Planuojamos kaštonų alėjos skerdynės Šiauliuose sukėlė pilietinius protestus – nuo ko viskas prasidėjo? (papildyta komentarais)

“Kiekvienas nupjautas sveikas medis – tai pasikėsinimas į visų mūsų sveikatą; ryšio tarp kartų nutraukimas. Medį juk viena žmonių karta sodina kitai; autentiškos, tai vietai būdingos aplinkos naikinimas, visko niveliavimas, nepagarbos gyvybei rodymas.”

(Alfredas Daulius, Šiauliai, akcijos iniciatorius)


Renginys Facebook: Išsaugokime Šiaulių Kaštonų alėją!

Iniciatyvinė Šiaulių medžių gynėjų grupė Facebook – “Saugokime Šiaulių medžius!”


“Miestas yra žmonėms gyventi, o NE MEDŽIAMS AUGINTI (…) Atsiras laisvalaikio ir pramogų erdvės, vieta renginiams, DAUGIAU VIETŲ AUTOMOBILIAMS statyti.” (Projekto architektas Vytenis Rudokas)

„Sa­vo ak­ci­ja no­ri­me pa­ro­dy­ti, jog tai – vi­sos Lie­tu­vos pro­ble­ma – ir me­džių sker­dy­nės tu­ri bū­ti baig­tos“, –  A. Dau­lius.

SENIESIEMS KAŠTONAMS REIKIA MŪSŲ PALAIKYMO!

Kviečiame visus Šiauliečius burtis ir palaikyti senuosius kaštonus, kuriems gresia grėsmė būti išnaikintiems – planuojama palikti tik keturis įėjimą į Zubovų parką žyminčius medžius.

Šiaulių Kaštonų alėja

Kaštonų alėja – tai istorinis ir kultūrinis mūsų miesto simbolis, kuris turi būti saugomas ir deramai prižiūrimas! Kaštonai gali išgyventi 200-300 metų. Mūsų Kaštonų alėjai 70 metų (x2 mieste =140), tad tai dar ne riba. Kol sulauks 200 metų dar kelios kartos galės užaugti.

Renkames VELYKŲ ANTRĄ DIENĄ (balandžio 2d.) 12 VAL. Kaštonų alėjoje — Atsineškite plakatus su šūkiais, puošime medžius, kas turit inkilų neiškeltų – kelsime kaštonų alėjoje, ridensime Velykų margučius!

Švęskime atgimstančią gamtą, ją globokime ir tausokime! Pasisakykime, jog mums ne dzin, kokiame mieste, mes gyvename, o MEDIS – tai VERTYBĖ, MŪSŲ visų PLAUČIAI.

Iniciatyvinė grupė


Renginys Facebook: Išsaugokime Šiaulių Kaštonų alėją!

Iniciatyvinė Šiaulių medžių gynėjų grupė Facebook – “Saugokime Šiaulių medžius”

Kaštonų alėjos tvarkymo (dar nepatvirtintas) projektas  2_7910_00_TP_SP.01


Nuo ko viskas prasidėjo:

https://www.facebook.com/100014638591768/videos/350501125447838/

https://www.facebook.com/monika.peldaviciute/posts/10214615231109950

“….jau ketino pradėti darbus, bet jų buvo paprašyta palaukti, kol bus atšvęsta Žemės diena. “

KIRTIMAI ŠIAULIUOSE IR VARĖNOJE. Centre plynai kertami medžiai, kad daryti renginiams aikštes žmonėms, kurie emigruoja, ..realiai, kad įsisavint milijonus eurų. Viskas “visuomenės ir moderno vardan”

2018 03 21, Lrytas

“Šiauliuose ir Varėnoje medžių mylėtojams plyšta širdis. Varėniškiai vandalizmui prilygino praretintą miesto pušyną, o Šiaulių centre netrukus neliks daugumos medžių.

Beveik 6 ha dydžio natūraliame pušyne – Varėnos parke nupjautos 23 brandžios tvirtos pušys ir 2 liepos.

Taip prasidėjo šio parko modernizavimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams. (…)
Šiaulių miesto centre nebeliks daugumos medžių. Prisikėlimo aikštę ir jos prieigas rekonstruoti pradėsiantis rangovas paliks MAŽIAU KAIP TREČDALĮ MEDŽIŲ.

