“Kodėl šeimininkė valstybė nenori pripažinti esanti pati kalta dėl metodinės netvarkos apskaitant medieną, ir tą kaltę kitų savo institucijų pagalba nepelnytai verčia ant miškininkų pečių, galime spėlioti ar numanyti. O gal tai patogus įrankis tramdyti miškininkus ir laikyti juos už pavadėlio nuolatos gąsdinant atleidimais iš darbo, bauginant tikrintojais, kurie skaičiuoja tūrių neatitikimus ir verčia juos įspėjimais ar papeikimais mažiausiems grandies atstovams girinkijų – darbuotojams. O gal tokia metodika padėjo“prastumti” norimą reformą?”
“Įdarbinus sunkią ir galingą skandinavišką techniką nuo 2000 metų Lietuva prarado apie 100 000 ha valstybinio miško (arba vieną iš 26 regioninių padalinių plotą).”
“Labai keistai atrodo prieš kokius 8-10 metų mūsų mokslininkai, miškų tarnyba deklaravo, kad Lietuvos miškuose vidutiniškai priauga apie 6 kubiniai metrai medienos/ metus. Dabar jau kalbama apie 11. Tai kur ta tikroji tiesa? Per kelis metus padvigubėjo prieaugis Lietuvoje, iš kur tokie skaičiai? Ar jie realūs? Didelis klausimas ar tas prieaugis toks… ir čia jaučiama tendencija bet kokiomis priemonėmis didinti kirtimus. Ir už to mano akimis stovi miško pramonės interesai.”
“Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, kuria vadovaujasi taksatoriai (specialistai inventorizuojantys miškus), sako kad taksatorius gali klysti nustatant medžių stiebų tūrį instrumentinėje taksacijoje 15 proc., vizualinėje taksacijoje 20 proc., tačiau visas leistinas paklaidas sudėjus gauname net 40 proc.”
Dingęs milijonas ir kam naudinga netiksli medienos apskaita?
Petras Budvytis, 2018 09 22 (kalba neredaguota)
Dingęs milijonas kubinių metrų medienos: kas pavogė miškininkai ar apskaita? Tai kur gi “dingsta” ta mediena? Atsakymas paprastas, bet dėl kažin kokių priežasčių daugelį metų už šią problemą atsakingi asmenys nenori jos išgirsti ar tuo labiau spręsti.
Apie kertamo miško tūrio (medienos kiekio miško plote kubiniais metrais) nustatymo ir vertinimo problemas esu rašęs ir specializuotoje spaudoje, tačiau situacija iki šios dienos nė kiek nepagerėjo. Mostaičių girininkijoje, kurioje dirbau, iškirtus biržes tūrio paklaidos skirtumas atskirose biržėse svyravo 2016 metais nuo 17.3 proc, viršijimo iki 20.6 proc. medienos trūkumo, o vidutinė tūrio paklaida sudarė 19.5 proc, pagal 2016 metų miškotvarkos duomenis.
Tai reiškia, kad iš visų iškirstų biržių netiksli nenukirsto miško apskaita „ pavogė“ 1670 kubinių metrų medienos arba apie 5 ha brandaus miško. O kas jei visose Lietuvos 339 girininkijose taip? Ogi 566 ha brandaus miško arba 566 tūkstančiai kubinių metrų medienos.
Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus, kuria vadovaujasi taksatoriai (specialistai inventorizuojantys miškus), sako kad taksatorius gali klysti nustatant medžių stiebų tūrį instrumentinėje taksacijoje 15 proc. vizualinėje taksacijoje 20 proc. tačiau visas leistinas paklaidas sudėjus gauname net 40 proc.
Pagal šią instrukciją į girininkijas atvykę ir dirbantys taksatoriai įvertina visus medynus. Taksatoriaus vienos dienos norma yra inventorizuoti 50 ha miško. Pagal visus reikalavimus sutvarkyti 40 – 50 sklypų, tiek jų yra 50 ha Mostaičių girininkijoje, bent jau Žemaitijoje, kur miške auga vidutiniškai 5 skirtingų rūšių medžiai – sunkiai įveikiamas darbelis, tai kokio tikslumo galime tikėtis?
