai vainikuoja viską – „Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius.“ – čia kaip pasakyti, kad vilkai turi užsiimti avių priežiūra. „Stiprūs ir konkurencingi“ reiškia – pigiai, daug ir greitai. Atkurti ką? – PLANTACINIUS MIŠKUS?? 

Prezidentas kaip bankininkas turi žinoti, kad konkurencingi ūkiai yra orientuoti į PELNĄ, o ne tvarumą ar kokybišką išteklių atsikūrimą! Šiuo metu valdžioje saugot aplinką politinės valios beveik nėra!
 
„…pasisako už skaidresnį miškų valdymą ir griežtesnę kirtimų, ypač vykdomų saugomose teritorijose, kontrolę.“ – ką tai reiškia? Kokių veiksmų imsitės? Kas vykdys tą kontrolę? Ar tai realu? Va mes du metus plėšomės ir to skaidrumo, kontrolės tik mažėja – tam ir dirba pramonės lobistai. Gal Užsienio fondai, medienos pramonė pati save prižiūrės kaip tai įvyko Estijoje? http://www.gyvasmiskas.lt/estijos-miskai-kertami-greiciau-nei-auga-o-ministerijose-dirba-medienos-pramonininkai-teigia-susirupine-estijos-pilieciai/ Gal apsauga užsiims centralizuojama aplinkosauga, kai miškuose nebelieka žmonių, o vienas inspektorius aptarnauja visą regioną?

PREZIDENTO PATARĖJAS APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS

„Man reikia ne pritarėjų, man tikrai reikia patarėjų, kurie suprastų savo vaidmenį ir suprastų to vaidmens atsakomybę“, – kitą rytą po prezidentinių rinkimų DELFI paklaustas apie tai, pagal kokius kriterijus burs savo komandą, kalbėjo G. Nausėda. Jis pridūrė, kad pirmiausia ir svarbiausia kandidatų savybė – profesionalumas. „Pirmiausia – profesionalumas ir geras savo srities išmanymas, kuris yra absoliučiai kertinė savybė. Padorumas – kas be ko. Manau, kad man reikalingi žmonės, kurie nesistengtų pritarti manajai nuomonei, ypač tais atvejais, kai ji nėra iki galo susiformavusi, kad jie padėtų man ją susiformuoti. O jei aš turiu kažkokią išankstinę nuomonę, galėtų ir kritiškai ją įvertinti, apšaudyti ir tada galėtume priimti optimalų sprendimą, optimalų variantą“, – interviu DELFI gegužę kalbėjo G. Nausėda. 

Apibendrinant, tai, kad prezidentas aplinkosaugos klausimais neturi nei vieno rimto specialisto, o aplinkosaugos ir infrastruktūros klausimais jį konsultuoja vienas ir tas pats asmuo – Jaroslav NEVEROVIČ, kuris visą gyvenimą dirbo diplomatinėse tarnybose ir buvo Lietuvos energetikos ministras, pasako labai daug. https://lt.wikipedia.org/wiki/Jaroslav_Neverovi%C4%8D

 
Pirma, šis žmogus neturi elementarių ekologinių žinių apie gamtą ir aplinkosaugos sistemą ir kaip energetikas mišką traktuoja kaip dar vieną energijos rūšį. Toks liberalaus patarėjo pasirinkimas aplinkosaugos klausimais užprogramuoja ateičiai daugybė konfliktų ir nesusikalbėjimo su visuomene, kuri yra suinteresuota gyvosios gamtos išsaugojimu ir puoselėjimu.
 
Su tokiais patarėjais, gali būti tikrai sudėtingą palikti Lietuvą žalesnę – CITUOJU:
 
Šiais metais vykusiame suvažiavime „Santara-Šviesa“ pasakytoje kalboje Jūs pasidalinote vizija – savo kadencijos pabaigoje palikti Lietuvą „žalesnę nei radote“. Tuomet Jūs akcentavote būtinybę atkurti senovėje puoselėtą pagarbą gamtai, o dabartinius procesus įvardijote kaip „brutalią kovą prieš gamtą“.
 
Antra, miškų valdymas yra labai sudėtingas ir kompleksinis klausimas, tai ne tik „ūkiai“ ir „konkurencija“ ir kaip sako signatarė, miškininkė, formavusi miško įstatymo pamatus Birutę Valionytė:
 
CITATA: „Pagrindinė urėdijos funkcija – nėra prekyba mediena. Miškininkystė nėra biznis. Nėra produktas. Urėdija negali bankrutuoti, nes ne biznis jai esmė. Ji turto saugotoja, nes miškas tai nėra tik mediena, tai yra oras, aplinka, klimato kaita, visa bioįvairovė, pradedant žvėrimis, paukščiais, augalija, žmogaus gyvenimo sąlygos. (…) Urėdijos iš principo negali tapti akcine bendrove, kurios pagrindinis dalykas – pelnas.“
 
Apskritai, visi klausimai – miškų plotų ribojimas, miškų pardavimo politika, plyni kirtimai, ūkinkavimo būdai, saugomos teritorijos ir t.t. – visa tai apsprendžia NACIONALINĖ MIŠKŲ STRATEGIJA, kuri bus ruošiama šiais metais sekantiems 10 metų.
 
