NEREGĖTI KIRTIMAI – regioninis Kurtuvėnų parkas #Moratoriumas Visoms Saugomoms Teritorijoms (VIDEO), 2018 09 22

Kurtuvėnų parko kirtimus monitorino: Salomėja Jastrumskytė, Aldas Šarauskas foto ir video medžiaga (su garsu)

#Archyvas 2018 gegužė ir 2018 rugsėjis
————
2018 gegužės reportažas – SOS Kurtuvėnų regioninis parkas: PLYNAIS KIRTIMAIS darkomos gražiausios gamtinės oazės – kokioj Lietuvoj gyvensim rytoj? (FOTO+komentarai)

Dainuoja: Kipras Mašanauskas „Kokia nuostabi, Lietuva esi“

#MoratoriumasVisomsSaugomomsTeritorijoms #STOP #PlyniAtvejiniai* #kirtimai

Atvejinis kirtimas* – tas pats plynas tik per 2 kartus.

NEREGĖTAS REGIONINIS KURTUVĖNŲ PARKAS #NeregėtiKirtimai

#MoratoriumasVisomsSaugomomsTeritorijoms #STOP #PlyniAtvejiniai (tas pats plynas tik per 2 kartus) #kirtimai Kurtuvėnų parko kirtimus monitorino: Salomėja Jastrumskytė, Aldas Šarauskas foto ir video medžiaga (su garsu)#Archyvas 2018 gegužė ir 2018 rugsėjis————2018 gegužės reportažas – SOS Kurtuvėnų regioninis parkas: PLYNAIS KIRTIMAIS darkomos gražiausios gamtinės oazės – kokioj Lietuvoj gyvensim rytoj? (FOTO+komentarai)http://www.gyvasmiskas.lt/sos-kurtuvenu-regioninis-parkas-plynais-kirtimais-darkomos-graziausios-gamtines-oazes-kokioj-lietuvoj-gyvensim-rytoj-fotokomentarai/Dainuoja: Kipras Mašanauskas "Kokia nuostabi, Lietuva esi"

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2018 m. Rugsėjis 25 d., Antradienis


SALOMEJA JASTRUMSKYTE:

KREIPIMASIS DĖL KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO KIRTIMŲ STABDYMO

2018 09 26 (kalba neredaguota)

Gerb. LR Seimo nary Nagli Puteiki, kreipiamės į Jus, kaip Tautos atstovą, nes esame labai susirūpinę dėl dabar Kurtuvėnų regioniniame parke vykdomų intensyvių kirtimų. Norime Jums parodyti kas vyksta Kurtuvėnų regioniniame parke bei jo draustiniuose.

Per 2018-uosius metus parko teritorijoje, daugiausia draustiniuose ir ypač turistų lankomose vietose atsivėrė dešimtys plynų kirtimų, jų labai daug net paties Kurtuvėnų miestelio prieigose, suniokotas unikalus, su paveldu harmoningai susijęs kraštovaizdis. Tačiau labiausia mums rūpestį kelia šį rudenį prasidėjus kirtimų sezonui plynų kirtimų intensyvumas ir mastas. Kaip vieną iš daugelio pavyzdžių pateiksiu Vainagių kraštovaizdžio didelės dalies iškirtimą(apie 5 ha). Ši mišraus miško dalis, vadinama Naisių mišku, Vainagių draustinio teritorijai priskirta 2010-aisiais metais. Praėjusią savaitę ji visa plynai iškirsta, miško paklotė suniokota sunkosios technikos (prie kreipimosi pridėsiu vaizdinę medžiagą).

2018 m. rugsėjo 24 dieną susitikau su parko direkcija, bet tikslių duomenų suteikti atsisakė, gynėsi, jog tik vykdo miškotvarkos projektą ir, kad leidimų plyniems kirtimams parko teritorijoje išduota keli šimtai, tarp jų suplanuota iškirsti Šaltupio mišką, užimantį didelį Kurtuvėnų regioninio parko plotą – iškirsti plynai virš 200 ha, nes ten brandžios pušys.