Apie tūrio matavimų neatitikimus, atrastus po biržių matavimo pamokų, surengtų 2014 metais Kuršėnų miškuose “Mūsų girių” žurnale rašė ir miškininkai – mokslininkai A.Kuliešis, P.Eigirdas, M.Sūdžius, pabrėždami, kad tikrinant medienos matavimo tikslumą, nukirtus tris medžius ir juos supjausčius į asortimentus, stiebų tūris įvertintas dviem metodais: pagal stiebų ir rąstų tūrio lenteles. Stiebo tūris, nustatytas pagal sortimentų (rąstų popiermedžių malkų ir kitų) tūrio sumą, skiriasi nuo nustatyto pagal nenukirstų medžių tūrio lenteles nuo 18 % procentų pertekliaus drebulei ir iki 20.5 % trūkumo pušiai ir eglei.
Ką tai reiškia? Tai reiškia kad kertant eglynus ir pušynus galime neprikirsti vien dėl jų pačių sudarytų skaičiavimo metodikų. Lietuvos mastu pagal 2016 metų statistikos duomenis eglynuose ir pušynuose 265 tūkstančius kubinių metrų medienos, o drebulės prikirsti daugiau 60,5 tūkstančio. Skirtumas net 200 tūkstančių. Na štai, beveik 800 tūkstančių kubinių metrų medienos, dėl galimo inventorizavimo ir tūrio lentelių netikslumo niekada neegzistavo, galiu teigti. Tačiau pradėjus kirsti biržę, situacija keičiasi, nes likvidinis medienos tūris sudaro 83 procentus nukirsto medžio. Lieka šakos, kelmas, viršūnė ir pan. Kertant miškakirtėmis mašinomis medienos nuostoliai sudaro vidutiniškai 10 procentų. Mašina – ne žmogus, genėdama šakas dažnai per anksti perlaužia liaunesnį medį, kurio likusi dalis nueina į atliekas.
Todėl nemažą dalį galimos pagaminti medienos arba tenka palikti supūti arba geriausiu atveju surinkti biokuro gamybai, jei tam yra sąlygos ir įmanoma įvažiuoti su biokuro masės surinkimo technika. Tik biokurui gaminti skirtos medienos atliekų kiekis į bendrą biržės medienos sumą neįtraukiamas.
Kita nemaža medienos netekimo priežastis kertant yra reikalavimas nupjauti priekelminius sustorėjimus, nes dabartinėse lentpjūvėse šiuolaikinėms medienos apdorojimo staklėms reikia kuo lygesnių rąstų. Vien tokios nuopjovos 1 ha miške gali sudaryti iki 8 kietmetrių medienos nuostolio. O kur dar visi tuščiaviduriai medžiai, pavydžiui drebulės ar senos, išpuvusiais vidumis eglės? Nukirtus tokius medžius, iš jų produkcijos jau nepagaminsi, pagal techninius reikalavimus net malkoms netinka, o apskaityti jie buvo.
Taip pat kertant biržes biologinei įvairovei išsaugoti reikia palikti bent 10 medžių, kurie stovės iki visiško suirimo. Biologinės įvairovės medžiai taip pat apskaitomi į bendrą biržės medienos tūrį, tačiau iš bendro kiekio į nuostolius nenurašomi.
Pelkiniame juodalksnyne kirtimo mašina kirsti likę metro ir didesnio aukščio kelmai. Pagal taisykles jie turetų būt ne aukštesni kaip 1/3 kelmo skersmens, ši mediena taip pat lieka supūti, nors apskaitoma kaip nukirsta nėra, ir į medienos nuostolius kirtimo metu nenurašoma. Sekančios nuotraukos mašininio kirtimo atliekos, jos taip pat neapskaitomos ir nenurašomos, nors pagal taisykles turėtų nelikt storesnės kaip 4 cm. Laikoma kad mašininio kirtimo metu prarandama apie 10 proc. medienos kiekio, nors į nuostolius ir ji nenurašoma. Tai gal čia pūti ir lieka, jei daugiau kaip pusę medžių nukertama mašinomis, likę 200 tūkstančių kubinių metrų medienos iki milijono, kurio pasigenda Ministras Pirmininkas S.Skvernelis.
Kodėl šeimininkė valstybė nenori pripažinti esanti pati kalta dėl metodinės netvarkos apskaitant medieną, ir tą kaltę kitų savo institucijų pagalba nepelnytai verčia ant miškininkų pečių, galime spėlioti ar numanyti. O gal tai patogus įrankis tramdyti miškininkus ir laikyti juos už pavadėlio nuolatos gąsdinant atleidimais iš darbo, bauginant tikrintojais, kurie skaičiuoja tūrių neatitikimus ir verčia juos įspėjimais ar papeikimais mažiausiems grandies atstovams girinkijų – darbuotojams. O gal tokia metodika padėjo“prastumti” norimą reformą?