Bendrovė “Šiaulių plentas” jau ketino pradėti darbus, bet jų buvo paprašyta palaukti, kol bus atšvęsta Žemės diena. Po jos į centrą ims plūsti galinga technika, pradės gausti motoriniai pjūklai.

Planą parengęs architektas pripažino, kad darbai sulauks didelio pasipriešinimo: “Dauguma medžių yra ligoti ir menkaverčiai, tai patvirtino ne vienas ekspertas, bet reikia suprasti gyventojus kuriems medis yra vertybė”

Pačią aikštę, kurioje vyks renginiai, KETINAMA IŠKIRSTI PLYNAI – BUS IŠPJAUTI 43 medžiai, o pasodinti neplanuojama ne vieno.

(…) 
PAGAL PROJEKTĄ BUS NUKIRSTI 236 MEDŽIAI, o pasodinta 33 daugiau. IŠSAUGOTI BUS TIK 123 MEDŽIAI.
(…) 
Aikštė bus rekonstruota per artimiausius 2 metus. DARBŲ KAINA – 6.6. mln. eurų.

Spaudoje:

Šiaulių centre vasarą pavėsio nebus – medžiai bus iškirsti, technika kels dulkes

Ryškėja nau­ji Pri­si­kė­li­mo aikš­tės kon­tū­rai


Šiaulių centras šiandien:


Šiaulių istorija, kuri įamžinta medžiuose, skveruose, parkuose (XIXa.-XXI a. pradžia)

Apie 1931 m. senasis parkas prie Zubovų rūmų ir alėja oficialiai buvo padovanoti Šiaulių miesto savivaldybei. Ši teritorija buvo apsodinta kaštonais, kurie pavasarį gražiai žaliuodami traukdavo miestiečius.

Šiaulietis Aivaras Dulskis pasakojo, kad jo prosenelis Jonas Matulionis tarpukariu sodino Kaštonų alėją. Jis dirbo savivaldybėje, vėliau „Rūtos“ fabrike. Buvo Šiaulių tarybos narys. Jis ilgai gyveno, mirė sulaukęs 100 metų.

1939 metais šaltą žiemą Kaštonų alėjos senieji medžiai iššalo ir nudžiūvo. 1940 metais jie visi buvo iškirsti. Šį įvykį aprašė šiaulietė poetė ir publicistė Ona Lukauskaitė-Poškienė:

„O toji kaštonų alėja! Ji buvo tikrai didinga ir graži pavasarį, kai seni medžiai pasipuošdavo ištaigingomis, sunkiomis žiedų žvakėmis. Iškilminga ir šventiška būdavo tada alėjoje. O rudenį visą žemę apiberdavo rudi, laku blizgantys kaštonai, ir nežinau, ar yra buvęs Šiauliuose bent vienas vaikas, kuris niekad nėra jų rankiojęs. Tad ne vien man buvo liūdna ir skaudu, kai 1939 metų žiemą senieji kaštonai, tiek metų išstovėję, tiek šaltų žiemų išgyvenę, staiga iššalo. Liūdėjo šiauliečiai, kai kitais metais buvo kertami iššalę medžiai milžinai, liūdėjo netekdami kažko be galo mielo ir įprasto, susieto su kiekvieno jų jaunystės prisiminimais. Vienas senelis, galvą linguodamas, kalbėjo: „Duoda Dievas žmogui ženklus, duoda, tik žmonės tų ženklų suprasti nemoka“.

Ir išties senieji medžiai savo mirtimi lyg nužymėjo Šiaulių istorijos vienos epochos pabaigą, tos epochos, kuri prasidėjo Zubovo feodaliniais turtais, perėjo į Frenkelių pramoninį kapitalizmą, pergyveno inteligentijos iškilimą ir nepriklausomybės periodą, o karo audrai praūžus naujai atsodinti kaštonai žymėjo jau naujo Šiaulių gyvenimo laikotarpio pradžią…“ (Lukauskaitė-Poškienė, 2006, 234-235).