Parko direkcija akcentuoja, jog esą būtina iškirsti visus brandžius parko miškus („parko vaizdas netpažįstamai pasikeis“) ir pakeisti jaunuolynais. 60 % Kurtuvėnų regioninio parko sudaro valstybiniai miškai. Tai trečias pagal miškingumą regioninis parkas Lietuvoje.

Kaip masiškai iškirsti šimtamečius pušynus nešokiruojant visuomenės?

Aš gyvenu šiame parke jau trečius metus – vasarą kempinge netelpa turistų kemperiai ir palapinės, atvažiuoja labai didelis žmonių srautas iš Vokietijos, Suomijos, Italijos, Ispanijos ir kitų Europos šalių, kiek teko bendrauti, jie važiuoja čia praleisti vasarą dėl ypatingų, civilizacijos nepaliestų miškų, ežerų, kurių parko teritorijoje yra virš 200, tarptautinės klasės žirgyno, kuriam paruoštos jodinėjimo trasos natūraliuose miškuose, čia vyksta ir tarptautiniai jojimo čempionatai. Turistų privažiuoja tiek daug, jog jau keliama problema dėl apgyvendinimo, vietos verslininkai planuoja įrengti naujus viešbučius.

Iškirtus brandžius miškus tokiais mastais, kokie numatyti, regioninis parkas bus nustekentas, praras tarptautinį patrauklumą, nutrūks turistų srautas, šiuo metu intensyviai lankomas parkas bus aplenkiamas. Labai daug vietų iškirsta prie stendų, kurie žymi ES lėšomis suformuotas lankytinas vietas (pridėsiu vaizdinę medžiagą).

Išskirtinis Kurtuvėnų reginionio parko kraštovaizdis (su ypatingais nuo ledynmečio išlikusiais geomorfologiniais dariniais) po Miškotvarkos reformos traktuojamas tik kaip brandžios medienos šaltinis, atmetama parko rekreacinė, ekologinė ir kita nemateriali vertė visuomenei, regionų plėtrai. Mediena labai dideliais kiekiais iš Kurtuvėnų regioninio parko buvo vežama nuo pavasario visą 2018-ųjų vasarą.

Taip pat grėsmę regiono klestėjimui kelia ir Kurtuvėnų parko direkcijos panaikinimo ir jos prijungimo prie Varnių reginionio parko planai. Per 26-erius metus Kurtuvėnuose direkcijos darbuotojų dėka buvo suformuotos sąlygos dirbti atvykstantiems mokslininkams – archeologams, istorikams, kultūrologams, ekologams ir kt. Įsteigta net keletas profesionalaus meno galerijų. Puoselėjamas folkloras, kurio pateikimas pripažįstamas tarptautiniu lygiu.

Radikaliai iškertant brandžius miškus, sunaikinant išskirtinį kraštovaizdį, ne tik sunaikinama bioįvairovė, retos faunos ir floros rūšys, bet šį kraštą jau ima apleisti ir vietiniai gyventojai, nes niekas nenori gyventi plynų kirtimų apsuptyje. Tad dar vienu, iki šiol oficialiai nestebimu būdu, skatinama emigracija. Iki šiol nekilnojamo turto kainos Kurtuvėnų regioniniame parke buvo didelės ir augo, į jį plūdo nauji gyventojai, pirko senų sodybviečių sklypus, statė namus, seni apleisti kaimai tapo tvarkingomis etnografinę stilistiką išlaikančiomis gyvenvietėmis ar vienkiemiais. Taigi, su miškų sunaikinimu ir išpardavimu tik kaip mediena, prarandame daugeliu aspektų apibrėžiamą visuomenės gerovę.

Kurtuvėnų regioninio parko daugialypę vertę suvesdami tik į vieną – medienos realizaciją ir jos kainą, prarandame ištisą harmoningai išsivysčiusį ir toliau sėkmingai besivystantį regioną, kuris stiprina greta esančių didmiesčių, kaip Šiauliai, ir jų aglomeracijų ekonominę būklę, rekreacinių paslaugų tinklą.