Įdarbinus sunkią ir galingą skandinavišką techniką nuo 2000 metų Lietuva prarado apie 100 000 ha valstybinio miško (arba vieną iš 26 regioninių padalinių plotą).
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus
Petras BUDVYTIS Miško prieaugis – per kelis metus skaičiai išpūsti dvigubai? Kam tai naudinga? 2018 05 31 (ištrauka iš konferencijos)
Žurnalistas: klausimas dėl kirtimų mažinimo – ar jūs turite įsivaizdavimą kiek, iki kiek ir kaip tai galėtų mažėti?
Petras Budvytis: Tas mažėjimas, galbūt, būtų palaipsniui didinant neplynų kirtimų apimtis. ir tuo pačiu automatiškai sumažėtų tas kirtimas. Ir jeigu imsim konkrečiai apimčių mažinimą, tai čia man labai keistai atrodo – prieš kokius 8-10 metų mūsų mokslininkai, miškų tarnyba deklaravo, kad Lietuvos miškuose vidutiniškai priauga apie 6 kubiniai metrai medienos/ metus. Dabar jau kalbama apie 11. Tai kur ta tikroji tiesa? Per kelis metus padvigubėjo prieaugis Lietuvoje, iš kur tokie skaičiai? Ar jie realūs? Didelis klausimas ar tas prieaugis toks… Ir čia jaučiama tendencija bet kokiomis priemonėmis didinti kirtimus. Ir už to, mano akimis, stovi miško pramonės interesai. O kad sumažinti juos, tai labai lengva – Vyriausybė sumažina kirtimų normą ir jie automatiškai sumažėja.
Ištrauka – visą konferenciją galite matyti čia: 2018 05 30 „VILMORUS“ tyrimas miškų kirtimo klausimu: daugiau nei 80 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už miško KIRTIMŲ MAŽINIMĄ ir PLYNŲ KIRTIMŲ atsisakymą (VIDEO)
Pasiūlymai valdantiesiems:
1. Ilgalaikė, įstatymu nustatyta miškų ūkio veiklos strategija ir metinė medienos kirtimo norma, kad pasikeitus ministrui ar valdančiajai daugumai, nebūtų galima tik panorėjus ją keisti.
2. Tiksli miško išteklių inventorizacija (keisti dabar galiojančią miškotvarkos darbų atlikimo instrukciją reikalaujant didesnio tikslumo).
3. Peržiūrėti dabar galiojančias miško kirtimo taisykles (kirtimai saugomose teritorijose, plynų ir neplynų kirtimų santykis, medžių kirtimo amžius, aptartas sunkios technikos naudojimas tik tinkamu laiku. Saugomose teritorijose ir rekreaciniuose miškuose bendra traktoriaus (pakrauto) masė neviršytų 8 tonų, provėžų po darbų neturi būti).
4. Peržiūrėt miško atkūrimo nuostatus. (Atkuriant kirtavietes privalomai numatyti pagrindinės medžių rūšies santykį ne daugiau kaip 70 procentų. Nustatyti visus reikalavimus vienodus tiek privačiuose tiek valstybiniuose miškuose).
5. Tobulinti pagamintos medienos apskaitą. Nustatyti griežtesnę pagamintos medienos apskaitą ir realizavimą. (Nustatyti kokie vidutiniai medienos nuostoliai kertant mašinomis pagal medynus – eglynai, pušynai ir t.t. ir leisti nurašyti prarastą medieną. Jei kirtimo atliekos panaudojamos įtraukti jas į bendrą biržės tūrio apskaitą. Visą medieną iš valstybinių miškų išvežt tik VIVMU priklausančiais automobiliais įrengus juose GPS sistemas ir svėrimo įrangą (pagal svorio ir tūrio santykį lengva bus nustatyti ar važtaraštyje nurodytas medienos kiekis yra realus, taip daroma Austrijos valstybiniuose miškuose).
6. Peržiūrėti nenukirsto miško pardavimo gyventojams taisykles. (Pagal dabar galiojančias draudžiama parduot brandžiuose, pribręstančiuose – kur vėjovartų ir sausuoių daugiausia, medynuose kuriuose miškotvarkos suprojektuoti vykmečiui (10 metų) kirtimai,- lieka tik medynai iki 21 metų ir tie, kuriuose neseniai atlikti tarpinio naudojimo kirtimai.
