Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

„Kai studijavau miškininkystę, senieji profesoriai mokė: „Mišką reikia kirsti taip, kad jis to nepajustų“. Tai – profesoriaus Algirdo Matulionio, miškininkystės mokslo pradininko žodžiai. Dabar šiuos žodžius miškininkai pamiršo.“ (…) Jeigu būtų atsisakyta plynų kirtimų arba bent jau jų mastas sumažintas perpus, didesnių problemų Lietuvoje nebeliktų. Kuo mes išsiskiriame iš Vakarų Europos? Natūraliu kraštovaizdžiu. Ir miškai yra pagrindinė šio kraštovaizdžio sudedamoji dalis. Ir jis naikinamas,“ – (Gamtininkas A. Gaidamavičius)

Plyni kirtimai populiarūs, nes apsimoka komerciškai

Plyni kirtimai – populiariausias ir kontroversiškiausias medžių kirtimo metodas. Plynų kirtimų praktika pasaulyje sukelia daugybę debatų, nes sukelia daugybę ilgalaikių, pašalinių pasekmių.

Šią praktiką, kaip komerciškai efektyvią, pradėta praktikuoti 1800 metais. Taip prasidėjo barbariška senųjų miškų naikinimo era, nesirūpinant kaip tai paveiks aplinką ar vandens kokybę. Tačiau tikrasis plynų kirtimų bumas, technologijų dėka, startavo 1950-1960 metais.

Plyni kirtimai

Plyni kirtimai iš paukščio skrydžio

Plyni kirtimai populiarūs, nes miškų ūkio įmonėms tai pats pigiausias ir efektyviausias medienos derliaus nuėmimo būdas. Kertant plynai lengviau perkelti rąstus ir įrangą, tai leidžia miško operatoriams maksimaliai išnaudoti mišką už mažiausią kainą. Kitaip tariant, tai naudinga verslui, bet ne gamtai.

PLYNI KIRTIMAI – kas paliko iš Lietuvos miškų?

PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos

Pagrindinė bėda – miškų komercializavimas, pamirštant kitus jo aspektus

Lietuvos miškai pasižymi turtinga augmenija ir gyvūnija, tačiau dėl nuolat didėjančio miškų naudojimo tai įvairovei kyla grėsmė. Didžioji dalis miškų Lietuvoje nėra natūralūs, jie formuoti taip, kad atitiktų žmogaus poreikius – augintų kuo daugiau kokybiškos ir pramonei reikalingos žaliavos.

Privatūs miškininkai dažnai suinteresuoti tik pelnu. Mišką tik pasipelnymo šaltiniu laikantiems savininkams gamtos išsaugojimo idėja absoliučiai nesuvokiama. Žaliųjų sustabdytas šlaito kirtimas traktuojamas tik kaip pavydo jų gaunamoms pajamoms išraiška.

Nuomonė. Privačių miškų savininkų galvose – tik pelnas 

Lietuvoje šiuo metu plyni kirtimai sudaro apie 70 proc. visų kirtimų, o Latvijoje, Estijoje, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, kuriose įdiegtas liberalus miškininkystės modelis – plyni kirtimai sudaro 90 proc. ir daugiau visų kirtimų.

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

Plyni kirtimai – toks medžių kirtimo metodas kai visi arba beveik visi medžiai yra vienu metu iškertami (ar per kelis metus). Plyno kirtimo metu išnaikinamas visas natūralus miškas su visais savo gyventojais, ekosistemomis, augalais, gyvūnais, paukščiais, vandenimis ir oru, kurį jis valo.

Išvalius mišką, jis atželia pats arba erdvė paruošiama naujiems sodinukams. Išlikę, medienai netinkami medžiai, gali būti išnaikinami įvairiausiais būdais.

Kad “išvalytų” erdvę, buldozeriai permala žemę, medienos likučius, likusią augmeniją ir sumaitotų gyvūnų liekanas. Daugelyje šalių šių liekanų kalnai yra deginami, taip sunaikindami tos vietos gyventojų – augalų ir gyvūnų populiacijos genetinius bruožus. Labai dažnai vieną ir daugiau kartų naudojami herbicidai, kuriais nupurškiama likusi augmenija. Kartais, kad išnaikinti likusius gyvus medžius, jiems suleidžiamos nuodingų medžiagų injekcijos.

Įprastinė plynų kirtimų praktika pasaulyje – pakeisti natūralų mišką monokultūromis, kurios atrodo kaip miškas, bet nėra miškas

Gyvas miškas

Tikras, gyvas miškas yra pilnas įvairių rūšių medžių, gyvūnų, augalų, paukščių, pasižymi sveiku ir turtingu dirvožemiu – kai viskas veikia kartu, didindami miško turtus ir jo gyvąją biomasę.

Natūralūs miškai susideda iš senų, vidutinių ir jaunų medžių ir yra natūraliai atsparūs ugniai, potvyniams ir sausrai.