Visas straipsnis apie Šiaulių medžių istorijas ČIA


Kaštonų alėja – tai istorinis Šiaulių miesto želdynų paveldas

Kaštonų alėja. Į grafų Zubovų rezidenciją svečiai įvažiuodavo pro dabartinę Kaštonų alėją. Alėjos gale stovėjo vartai, atskyrę grafų valdas (nuotr. apie 1910 m.).


Nuo skerdynių ginama Kaštonų alėja

Rūta JANKUVIENĖ, ruta@skrastas.lt, www.skrastas.lt

2018 m. kovo 29 d.

Šiau­liuo­se iš­pjo­vus me­džius Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je, mies­tie­čiai ky­la gin­ti Kaš­to­nų alė­jos. Čia au­gan­tiems kaš­to­nams gre­sia toks pat li­ki­mas. Šiau­lie­tis Alf­re­das Dau­lius vie­na­reikš­miai tei­gia: „Tai – me­džių sker­dy­nės“.

Jis ini­ci­juo­ja ak­ci­ją už kaš­to­nų iš­sau­go­ji­mą. Va­kar krei­pė­si į Sa­vi­val­dy­bę lei­di­mo su­reng­ti ak­ci­ją Kaš­to­nų alė­jo­je ant­rą­ją šv. Ve­ly­kų die­ną – ba­lan­džio 2-ąją 12 va­lan­dą.

Ini­cia­ty­va „sprog­di­na“ ty­lą

Alf­re­das Dau­lius – ju­ve­ly­ras, jo stu­di­ja vei­kia Kaš­to­nų alė­jo­je. Apie Šiau­lių kaš­to­nams gre­sian­tį li­ki­mą pa­ra­šė so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“. Ži­nia su­lau­kė aud­rin­gos reak­ci­jos.

A. Dau­liaus įdė­tas vaiz­do įra­šas su Kaš­to­nų alė­ja per pa­rą su­lau­kė dau­giau kaip 13 tūks­tan­čių per­žiū­rų. De­šim­tys ko­men­ta­rų pa­si­py­lė į jo krei­pi­mą­si.

Šiau­lie­tis krei­pė­si, pa­si­da­ly­da­mas Sa­vi­val­dy­bė­je iš Mies­to ūkio ir ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­jos iš­girs­tais ar­gu­men­tais, ko­dėl kaš­to­nus rei­kia pjau­ti: „1. At­lie­kant Kaš­to­nų alė­jos re­konst­ruk­ci­ją bus pa­klo­tos grin­di­nio ply­te­lės, ku­rios lai­kys 50 me­tų (sun­ku ne­su­si­juok­ti), o kaš­to­nai esą dar gy­vens tik 30 me­tų, tad rei­kės ar­dy­ti ply­te­les juos rau­nant. Taip pat juo­kin­gas ar­gu­men­tas.

Al­kas.lt 2016 m. ra­šė, kad yra rū­pi­na­ma­si XIX a. pir­mo­je pu­sė­je so­din­tu kaš­to­nu Ža­ga­rė­je esan­čia­me Zu­bo­vų dva­ro par­ke. Mū­sų kaš­to­nai so­din­ti po ka­ro, tai­gi jiems tik apie 70 me­tų.

Tai­gi, keis­tas ar­gu­men­tas.

2. Ki­tas tei­gi­nys, kad tai ser­gan­tys me­džiai.

Ne­su gam­ti­nin­kas, bet esu žmo­gus, jau su ne­ma­ža gy­ve­ni­mo pa­tir­ti­mi. 14–15 me­tų be­veik kas­dien čia lan­kau­si. Taip, apie 2012 me­tus jie stip­riai ken­tė­jo nuo Bal­ka­ni­nės er­ku­tės: į ru­dens pu­sę pa­ru­duo­da­vo la­pai, anks­ti pra­dė­da­vo kris­ti. Bet, pra­dė­jus tvar­kin­gai iš­vež­ti ru­de­nį la­pus, pa­dė­tis kas­met pra­dė­jo ge­rė­ti: la­pai ma­žiau pra­dė­jo ru­duo­ti, kris­ti nor­ma­liu lai­ku. Ir tai ne ma­no vie­no nuo­mo­nė, tai pa­ste­bi ir kai­my­ni­nių na­mų gy­ven­to­jai.