7. Atšaukti sanitarinių kirtimų brandžiuose ir pribręstančiuose medynuose užskaitymą į pagrindinio naudojimo kirtimus (padalinių vadovai bijodami susimažint pelno ir kitus ekonominius rodiklius geriau kerta sveiką mišką plynai, neleisdami girininkams tvarkyt vėjovartas ir sausuolius).
8. Uždrausti VIVMU taikyti rangovams konkursų miško darbams atlikti metu taikyti kainų lubas, sudaryti lankstesnes kainų peržiūrėjimo dėl pasikeitusių darbo sąlygų, kuro kainų nuostatas. Paruošti ir įteisinti Vyriausybės ar Seimo priimtų minimalaus atlyginimo ir panašių veiksnių kurie keičia darbų atlikimo kainas indeksavimo mechanizmą.
9. Nurodyti VIVMU kad rangos būdu atliekamų miško priežiūros ir atkūrimo darbų kainos negali būti mažesnės už kainas atliekant darbus su fiziniais asmenimis pagal kasos kvitus.
10. Įteisinti ir atlyginti ar kompensuoti girininkijų darbuotojams ir kitiems specialistams dirbantiems viršvalandžiais ir švenčių dienomis, naktinį darbą.
11. Peržiūrėti ugdomųjų kirtimų nuostatas (kas iš to, kad pasodins mišrų, o paskui pagal ugdomųjų kirtimų nuostatus vistiek iškirs).
12. Visuomenės atstovai turi sudaryti bent trečdalį Miškų konsultacinės tarybos.
Žurnalistė Rūta Janutienė kalbina buvusį girininką Petrą Budvytį
2018 09 21
Buvęs ilgametis Telšių urėdijos girininkas Petras Budvytis apie tai, kaip “prirašoma” medienos branda, kodėl brandžių medžių mažėja, o ne daugėja apie “pūvančias” šimtametes pušis, t.y., apie visus oficialius mitus. Labai nuosekliai, labai konkrečiai ir kompetentingai. (jokių ašarų, vien tik faktai)
Buvęs ilgametis Telšių urėdijos girininkas Petras Budvytis apie tai, kaip "prirašoma" medienos branda, kodėl brandžių medžių mažėja, o ne daugėja apie "pūvančias" šimtametes pušis, t.y., apie visus oficialius mitus. Labai nuosekliai, labai konkrečiai ir kompetentingai. (jokių ašarų, vien tik faktai)
Posted by Rūta Janutienė on 2018 m. Rugsėjis 21 d., Penktadienis
Petras Budvytis – vienas iš specialistų, kuris protestuodamas prieš tokią Aplinkos ministro K. Navicko reformą, paliko darbą. Yra vienas iš Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” valdybos narių.
Petras Budvytis – kilęs iš Lietuvos miškininko, pedagogo, mokslininko, profesoriaus Juozo Raukčio giminės, buvęs 1988-09-01 – 2017-12-22 ( 29 metus) Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas. Lietuvos miškininkų sąjungos, girininkų bendrijos Tarybos narys nuo atkūrimo, girininkų bendrijos Tarybos Prezidiumo ilgametis narys, 10 metų buvęs Telšių miškų urėdijos profsąjungos pirmininku, 1991 metų sausio 13 -14 naktį budėjęs prie Seimo, paskatintas LR Aplinkos ministerijos II laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, Generalinio urėdo padėkos raštu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos padėkos raštu už pagalbą gesinant gaisrą Smiltynėje 2006 metais gegužės 4 d. Plungės rajono savivaldybės, policijos komisariato, aplinkos apsaugos agentūros padėkos raštais, Lietuvos miškininkų sąjungos padėka. Miškų žinyboje išdirbo 35 metus.
2018-08-02 Iš didelio debesies – mažai lietaus: nušalinti urėdijos darbuotojai grąžinti į darbą
2018 07 18 Urėdijų skandalas dėl galimo grobstymo – STT nenustatė jokios nusikalstamos veiklos
2018 09 20 DELFI Skvernelis: miškų kirtimus kritikuojantys politikai siekia nuslėpti vagiamą medieną
Kaip degradavo Lietuvos miškas per 30 metų – pasakoja buvęs girininkas Petras Budvytis
Girininkas Petras Budvytis. Ko nori visuomenė: pramoninių ar natūralių miškų? 2018 01 11
Kodėl žlugo nacionalinė Ąžuolynų atkūrimo programa? Girininkas Petras Budvytis, 2018 08 20
2017 02 25 Lietuvos miškininkų suvažiavimas. Petras Budvytis