Tuo tarpu šie dirbtiniai medžių masyvai yra „biologinė dykuma“. Juose nėra tos pulsuojančios gyvybės rūšių įvairovės, kuri ir kuria tai, kas yra po žodžiu miškas.

Plantaciniai „miškai“

Eukaliptų plantacijos

Ar gali tokios medžių plantacijos atstoti natūralų mišką? Žinoma, ne!

Pirma, toks „miškas“ yra pažeidžiamas ir silpnas, plyni kirtimai sukelia dirvožemio eroziją ir maistingų medžiagų praradimą, natūralus ir senas miškas nebegali čia ataugti.

Galutiniame rezultate turime subjaurotą kraštovaizdį, kuriame nebelieka didžios dalies augmenijos, kai kurios vietos tiesiog lieka dykvietėmis.

Biržų giria, plyni kirtimai

Žalioji giria, plyni kirtimai

Antra, šios dirbtinės medžių plantacijos, kurios auginamos plynų kirtimų zonose – nėra miško pakaitalas, nes jas reikia intensyviai prižiūrėti, t.y. nuolat kovoti su gamta.

Kaip ir monokultūrinėse fermose, reikia nuolat pakartotinai naudoti chemines medžiagas, kad užkirsti kelią natūraliam atžėlimui, t.y. stabdyti natūralią augalų ir medžių įvairovę.

Šie medžiai laikomi pasėliu, o visos kitos rūšys – „piktžolėmis ir kenkėjais.“

Šios monokultūrinės plantacijos yra labai jautrios ligoms ir vabdžių invazijoms. Be to, šiuose „miškuose“ nėra įprastinio miškuose drėgno puvinio, todėl jie yra labai sausi ir mažai atsparūs gaisrams.

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

SKAITYTI PLAČIAU: Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

Miškų tarnybos didina sergančių, užkrėstų, gaisrą išgyvenusių miškų „gelbėjimą“ juos iškirsdami, teigdami, kad gelbėja miško sveikatą, nors vabzdžiai, ugnis, ligos – viskas yra gamtos dalis. Dažniausiai naudojamasi bet kokiu pretekstu, kad išgauti kuo daugiau medienos.

„Sengirės yra idealios saugomos teritorijos, jose vyksta tik natūralūs procesai, todėl visiškai nereikalingas žmogaus įsikišimas ir gamtotvarka. Lyginant sengires su dabartiniais miškais galima nustatyti, ko trūksta dabartiniuose ūkiniuose ar saugomų teritorijų miškuose. Daugelis saugomų rūšių nyksta dabartiniuose miškuose, nes iš jų buvo pašalinti elementai, kurie reikalingi toms rūšims egzistuoti.“

SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

SKAITYTI PLAČIAU: Kokią įtaką miškui daro intensyvūs kirtimai arba kodėl Lietuvoje nyks grybai?

Tai kas prarandama iškertant ilgalaikėje perspektyvoje (rekreacinės, žvejybos, turizmo erdvės, darbo vietos regionuose) negalima sulyginti su trumpalaike nauda, kuri orientuota į vienintelį aspektą – kuo mažesnėmis sąnaudomis (gamtos sąskaita) išgauti daugiau daugiau medienos.

Vieninteliai, kurie tikrai pelnosi iš plynųjų kirtimų, yra medienos pramonės industrija ir korumpuoti politikai.

Miško kirtimo būdai:

Plyni miško kirtimai yra tik viena iš miško kirtimo rūšių:

Pastaraisiais metais miškų naikinimas ir plyni kirtimai vidutinio ir atogrąžų klimato juostose sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio.

Nepasotinamas žmonių apetitas medienai ir ariamai žemei, plynų kirtimų dėka, išnaikino daugiau nei pusė pasaulio atogrąžų miškų.

Satelitiniai vaizdai. Rondônia, vakarų Brazilija 1975 (kairėje) and 2009 (dešinėje). (NASA)

Kitiems seniesiems pasaulio miškams, tokiems kaip taiga, dar žinomiems kaip borealiniai miškai, gresia išnykimas. Daugybė gyvybės rūšių, augalų, gyvūnų, paukščių išgyvenimas priklauso nuo senųjų miškų išlikimo.

Plyni kirtimai gali būti labai pelningi medienos verslo pramonei, bet tai turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą.

Aplinkosaugos grupės kritikuoja plynus kirtimus kaip destrukcinius vandens, dirvožemio, laukinės gamtos, atmosferos ir žmogaus atžvilgiu, ir rekomenduoja naudoti ir ieškoti tvarių alternatyvų.

Miškas tai daugiau nei medžiai

Kad geriau suvokti plynų kirtimų poveikį miškui, pradžioje turime suvokti kas yra miškas ir kaip jis operuoja?

Miškas tai didžiulis, gyvas organizmas, kurį sudaro tarpusavyje susijusių ir subalansuotų ekosistemų tinklas. Tai medžių, augalų, gyvūnų, paukščių, vabzdžių, grybų, kerpių bendruomenė, kurie dirba kartu, kad užtikrintų visos sistemos sveikatą ir padidintų vienas kito išgyvenimo šansus.

SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

SKAITYTI PLAČIAU: Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema

Šios subtiliai operuojančios sistemos darbą trikdo ir išbalansuoja plynųjų kirtimų praktika.

Miško paklotės pašalinimas paveikia kitas ekologines zonas. Paklotė it skėtis reguliuoja vėjo ir saulės spindulių kiekį, kurį gauna miško gelmė. Miško viršutinio apsauginio sluoksnio suardymas ar pažeidimas sutrikdo miško bio-bendruomenės klimatą.

Plynus kirtimus bando prilyginti gaisrui

Miško kirtimo įmonės bando pateisinti plynus kirtimus, sulygindami juos su trikdžiais, kuriuos miškuose sukelia ugnis. Taip pat jie teigia, kad plyni kirtimai pašalina medžių paklotę, leidžiant kitoms medžių rūšims gauti jų vystymuisi reikalingos saulės šviesos.

Tačiau moksliniai įrodymai rodo, kad plyni kirtimai negali sulyginami su natūraliais gaisrais. Pavyzdžiui, daugelis medžių, patirdami aukštą temperatūrą, išleidžia savo sėklas – tai užtikrina miško atsinaujinimą po ugnies.

Be to, sudegus lapų ir medžių atliekoms, lieka papildomos maistinės medžiagos, kurias absorbuoja dirvožemis. Tai skatina naują augimą. Plyni kirtimai pašalina sėklų šaltinius ir visas natūralias atliekas, kurios paprastai lieka po ugnies. Plyni kirtimai taip pat reikalauja kelių infrastruktūros įrengimo, kas suskaldo gyvybines buveines ir padidina invazinių rūšių riziką.

SKAITYTI PLAČIAU: Naujas medienos pramonės verslas: GMO medžių plantacijos

SKAITYTI PLAČIAU: Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

Plyni kirtimai gali būti naudojami kaip miškininkystės įrankis, pavyzdžiui, įveisiant tam tikrą medžių rūšį, naikinant skurdžias plantacijas ar kuriant sąlygas tam tikroms laukinės gamtos buveinėms, bet tai negali būti naudojama išskirtinai siekiant komercinės naudos, ko pasėkoje degraduoja visa aplinka ir žūsta laukinė gamta.

Plynų kirtimų pasekmės

Klimato atšilimas

Brandūs miškai kaupia anglį. Vien tik Kanados borealiniai miškai saugo 34 proc. viso pasaulio išmetamo anglies dioksido kiekio ir todėl atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą. Kai miškai iškertami plynai, medžiai ir dirvožemis išsiskiria į atmosferą anglį, kuri buvo saugoma dešimtmečius. Miškų naikinimas yra susijęs su 25 proc. (1/4!) pasaulyje išmetamo anglies emisijos kiekiu.

„Reikia pagalvoti ir apie klimato kaitą: šiandien miškai, būdami monokultūromis (auga vienos rūšies medžiai, – red. past.), tampa vis mažiau atsparūs tiek vėtroms, tiek dėl šiltų žiemų lengvai išgyvenantiems parazitams, ligoms, kurios atkeliauja iš pietų. Jie tiesiog pradės nykti. Į mišką XXI-ame amžiuje jau reikia žiūrėti kaip į kovos su klimato kaita priemonę – tai juk CO2 talpykla.“ ( A. Gaidamavičius)

Ekologinė plynų kirtimų kaina – laukinės gamtos išnaikinimas

Plyni kirtimai suniokoja miško ekosistemas. Jie sukelia atšilimą, sausras, buveinių sunaikinimą ir dramatišką miško gyventojų (bioįvairovės) praradimą. Laukinę gamtą keičia miškų imitacijos, skurdžios medžių plantacijos ir dykynės.

Erozija

Iškirtus didžiulius miško plotus, tuo pačiu sunaikinami didžiuliai šaknų sistemos plotai. Tai apriboja žemės gebėjimą sugerti (absorbuoti) ir išlaikyti vandenį. Tai vienose vietose gali sukelti potvynius, kitose – sausras.

Oregano Universitetas nustate, kad tam tikrose vietose, kuriose buvo plynų kirtimų zonos, erozija buvo 3 kartus didesnė dėl žemės nuošliaužų. Kai buvo įrengti keliai, skirti plyniems kirtimams, žemės nuošliaužų aktyvumas padidėjo 5 kartus, lyginant su kaimyninėmis, miškingomis teritorijomis.

Plynų kirtimų kelių infrastruktūra sutrikdo įprastinį paviršiaus drenažą, nes keliai nėra tokie pralaidūs, kaip įprastinė žemės danga. Keliai taip pat keičia požeminio vandens judėjimą dėl dirvožemio ir uolienos perskirstymo. Plyni kirtimai gali padidinti vėjo stiprumą audros metu, įtakoti buveinių ir rūšių įvairovės praradimą, invazinių ir piktžolių rūšių atsiradimą, ir žinoma, subjauroti kraštovaizdį.