3. Tei­gia, kad at­so­dins rau­don­žie­džius kaš­to­nus. To­kius kaip Ba­sa­na­vi­čaus gat­vė­je Pa­lan­go­je. Že­maū­gius, dar neiš­ban­dy­tus mū­sų pla­tu­mo­je. Jei ne­klys­tu, is­pa­niš­kus. Kiek iš jų pri­gis? Ir ar tai ne­bus ei­li­nis pi­ni­gų kra­ne­lis juos pa­sto­viai at­so­di­nant?

Krei­piuo­si į jus, drau­gai, gal ga­li­te paaiš­kin­ti, iš kur toks no­ras mū­sų ša­le­lė­je švais­ty­tis ben­zi­ni­niais pjūk­lais, pra­si­dė­jęs ant Ge­di­mi­no kal­no?!

No­ras nai­kin­ti au­ga­lus, ku­rių pa­skir­tis mies­te va­ly­ti orą, ga­min­ti de­guo­nį, ku­ris mums gy­vy­biš­kai svar­bus?! Juo­lab kad kaš­to­nų la­pai la­bai di­de­li ir ge­rai at­lie­ka šią funk­ci­ją.

Kiek­vie­nas nu­pjau­tas svei­kas me­dis – tai pa­si­kė­si­ni­mas į vi­sų mū­sų svei­ka­tą, ry­šio tarp kar­tų nu­trau­kimas. Me­dį juk vie­na žmo­nių kar­ta so­di­na ki­tai. Tai ir au­ten­tiš­kos, tai vie­tai bū­din­gos ap­lin­kos nai­ki­ni­mas, vis­ko ni­ve­lia­vi­mas, ne­pa­gar­bos gy­vy­bei ro­dy­mas.

Už­tat tei­giu: Kaš­to­nų alė­jos me­džių iš­kir­ti­mas yra nu­si­kal­ti­mas.“

Ki­lu­sio­je dis­ku­si­jo­je dau­gy­bė žmo­nių pa­lai­kė A. Dau­lių. Dis­ku­si­jo­je iš­si­ru­tu­lio­jo min­tis su­reng­ti pi­ke­tą ar mi­tin­gą.

„Ma­nau, rei­kia su­si­rink­ti ir gar­siai pro­tes­tuo­ti. Už­ten­ka ty­lė­ti, nie­ko ne­da­ry­ti ir taiks­ty­tis su biu­rok­ra­tų sa­vi­va­le ir bu­ku­mu“, – ra­gi­no į dis­ku­si­ją įsi­lie­ju­si ra­šy­to­ja Li­na Žu­tau­tė.

„Pa­lai­kau. Ir džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau su­kil­sim prieš amo­ra­lių kon­for­mis­tų sa­vi­va­lę mies­to sa­vi­val­dy­bė­je. ME­DŽIUS IŠ­SAU­GO­TI BŪ­TI­NA. TAI PA­VEL­DAS“, – pa­brė­žė ir dai­lė­ty­ri­nin­kė Sa­lo­mė­ja Jast­roms­ky­tė.

„Nieks nie­ka­da ne­pa­keis se­nų­jų me­džių su­kaup­tos dva­sios, ener­gi­jos. Kir­tė­jai to nei ži­no, nei gir­di, nei su­pran­ta“, – da­li­jo­si pe­da­go­gė Ra­sa Jas­mon­tie­nė ir de­šim­tys ki­tų ko­men­ta­to­rių.

„Ger­bia­mas me­re, mies­te pla­nuo­ja­mas nu­si­kal­ti­mas, ku­rio pa­da­ry­tą mo­ra­li­nę ža­lą žmo­nėms ir land­šaf­ti­nę – mies­to vei­dui, vė­liau (jei pa­duo­tu­me į teis­mą) mė­gin­sian­ti at­ly­gin­ti sa­vi­val­dy­bė tie­siog su­bank­ru­tuo­tų. Nie­ko ne­siim­si­te?“ – klau­sė dai­li­nin­kė Edi­ta Su­džiū­tė.