Prašome Jūsų atvykti ir kartu su mums įvertinti situaciją bei pasiūlyti ir inicijuoti galimus sprendimo būdus. Dabar Kurtuvėnų parke vykdomi masiniai kirtimai ignoruoja Lietuvos gyventojų išreikštą valią ir pažeidžia daugumos piliečių interesus. Šie kirtimai pažeidžia LR Konstituciją, Orhuso konvenciją, Europos kraštovaizdžio konvenciją ir mūsų piliečių teisę į puoselėjamą gamtinę aplinką ir bioįvairovę. Valstybiniai miškai yra visų Lietuvos gyventojų turtas, todėl visuomenė privalo būti įtrauktą į sprendimų priėmimą ir jos nuomonė turi būti lemiama.

Prašome Jūsų, kaip įgalioto piliečių atstovo Seime, atstovauti pilietinę nuomonę miškų klausimu bei ginti valstybės intereso užtikrinimą – kuo skubiau stabdyti Kurtuvėnų regioniniame parke vykdomus plynus kirtimus, bei bet kokius kirtimus (išskyrus sanitarinius, jei tai būtina) ir užtikrinti Kurtuvėnų regioninio parko vientisos ekosistemos išsaugojimą. Tikimės jog nedelsiant inicijuosite Kurtuvėnų regioninio parko plynų kirtimų stabdymą bei užtikrinsite kitų regioninių ir nacionalinių parko klausimo priėmimą ne gruodžio 4, o skubos tvarka.

Dėkojame už Jūsų indėlį į didžiausios Lietuvos vertybės – gamtos, išsaugojimą. Prisegame vaizdinę medžiagą iš Kurtuvėnų parko.

Pagarbiai,

Dr. Salomėja Jastrumskytė
Asociacija „Apginkime Šiaulių medžius!


NAUDINGA ŽINOTI:



 



KVIETIMAS:

Kviečiame bendruomenes ir organizacijas išreikšti bendrą poziciją miškų kirtimo ir kirtimų didinimo klausimu (KREIPIMASIS), 2018 09 26

SKAITYKITE PLAČIAU:

Andrejus GAIDAMAVIČIUS – „Kas atsitiko su visuomene šiemet, aš ir dabar nežinau. Galvojau, tokie žmonės jau išnyko. Jūs esate stebuklas!“

Andrejus GAIDAMAVIČIUS kviečia skelbti moratoriumą kirtimams LABANORO girioje – miškas priklauso ne valdžiai ar miškininkams, o visuomenei! (Labanoro klubo moratoriumas)

Andrejus GAIDAMAVIČIUS – LABANORO girios ateitis: su plynais kirtimais ar be jų? (VIDEO) Stulginskio Universitetas 2018 04 06

Gamtininkas Andrejus GAIDAMAVIČIUS: kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis LABANORO

Kaip skaičiuojamas miškas ir kiek jo liko? Ar žinai, kad kirtavietė laikoma mišku? Andrejus GAIDAMAVIČIUS (VIDEO)

Andrejus GAIDAMAVIČIUS: naujalietuvių verslo planas – kaip suniokoti mišką ir gauti už tai ES pinigus (Labanoro giria, Aiseto kraštovaizdžio draustinis – FOTO)

Miško sektoriaus indėlis į valstybės biudžetą sudaro 0,3 % arba kiek kainuoja nebekirsti Labanoro girios? Stanislovas ČEPINSKAS

PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)

Apie MIŠKO VERTĘ: mediena sudaro mažiau nei trečdalį miško vertės, o pagrindinės funkcijos – neįkainojamos. Gamtininkas Sigutis OBELEVIČIUS

PLYNI KIRTIMAI:

SKAITYTI PLAČIAU: PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/neregeti-kirtimai-regioninis-kurtuvenu-parkas-moratoriumas-visoms-saugomoms-teritorijoms-video-2018-09-22">
Twitter