Po žemės drebėjimo Salvadore 2001 m., iškirstose miško teritorijose žemės nuošliaužos nusinešė kelių šimtų žmonių gyvybes.

Žemės nuošliaužos Pe Ell, Vašingtone (JAV ) Liepos 6, 2009

Potvyniai. Pažeidžiami vandens ciklai

Plyni kirtimai stipriai paveikia vandens ciklus. Medžiai sulaiko vandenį ir tvirtina dirvožemį. Plyni kirtimai pašalina medžius, fiziškai pažeidžia žoles, samanas, kerpes ir kitą augaliją, kurie, priešingu atveju, būtų pernešę didelius vandens kiekius.

Plyni kirtimai, skatinantys eroziją, dažnai išplauna upių krantus.

Kai medžiai pašalinami, vanduo eina per žemės paviršių, o ne filtruojamas į vandeningąjį sluoksnį. Visa šita biomasė paprastai sugeria ir išlaiko vandenį kritulių metu. Jos sugadinimas ar sunaikinimas sumažina vietos pajėgumą išlaikyti vandenį, tai gali baigtis potvyniais ir sukelti maistinių medžiagų išplovimą iš dirvožemio, pernešdamas jas į upes, o iš ten į jūrą. Maistinių medžiagų perteklius gali būti pavojingas jūros organizmams ir sukelti grėsme jų populiacijai.

Plyni kirtimai gali paveikti vietos upes. Jeigu kirtimai priartėja prie upės krantų, o tai nutinka dažnai, jie sunaikina medžių teikiamą priedangą, kas gali pakelti upės temperatūrą. Net keli laipsniai gali turėti milžinišką įtaką vietinei faunai, žuvims ir varliagyviams ir gali įtakoti jų populiaciją. Eilė aplinkosauginių organizacijų stebinčių didžiąsias upes perspėja, kad intensyvūs plyni kirtimai gali įtakoti kai kurių žuvų išnykimą, nes jos išvejamos iš savo įprastų buveinių.

Viena šalis, kuriai labai pakenkė miškų naikinimas, sukėlęs potvynius – Šiaurės Korėja, kur dešimtmečius vykdytoje valstybės politikoje buvo siekiama išskaidyti miškus į žemės ūkio paskirties žemes.

Kai pagrindiniai miškų plotai buvo pašalinti, lietus sunaikino kelius, elektros linijas ir žemės ūkio plotus. Net po miškų atkūrimo įstatymo 1994, potvyniai ir toliau niokojo kaimynines žemės ūkio paskirties žemes, kas sukėlė didžiulį badą šalyje.

Miško buveinių naikinimas

Miško gyventojai priklauso nuo miško kaip pagrindinio maisto ir pastogės šaltinio. Kai vietovė iškertama plynai, daugelis laukinių gyvūnų nebegali ten gyventi. Perintys paukščiai, miškinė kiaunė ir Šiaurės Amerikos elnias yra ypatingai jautrūs plyniems kirtimams.

Plyni kirtimai mažina laukinių gyvūnų populiaciją, nes jiems lieka vis mažiau laukinės gamtos teritorijų ir jie yra priversti konkuruoti dėl išteklių mažėjimo.

Ontario (JAV) Amerikos Šiaurės elniui gresia išnykimas jeigu ir toliau plynai bus kertami didžiuliai miško plotai ir taip naikinimos jų buveinės.

Miškinė kiaunė. Jos netenka savo buveinių ir nyksta dėl plynų kirtimų ir senųjų miškų naikinimo.

Bioįvairovės (miško gyventojų) praradimas

Plyni kirtimai sukelia nuolatinį augalų ir gyvūnų rūšių praradimą arba išnykimą. Kai kurioms rūšims, kad išgyventų, reikalingos tam tikros miško sąlygos, kai kurie gali išgyventi tik senuose miškuose (pvz. dėmėtoji pelėda).

Plyni kirtimai sunaikina miško gyventojų buveines, jie tampa pažeidžiamesni ligoms, vabzdžiams, rūgščiam lietui ir vėjui. Visų medžių pašalinimas naikina daugelio laukinių gyvūnų rūšių fizines buveines.

SKAITYTI PLAČIAU: Socialiniuose skelbimuose – šokiruojantys miškų kirtimo padariniai gyvūnijai

SKAITYTI PLAČIAU: Biologinė įvairovė Žemėje (žemės gyventojai)

Plyni kirtimai subjauroja kraštovaizdį, o daugelis rūšių nebegali gyventi teritorijose, kuriose buvo atlikti kirtimai. Šių rūšių išlikimas remiasi gebėjimu medynų mozaikoje rasti kitą tinkamą buveinę ir ją užimti. Trūkstant tinkamų vietų ar didėjant miškų fragmentacijai, tokios rūšys yra pasmerktos nykti. Miškų naikinimas yra viena pagrindinių miško gyvybės rūšių (bioįvairovės) nykimo pasaulyje priežasčių. Gyvūnų rūšių įvairovė mažėja, kai šalinami subrendę, seni medžiai.

Kirtimai neigiamai veikia 70 proc. saugomų miško rūšių

Šiuo metu į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta beveik 300 miško organizmo rūšių. Beveik 200 saugomų rūšių grėsmę kelia miško kirtimai. 39 raudonosios knygos rūšims kirtimai gali turėti teigiamą poveikį, iš jų 27 rūšims teigiamą poveikį daro tik rinktiniai kirtimai, o plynieji kirtimai joms yra pražūtingi. Taigi, kirtimai neigiamai veikia 27 proc. visų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių, o teigiamą poveikį gali turėti ne mažiau nei 5 proc. valstybės saugomų rūšių.

Miško paukščiams kelia grėsmę kirtimai

Į raudonąją knygą yra įrašyta 80 paukščių rūšių. 30 rūšių gyvenimas vienaip ar kitaip priklauso nuo miško. Per nepriklausomybės laikotarpį gausėjo jūrinio erelio porų, fiksuotas vienas kilniojo erelio bandymas perėti. Raudonosios knygos sudarytojai nurodo, kad 21 rūšį kirtimai veikia neigiamai, 9 rūšims grėsmę kelia negyvos medienos trūkumas. Tai daugiausiai geniniai paukščiai ir pelėdos. Plėšriesiems miško paukščiams ir juodajam gandrui grėsmę kelia brandžių medynų, tinkamų lizdavietėms, trūkumas ir trikdymas, kuris dažnai būna susijęs su miško darbais

Šiaurės dėmėtoji pelėda (JAV, Kanada) nyksta, nes intensyvi miškininkystė naikina jos buveines senuosiuose miškuose. Tik senieji miškai suteikia jos išgyvenimui reikalingas sąlygas. (© Robin Loznak/robinloznak.com)

Negyva mediena būtina saugomiems miško vabzdžiams

Į raudonąją knygą įrašytos 123 vabzdžių rūšys, daugiau nei 30 jų aptinkamos miškuose. Trys rūšys šiuo metu laikomos išnykusios: didysis puikiažygis, elniavabalis ir didysis ąžuolinis ūsuotis. Visos jos aptinkamos brandžiuose plačialapių miškuose, elniavabalio ir ūsuočio lervos gyvena ant žemės trūnijančiuose lapuočių kamienuose. Miško kirtimų poveikis vabzdžiams nėra tiesioginis. Didžiausią grėsmę saugomoms miško vabzdžių rūšims kelia negyvos medienos trūkumas (80 proc. ) ir/arba gamtinę brandą viršijusių medžių trūkumas medyne (58 proc. saugomų miško vabzdžių).

Kirtimai augalus veikia skirtingai

Šiuo metu valstybė saugo 339 augalų rūšis, iš kurių 70 aptinkamos miškuose. Didžiajai daliai (75 proc.) šių augalų didžiausią grėsmę kelia staigus buveinės sąlygų pasikeitimas, kurį gali sąlygoti pažaidos arba plyni kirtimai. Vis dėlto, lėta miško bendrijų kaita, pomiškio ir trako augimas neigiamai veikia dalies (30 proc.) saugomų rūšių gausumą augavietėse, todėl jų buveinių išsaugojimui gali pasitarnauti rinktiniai kirtimai. Penkioms saugomų augalų rūšims net ir plyni kirtimai neturi įtakos, o 12 rūšių tokie kirtimai gali būti reikalingi.

Brandūs medynai svarbūs saugomiems grybams

Iš 112 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų grybų net 103 yra aptinkami miškuose. Didžioji dalis saugomų grybų – senųjų miškų reliktai, todėl aptinkami ten, kur medynai pasiekę gamtinę brandą. 70 proc. šių rūšių didžiausią grėsmę kelia gamtinę brandą pasiekusių medynų kirtimai, o 35 rūšių egzistavimas priklauso nuo didelio diametro negyvos medienos. Didžiąją dalį organizmų plyni ir sanitariniai kirtimai veikia neigiamai, tačiau 4 saugomų rūšių buveinėms išsaugoti gali būti naudojami rinktiniai kirtimai.

Saugomų kerpių paplitimą riboja negyvos medienos trūkumas

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 63 kerpių rūšys, 50 iš jų auga miškuose. 80 proc. jų egzistavimui reikalinga negyva mediena, o 15 proc. saugomų kerpių auga ant gamtinę brandą pasiekusių ir viršijusių medžių. Didžiausią grėsmę šioms rūšims kelia tiesioginis buveinių sunaikinimas jas iškirtus bei sanitariniai kirtimai, kurių metu pašalinami silpstantys seni medžiai bei negyva mediena.

Sunaikinamas vietos ekologinis vientisumas

Plyni kirtimai eilę būdų gali sunaikinti vietos ekologinį vientisumą, tame tarpe: buferinių zonų,kurios sumažina potvynio grėsmę sugerdamos ir sulaikydamos vandenį, sunaikinimą; miško paklotės pašalinimas, kas sunaikina eilę daugybę vabzdžių ir bakterijų buveinių, į atmosferą išleidžiama anglies emisija, kuri kaupėsi medžiuose ir dirvožemyje, kas prisideda prie klimato atšilimo, žuvų ir laukinių gyvūnų rūšių nykimas dėl dirvožemio erozijos ir buveinių praradimo; požeminių kirminų, grybų ir bakterijų pašalinimas, kurie sąlygoja dirvą ir apsaugo augalus, augančius joje nuo ligų; tai smulkios ekonominės veiklos galimybės, tokios kaip grybavimas, uogavimas; estetinių vertybių ir rekreacinių galimybių sunaikinimas.

Vidutinio ir borealinio klimato sąlygomis, plyni kirtimai gali paveikti sniego gylį, kuris paprastai yra didesnis plynuose kirtimuose nei miške, nes trūksta perėmimo ir išgarinimo. Dėl to mažėja dirvožemio įšalas, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais pagreitina sniego tirpimą ir nuotėkį.

Socialinė plynų kirtimų kaina

Netvarus medienos kirtimo būdas stipriai įtakoja vietines bendruomenes, kurios priklauso nuo miško. Sveiki miškai garantuoja įvairias ilgalaikes galimybes, tokias kaip atrankinis medienos derliaus ėmimas, turizmas, rūšinis išteklių turizmas (žvejyba, medžioklė). Tačiau kai tik miškas iškertamas plynai, šių galimybių nebelieka.

Nors plyni kirtimai gali sukurti trumpą ekonominį bumą, tai sunaikina visas ilgalaikes regiono galimybes.

SKAITYTI PLAČIAU: Indėnų dailininkas nutapė paveikslą Peru vyriausybei – kaip indėnai mato civilizacijos „progresą“

Ypač nuo to senuose žemynuose kenčia senosios vietinės, pirminių gyventojų, indėnų gentys, kuriems miškas yra jų dvasinė ir kultūrinė tapatybė. Plyni kirtimai sunaikina laukinę gamtą, ir bendruomenės nebegali užsiimti tradicine žvejyba ar medžiokle, kurie juos išmaitindavo ir suteikdavo pragyvenimą, kaip tai atsitiko Grassy Narrows.

Ką daryti?

Pirma, aplankykite mišką, ypač tuos, kurie šalia jūsų 🙂

Milijardinė medienos pramonė investuoja didžiulius pinigus, propaguodama plynų kirtimų metodą, nes tai pigu, daugiau medienos ir galimybė transformuoti miškus į bedvases, komercines  medžių plantacijas.

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona

Būtina ieškoti ir naudoti tvarius miškininkystės metodus, nes ilgalaikėje perspektyvoje mes rizikuojame nepataisomai pažeisti gamtos ekosistemas, prarasti savo identitetą ir išnaikinti gyvybės rūšis, kurios vystėsi milijonus metų. Jokia trumpalaikė ekonominė nauda negali atstoti to, ką gali suteikti sveikas, natūralus ir gyvas miškas mums ir mūsų vaikams.

Kai žvelgi į šiuos vaizdus Švedijoje – ar gali miškas išlikti sveikas ir balansuotas, kai mes gabalais, „šaškėmis“ išskutame  gamtos paviršių, fragmentuojame miško masyvus, gyvūnų migracijos kelius, išdarkome ir išbalansuojame ekosistemas, kurioms susiformuoti reikėjo šimtus metų? Ar galime jas „atsodinti“?

Didžiausia bėda, kad miško sistemos vystosi ilgai ir dažnai galutines pasekmes gali pamatyti tik kita karta, todėl negali būti naudojami jokie trumparegiai,  vienadienę  komercinę  naudą nešantys sprendimai.

Didžiausios klaidos daromos, kai miškas suvokiamas ir traktuojamas tik kaip medienos fabrikas, o visa miškininkystė organizuojama taip, kad jos svarbiausiu uždaviniu tampa – padidinti medienos tūrį ir pagreitinti jos augimo greitį, atsodinimo pirmenybę teikiant tik tam tikroms rūšims, o gamtosauginiai aspektai lieka antriniai. Tada prasideda tikras ir žmonių, ir miško išsigimimas.

SKAITYTI PLAČIAU: Miško internetas: kaip medžiai komunikuoja tarpusavyje

SKAITYTI PLAČIAU: Miškas – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį

Pažeistas, fragmentuotas miškas – subjaurotas kraštovaizdis – sudarkytos ekosistemos – nykstanti gyvybių įvairovė – vandens ciklo pažeidimai – potvyniai – sausros – klimato kaita – prastėjantis miško imunitetas – ligos, invazinės rūšys, stichinės nelaimės ir t.t.

Visuomenei būtina įsitraukti į miško politikos ir vizijos kūrimo procesus, ir tai įmanoma tik tada, kai visuomenė ima suvokti kas yra miškas ir kaip jis veikia.

Ieškoti naujų būdų kaip išlaikyti miškus ir gauti pajamas be gamtą žalojančių perteklinių komercinių kirtimų, užtikrinant optimalų kiekį, reikalingą vidaus gyventojų poreikiams patenkinti ir atsisakant žaliavų eksporto į užsienį.

Ilgalaikėje perspektyvoje – natūrali laukinė gamta yra pats didžiausias turtas, tikra egzotika, kurį Vakarų pasaulio valstybės, Vakarų Europa baigia išnaikinti.

Pradėsiu klausimu. Ar žinote ką Lietuvoje labiausiai vertina vokiečiai turistai, pvz. Gražutės regioniniame parke? Galimybę pamatyti tikrą mišką, žmogaus rankų nepaliestą mišką, su apsamanojusiomis išvartomis ir akmenimis, apkerpėjusiais medžiais. Keliavau ten dviračiu, ir ne tik po šį Lietuvos parką, ir galiu patvirtinti tą vokiečių turistų tiesą.

Žinant, kad didžiausiąją biomasės dalį sudaro miškų biomasė kyla pavojus „išsivalyti“ miškus taip, kad nebegalima bus parodyti ir to, ką dabar dar galima rodyti europiečiams. Tikrai nesinorėtų ateityje pamatyti Lietuvą, panašią į lengvą šiurpulį keliantį Škotijos ir Airijos bemiškį kraštovaizdį.

Pamečiui apvažiavau aplink tas dvi salas automobiliu ir beveik nemačiau … miško, jokio miško. Nesuprantama, kodėl Lietuvoje per tuos 20 metų nevyko miško rotacija, kuo garsėja tiek Švedija, tiek Suomija. Tiesiog pasenus miškui, natūraliai jo galime nebeturėti. (Saulius Lapienis)

„Yra vertinamas autentiškumas, o ne standartai, kuriu pilna ale civilizuotuose krastuose. Dar nuo vokiečių galiu pridurti „ko važiuoti kitur, jei ten tas pats kaip pas mus?“ Čia kalba ėjo apie gamtą, ypač miškus.“ (Facebook, Edita H.)

Būtina savišvieta ir edukacija pradedant nuo pačių mažiausių, nes kai pradedi žiūrėti į gamtą kaip į visumą, matai priežastinius – pasekminius ryšius, suvoki, kaip VISKAS YRA SUSIJĘ, tavęs nebegali apmulkinti jokie užsakomieji straipsniai ar laidos.

Medienos poreikį galima patenkinti  greitai augančiais energetiniais, pluoštiniais augalais. Gamtininkas A. Gaidamavičius pateikė pavyzdį, jog dėl mūsų rankose laikomų eurų nenuvirto nė vienas medis –jie pagaminti iš medvilnės. Vadinasi, galimybių yra.

„Dar vienas nerimą keliantis faktas yra medienos eksportas. Mes tik trečdalį medienos sunaudojame savo reikmėms, o visa kitą eksportuojame į Indiją ar Kiniją. Kaip pagal ekonomikos vadovėlius vadinama šalis, kuri eksportuoja savo žaliavas? Trečiojo pasaulio šalis. Afrikos šalys taip elgiasi“, – rėžė gamtininkas.

Du trečdaliai kertamų miškų virsta plynėmis. Gamtininkai tikisi, kad sukils grybautojai

Vieni miškininkai neturi galios apsaugoti miško. Juk tai – valstybės ūkio sritis, iš medienos pardavimų surenkama nemaža suma į valstybės biudžetą, taigi atsisakyti dalies pinigų dėl didesnių žaliuojančių plotų – nelengvas ir politinės valios reikalaujantis žingsnis.

Tik apsišvietusi ir aktyvi visuomenė yra pajėgi sukurti spaudimą politikams, kuriems paprastai pritrūksta politinės valios atsilaikyti medienos lobistų spaudimui.

Pasauliui greitai neužteks visų miškų, kad patenkinti vartotojiškos ir netvarios visuomenės poreikius, todėl būtina keisti požiūrį kol dar nevėlu.

Yra alternatyvų, galinčių pakeisti medį, tokios kaip pluoštinė kanapė ir pan.

Koks būtų teisingas būdas gauti miško medienos, procese nenaikinant miškų?

Sengirės, jų fragmentai, paskutiniai seni natūralūs miškai, vietovės be kelių, ekologinę vertę turintys antriniai miškai („second growth“), vertingos kertinės buveinės, vandenų srovių, upių teritorijos  – NETURI BŪTI KERTAMOS IŠ VISO. Tai yra paskutinės l a u k i n ė s  mūsų miškų teritorijos ir turi būti saugomos kaip p a g r i n d i n ė s miško teritorijos. 