Už me­džių iš­sau­go­ji­mą

„To­kios di­džiu­lės reak­ci­jos ne­si­ti­kė­jau, – sa­kė „Šiau­lių kraš­tui“ A. Dau­lius. – Tai ref­lek­si­ja į Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je iš­pjau­tus me­džius. Dėl to žmo­nės iš­tik­ti šo­ko. Pa­lies­ta įsi­skau­dė­ju­si žaiz­da.“

Su­si­ti­ko­me su juo, kai jau bu­vo už­re­gist­ra­vęs Sa­vi­val­dy­bė­je pra­šy­mą leis­ti su­reng­ti ren­gi­nį už kaš­to­nų iš­sau­go­ji­mą Kaš­to­nų alė­jo­je.

„Ti­kiuo­si lei­di­mą gau­si­me ir ant­rą­ją Ve­ly­kų die­ną 12 va­lan­dą rink­si­mės alė­jo­je, – sa­kė ini­cia­to­rius. – Ak­ci­ją sie­ja­me ir su gam­tos at­gi­mi­mo šven­te, atei­si­me su vai­kais, bus ri­de­na­mi kiau­ši­niai, kel­si­me ir in­ki­lus į kaš­to­nus.“

„Sa­vo ak­ci­ja no­ri­me pa­ro­dy­ti, jog tai – vi­sos Lie­tu­vos pro­ble­ma – ir me­džių sker­dy­nės tu­ri bū­ti baig­tos“, – pa­brė­žė A. Dau­lius.

Jis ne­tvir­ti­na, jog „šim­tu pro­cen­tų me­džiai tu­ri bū­ti iš­sau­go­mi“, bet įsi­ti­ki­nęs, kad me­džiai nuo­lat tu­ri bū­ti pri­žiū­ri­mi, gy­do­mi. Ki­ta ver­tus, abe­jo­ja aiš­ki­ni­mais apie ma­siš­kai ser­gan­čius mies­to me­džius.

„Alė­jo­je dir­bu dvy­li­ka me­tų, per tą lai­ką tik vie­na ša­ka nu­kri­to aud­ros nu­plėš­ta, tai kur tie ke­lian­tys pa­vo­jų me­džiai? 2015 me­tais tą me­dį nu­pjo­vė ir dar ke­tu­ris pa­žy­mė­jo nu­rėž­ti. Prie ma­no akių iš tų ke­tu­rių nu­rė­žė du vi­siš­kai svei­kus me­džius, jų kel­mai da­bar ap­žė­lę ūg­liais“, – pik­ti­no­si pri­si­mi­nęs.

Šiau­lie­tis su­lau­kė ir mies­to val­džios reak­ci­jos. Me­ras A. Vi­soc­kas pa­gar­si­no pro­ble­mą pa­ve­dęs spręs­ti sa­vo pa­va­duo­to­jui Do­mui Griš­ke­vi­čiui.

„Kaip pi­lie­čius vi­ce­me­ras mus pa­kvie­tė pa­dis­ku­tuo­ti dar prieš mi­tin­gą, jei­gu val­džia kvie­čia – ei­si­me“, – pa­ti­ki­no šiau­lie­tis.

Ak­ci­ją pa­lai­kan­tis me­ni­nin­kas Vil­man­tas Damb­raus­kas po­pie­tę so­cia­li­nia­me tink­le jau da­li­jo­si, jog su­si­ti­ki­mas me­ri­jo­je įvyks penk­ta­die­nį.

Va­kar „Fa­ce­book“ bu­vo su­kur­tas ir ren­gi­nio pus­la­pis „Iš­sau­go­ki­me Šiau­lių kaš­to­nų alė­ją“.

Dar ne vė­lu

Da­rius Ra­man­čio­nis, Šiau­lių gam­tos kul­tū­ros pa­vel­do klu­bo „Au­ku­ras“ na­rys, bu­vęs il­ga­me­tis klu­bo va­do­vas, „Šiau­lių kraš­tui“ pa­ti­ki­no, jog dar ne vė­lu ban­dy­ti da­ry­ti įta­ką spren­di­mams.