Mes turim apsispręsti – kur judėsim? Ar vystysim pramoninę miškininkystę ar judėsim žalios ir gyvos Lietuvos link? Į šias diskusijas turi būti įtraukta visuomenė – ar ji nori išdalinti pusę Lietuvos miškų užsienio fondams ir vystyti primityvią pramoninę miškininkystę ar judėti pvz. Kosta Rikos keliu, kai šalis yra viena didelis draustinis? Visi šių dienų pasirinkimai apspręs mūsų ateitį – kokią Lietuvą turėsime po 5, 10, 100 metų? 7 kartas į priekį? Mūsų pasirinkimo neturi riboti laikas ir mes neturime vaikytis trumpalaikės finansinės naudos už blizgučius parduodami tai ką turime vertingiausio, kas atsikuria lėtai ir užima šimtmečius.
 
Todėl tokių kompleksinių klausimų negalima spręsti Veto teise, ir kaip prezidentas išreiškė savo poziciją dėl memorialinės lentos Vilniuje pašalinimo, tas pats principas galioja ir čia – kol nėra nacionalinės pozicijos – MIŠKŲ VIZIJOS, jokia IKEA, joks verslas, joks elementarių ekologinių žinių ir rimtų aplinkosauginių patarėjų neturintis prezidentas negali nusprendinėti pats ir išleisti džiną iš butelio, kurio negali suvaldyti. Mediena yra ŠALUTINIS miško produktas ir toli gražu ne pagrindinis.
 
#MiškasLietuvosAtsiklauskTautos #GyvoŽalio
 

Prezidento ABC

„Jeigu kai kurie ištekliai, pavyzdžiui, kilogramas bulvių, gali būti perkami ir parduodami, tai švarus oras, gražus gamtovaizdis ir kt. negali būti padalintos atitinkamais mato vienetais ir parduodamas.“ (…)
 
„Jeigu dauguma specialistų diskutuoja dėl valstybės kišimosi į ekonomiką, tai beveik visi sutaria, kad gryna rinkos sistema ir efektyvus aplinkos išteklių naudojimas yra nesuderinami. Apibendrinant galima teigti, kad kas yra ekonomine prasme optimalu individualiam išteklių naudotojui, ne visada optimalu visuomenei.“
 
 
„Mane kaip ekonomikos komiteto pirmininką buvo pakvietę švedai ir gana aukštame lygyje, viceministrai, ambasadoriai ir jie valandą laiko auklėjo kaip Švedijoje viskas gerai ir gražu. Po to man trūko kantrybė ir sakau ko jūs norit galų gale? Atsakymas paprastas – pas jus dar daug yra objektų, kuriuos mes norim nupirkti. Konkrečiai kas jus domina? MIŠKAI IR KOMUNALINIS ŪKIS PLAČIĄJA PRASME. Jų pasakymas buvo toks – mes turim daug pinigų, o jūs turit ką parduoti. Tiesiog biznis. (…) Jų reikalas yra supirkti, o mūsų reikalas gintis nuo tokių dalykų.“
 
„INVESTICIJOS – NĖRA JOKIOS INVESTICIJOS NUPIRKTI MIŠKĄ. TAI NĖRA UŽSIENIO INVESTICIJA. TAI PARSIDAVIMAS. Užsienio investicija, kaip aš suprantu, kai yra įkuriamos darbo vietos, kuriama infrastuktūra, produkcija. Šiuo atveju, ką daro masiškai – SUPERKA IŠKIRSTAS BIRŽES, PLIKAS BIRŽES. Masiškai. Pasižiūrėkit. Ir superka tokia kaina, aš nusistebėjau. Klausiau privačių miško savininkų – kiek kainuoja plika biržė? Sako 500-600. Pažiūrėjau pasiūlymus kur yra, informacijos dėlei, žiūriu kaina 1500, sakau, bet kaina tai 500-600..? Aaaa sako švedai tuoj nupirks.“
 
„Simono Gentvilo pasiūlymas stebina, net nestebina – šokiravo. 60 000 ha ribų nustatymas – KĄ TAI REIŠKIA? Ir visus susijusius asmenis išbraukiam – KĄ TAI REIŠKIA? Kiek turim šiai dienai privačių miškų? 800 – 900 000 ha, tai žiūrėkim teoriškai, 10 FONDŲ GALI VALDYTI VISĄ LIKUSĮ MIŠKĄ? Teoriškai gali nupirkt, o jei dar išbraukiam susijusius asmenis… tai praktiškai 4-5 gali valdyti. Toks požiūris mane šokiravo. Praktiškai leiskime 10 asmenų valdyti visą likusį Lietuvos mišką. Štai ką reiškia 60 000 ha. Na, mes negalim leisti susidaryti tokiai galimybei.“
 
„Kadangi dirbu Baltijos asamblėjoje teko kalbėtis su latvių seimo nariais ta tema. Daugelis jų yra stipriai sunerimę. Jie savo laiku liberalizavo miškus ir užsienio kapitalo fondai dešimtimis tūkstančių hektarų ir netgi daugiau.. supirko ištisas miško teritorijas. Ir po truputį PRADEDA JAU RIBOTI VIETINIŲ JUDĖJIMĄ, bet ką… Reiškias, tas pats bus ir pas mus. Pažiūrėkime kas įeina į VALSTYBĖS APIBRĖŽIMĄ – t.y. jos gyventojai, piliečiai, teritorija, žemė ir miškai, kalba, kultūra, mokslas, švietimas. Kas yra VALSTYBĖS KŪNAS? – tai yra VALSTYBĖS ŽEMĖ, MIŠKAI. Jeigu mes išparduodam savo kūną, kūno pardavimas turi tam tikrą pavadinimą.“
 
„Valiaus kalba man priminė priesaką, kurią davėm – UŽ ŽEMIŲ VIENTISUMĄ. Tai priesaiką laužom? Ir ar jūs garantuoti, kad jie neparduos Rytų kaimynams? Kiniečiams ar dar kam nors turėdami tokius hektarus. Būkim šalies patriotai ir susilaikykim nuo investicijų, kurios nieko gero mums neduoda.“
 
„Nestambinkit kapitalo, nedėkit į vienas rankas. Duona dėl to neatpigs.“
 

ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA (vis papildoma)

2019 08 07

Diskusija Žinių radijuje. Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Rudeniop klausimas vėl pasieks Seimą – reikia ir apribojimų ir visų įmanomų saugiklių!

„Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miško žemės. Seimas buvo nusprendęs, kad asmuo ar susiję asmenys negalėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės daugiau kaip 1500 ha. Prezidentas konstatuoja, kad Miškų įstatymo pataisas bus galima lengvai apeiti, taip pat, kad projektas nepraėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos filtro. Laidoje pokalbis apie tai, ar reikia riboti miškų nuosavybės plotą?

Laidos dalyviai: Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis.


Prezidentūra apie Punios Šilą, medžioklę ir VETO

2019 08 07

Prezidentūra apie Punios Šilą, medžioklę ir kirtimus

ŠIANDIEN Aplinkos ministras lankėsi Prezidentūroje, 2019 08 07Nausėdos palinkėjimas Mažeikai – "netapti miškų kirtimo ministru" #LRT Prezidentas šiandien susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika, buvo aptarti klausimai dėl Punios Šilo rezervato, medžioklės ir kirtimų. Žurnalistai domėjosi dėl miško ploto ribojimų #VETO argumentų. Linkime prezidentui į komandą įtraukti PATARĖJĄ – TIKRĄ APLINKOSAUGININKĄ – Jums jo tikrai prireiks!Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1086039/nausedos-palinkejimas-mazeikai-netapti-misku-kirtimo-ministruhttps://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000075890/punios-silo-guldyma-sustabdes-mazeika-isgirdo-kritika-prezidentas-palinkejo-netapti-misku-kirtimo-ministruSengires ir brandžius miškus keičia jaunuolynai ir kirtavietės – kaip manipuliuojama, kad miškų „daugėja“? (DUBRAVOS miškų pavyzdys)http://www.gyvasmiskas.lt/sengires-ir-brandzius-miskus-keicia-jaunuolynai-ir-kirtavietes-kaip-manipuliuojama-kad-misku-daugeja-dubravos-rezervatas/A. Gaidamavičius. Punios Šilo Sengirė – padėkite gelbėti! (PASIRAŠYK PETICIJĄ!)http://www.gyvasmiskas.lt/a-gaidamavicius-punios-silo-sengire-padekite-gelbeti-pasirasyk-peticija/

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

 

 

 

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2019-08-07T17:31:38+00:00 2019 08 03|Kategorijos: Apie reformą, Kas naujo, Lietuva, Lietuvos miškai|Žymės: , , , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/prezidentas-vetuoja-misko-ispardavima-uzsienio-fondams-misku-ateiti-mato-stambios-pramones-rankose-aplinkos-patarejas-energetikas-nuomones">
Twitter