Senems miškams yra būdinga įvairovė, net ir nuvirtę medžiai svarbūs bendrai miško ekosistemai, nes sukuria sąlygas vystytis kitoms gyvybės formoms. Vieni pagrindinių raudonojoje knygoje įrašytas rūšis veistis stabdančių veiksnių yra negyvos ir brandą pasiekusios medienos trūkumas. Jei miškuose būtų daugiau nuvirtusių galiūnų, galbūt turėtume progą pamatyti ir didžiausius Lietuvos vabalus – elniavabalius.

Visa kas išeina iš pagrindinės miško teritorijos ribų gali būti (ribotai) kertama, bet ne plynais kirtimais. Kaip alternatyva plyniems kirtimams yra atrankinis kirtimas, kai sveikuose miškuose periodiniais intervalais kertami konkretūs medžiai ar mažos medžių grupės.

 „Miškai, urėdijos – nėra fabrikai, gamyklos. Pagrindinė urėdijos funkcija – nėra prekyba mediena. Miškininkystė nėra biznis. Nėra produktas. Urėdija negali bankrutuoti, nes ne biznis jai esmė. Ji turto saugotoja, nes miškas tai nėra tik mediena, tai yra oras, aplinka, klimato kaita, visa bioįvairovė, pradedant žvėrimis, paukščiais, augalija, žmogaus gyvenimo sąlygos. (…) Urėdijos iš principo negali tapti akcine bendrove, kurios pagrindinis dalykas – pelnas.“ (Signatarė, miškininkė Birutė Valionytė)

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: niekas pasaulyje nežino tikrosios medienos kainos

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: Lietuvos miškus perima švedai? Signatarė Birutė Valionytė

Miškas natūraliai atsinaujina, be jokio papildomo žmogaus įsikišimo. Stabilios ir ilgalaikės darbo vietos. Dirvožemį ir jo derlingumą nuolat papildo natūralūs miško procesai, todėl nereikia brangių trąšų. Atrankinis valdymas – geras finansinis valdymas. Tai kaip pinigai padėti banke su garantuotais pardavimais ir toliau brangstant medienai bei su žemesnėmis kapitalo sąnaudomis lyginant su plynais kirtimais (brangi technika, kelių infrastruktūra, trąšos, priežiūra, sodinimas).

Nustojus kirsti pagrindines miško teritorijas ir uždraudus plynus kirtimus, grąžinsime natūralius miškus,vietinę augmeniją, medžių rūšių įvairovę, atstatysime natūralias miško sistemas.

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus verslui

Labai svarbu į šiuos miško edukacijos, valdymo, priežiūros ir puoselėjimo procesus įtraukti regionines, vietos miškų bendruomenes, suteikiant joms žinias ir reikiamus įrankius bei finansavimą; mokyti ir auginti kompetetingų miško specialistų būrį, kuriems gyvas ir natūralus miškas būtų pamatinė vertybė, o jo saugojimas ir puoselėjimas – pagrindinė pareiga.

Moderni miškininkystė ir politika yra orientuota į miškų komercializavimą,  ignoruojant jo socialinį, ekologinį, kultūrinį ir dvasinį aspektą.

Miškas yra daugiau nei mediena. Šis sukomercintas požiūris yra ne tik žalingas mūsų gamtai kaip visumai, jis yra destrukcinis, vartotojiškas, trumparegiškas ir labai pavojingas.

Sakoma, kad aplinka formuoja žmogų – kokios aplinkos norime mes sau ir savo vaikams? Norime gyventi ir augti skurdžių komercinių plantacijų, dykynių ar laukinės, natūralios gamtos apsuptyje?

Pradėkime nuo savęs ir savo artimiausios aplinkos – tikrieji pokyčiai įmanomi tik tada kai suvokiame, kad miškas ir sveika aplinka nėra politikų ir „žaliųjų“ reikalas – tai mūsų visų atsakomybė!

 

Šaltiniai:

Earthroots. Org – Clear-Cutting in Ontario 

Clearcutting Wikipedia

Clear cut forests in Malaysia offer lessons for logging worldwide

Effects of Clear Cutting

Clearcutting: Destroying  America’s Public Forests

The Debate Over Clearcutting

Pagrindiniai miško kirtimai

Kokią įtaką žmogaus veikla daro biologinei įvairovei Lietuvoje?

Du trečdaliai kertamų miškų virsta plynėmis. Gamtininkai tikisi, kad sukils grybautojai

Clearcutting 

Why is Clearcutting Bad for the Environment?

HOW TREES SURVIVE AND THRIVE AFTER A FIRE

CRS Report for Congress Clearcutting in the National Forests: Background and Overview 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-08-15T15:31:36+00:00 2017 10 31|Kategorijos: Globaliai, Miškas, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/plyni-kirtimai-labai-pelningi-medienos-verslo-pramonei-bet-turi-didziule-socialine-ir-ekologine-kaina">
Twitter