„Alė­jos re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas dar ne­pat­vir­tin­tas, yra ren­gi­mo sta­di­jos, – sa­kė jis. – To­dėl ak­ci­ja tu­ri pra­smę. Tie pro­jek­tai per ma­žai vie­ši­na­mi ir vi­siš­kai neat­siž­vel­gia­ma į nuo­mo­nę, jog se­nuo­sius me­džius rei­kia iš­sau­go­ti.“

Jo tei­gi­mu, kaš­to­nus kan­ki­nan­ti ker­ša­kan­dė tu­ri bio­lo­gi­nį prie­ši­nin­ką, rei­kia tik lai­ko, kol pa­dės kaš­to­nams at­si­gau­ti.

„Gam­to­je nuo­dui yra prieš­nuo­dis, o kaš­to­nai at­spa­rūs me­džiai – jie gi ir da­bar ne­džiū­va, tik la­pus grei­čiau nu­me­ta“, – pa­brė­žė D. Ra­man­čio­nis.

Me­džių pjo­vi­mo va­jaus Lie­tu­vo­je prie­žas­ti­mi jis įvar­di­ja „no­rą įsi­sa­vin­ti eu­ro­pi­nius pi­ni­gus“. O kai už ma­žes­nius pi­ni­gus no­ri­ma kuo dau­giau pa­da­ry­ti, tai in­ves­tuo­ja­ma ne į me­džius ir ne į jų iš­sau­go­ji­mą.

Tai po­žiū­rio rei­ka­las – juk ga­li­ma sa­ky­ti, jog nė­ra vie­tos mies­te se­nu­kams ir neį­ga­lie­siems, jog ga­li gy­ven­ti tik jau­ni ir svei­ki, – pa­ly­gi­na D. Ra­man­čio­nis. – Toks da­bar po­žiū­ris į me­džius – tu­ri bū­ti gra­žu, stan­dar­tiš­ka ir ba­ro­kiš­ka. Bet juk ir se­ni me­džiai il­gai aug­tų, jei­gu bū­tų pri­žiū­ri­mi.“

Atk­rei­pė dė­me­sį, jog, pa­vyz­džiui, Vil­niaus gat­vės bul­va­re gel­to­no­ji ker­pė jau au­ga ant nau­jai so­din­tų lie­pai­čių.

„Jei­gu taip į me­džius žiū­ri­me ir pri­žiū­ri­me, tai mies­te nė­ra svei­kų me­džių – pjauk vi­sus“, – iro­ni­za­vo gam­tos pa­vel­do puo­se­lė­to­jas.


Žmonės komentuoja:

 






|

|

Sodinukai važiuoja iš tolimų veislynų  ir gali kainuoti iki 1000 eurų

Beje, šie sodinukai vėlgi brangsta tuo labiau, kuo dažniau yra specialiai išveisti specializuotuose veislynuose, kurių Lietuvoje beveik nėra, o jeigu ir yra, tai keli, nesugebantys taip greitai ir tokiais dideliais kiekiais užauginti produkcijos, skirtos pardavimui. Kaina kyla dar ir dėl to, kad sodinukai vežami iš toli. Kuo iš toliau jie gabenami (iš Olandijos, Vokietijos ar Prancūzijos), tuo geriau įsisavinamos projektinės lėšos. O tie specialiai miestams išveisti ir iš toliau atvežti sodinukai, kainuojantys nuo 300 iki 1000 eurų už vienetą, dažnai būna atsparūs tų kraštų klimatui, skiepyti nuo tose valstybėse plintančių pavojingų ligų.

Susidūrę su atšiauriu Lietuvos klimatu ir žiemą gavę tokią kelininkų naudojamos kalio druskos normą, kokios jų šalyse nei su žiburiu nerasi, jie ima vysti, džiūti, sirgti, kol galutinai nusibaigia arba vėl jau kito projekto lėšomis būna šalinami, nes nudžiūvę kenkia aplinkai, darko miesto vaizdą ir net kelia pavojų gyventojams bei jų turtui.

Tai štai taip ir sukasi ES finansuojamų projektų karuselė su prieš tai iškirstais sveikais medžiais ir prižiūrint bei auginant tuos, kurie niekada ir neužaugs šiomis sąlygomis, kad ir kiek tūkstančių jie kainavo“.

SKAITYTI PLAČIAU: Auksiniai sodinukai arba kaip savivaldos įsisavina milijonus ES eurų už šimtamečių medžių – gamtos paveldo naikinimą (FOTO+ komentarai)


MEDŽIŲ GYNĖJAI FB:

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau