Nepaisydama klimato kaitos ir pavojaus samiams, Suomija miškų kirtimus didins 25 procentais

“Suomijos medienos pramonė kovoja už tai, kad jiems nebūtų apribojama galimybė kirsti daugiau miškų. Medienos lobistai sabotuoja pasiūlymus, kurie prisidėtų prie klimato kaitos pokyčių sumažinimo išsaugant miškus. Prie Suomijos pasiūlymų, kurie skatina industrinę miškininkystę, šliejasi Švedija, Lietuva, Estija, Latvija ir kitos Rytų Europos šalys.”

Klimato kaita ir Samių bendruomenė pavojuje, nes Suomija bando paslėpti miško emisiją

(Briuselis) kovo 8, 2017 – Suomijos pramonės medienos pramonės politika kelia grėsmę klimatui ir vietinei (čiabuvių) samių tautai, savo tyrime atskleidžia Briuselio miško teisių nevyriausybinė organizacijos FERN Briuselyje. 

Suomija nori didinti savo miškų kirtimą 25 procentais

Praėjusiais metais Suomijos vyriausybė patvirtino savo ketinimą nuo dabartinio kirtimų lygio padidinti miškų kirtimą 25 procentais iki 2030 metų.

CO2, kuris išleidžiamas į atmosferą medžių kirtimo metu būtų toks didelis, kad net pagal pačios Suomijos energetikos ir klimato kaitos strategijos poveikio vertinimą (Impact Assessment of its Energy and Climate Strategy), šalies bendras CO2 išmetimas liktų tokiame pačiame lygyje ir netgi išaugti, nepaisant to fakto, kad Suomija mažina iškastinio kuro vartojimą.

Fern ataskaita “Arkties ribos: kaip Suomijos miškų politika kelia grėsmę Sami ir klimatui” (Arctic Limits: How Finland’s forest policies threaten the Sámi and the climate) pasirodė 2017 vasarį, po to Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai aptarė naują reglamentą dėl miškų ir žemės sektorių skleidžiamos taršos, žinomo kaip LULUCF. Naujas taisykles Komisija paskelbė 2016 m. liepos mėn.

Kas yra LULUCF?

Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (angl. LULUCF) yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemos kategorija.

Šis sektorius daugiausia apima miško ir žemės ūkio paskirties žemę. Jis ne tik išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir gali pašalinti CO2 iš atmosferos. Esami ir nauji miškai absorbuoja CO2, o išmetamieji teršalai atsiranda dėl žemės naudojimo, miškų naikinimo ir žemės ūkiui naudojamos žemės. Iš viso kasmet ES miškai absorbuoja 10,9 proc. ES išmetamo CO2 kiekio. Europarlamentarai siekia įpareigoti valstybes nares kompensuoti dėl miškų kirtimo atsiradusias CO2 išlakas pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų jų teritorijoje augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą.

Miškų kirtimų didinimui pritarė ir “žaliasis” Lietuvos Aplinkos ministras K. Navickas

Kad išvengti papildomos miško emisijos, kuri susidarys planuojat ketvirtadaliu (25 %) didinti komercinius kirtimus, 2017 m. kov0 27 d. Suomija pirmose gretose, kartu su kitomis miškingomis šalimis, tokiomis kaip Austrija, Švedija, Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Čekija ir kt. bando pakeisti ES pasiūlytas taisykles kaip tos emisijos miškų ir žemės sektoriuje būtų matuojamos, t.y. kad jie galėtų neribodami didinti miško kirtimus. Lietuvos vardu kreipimąsi pasirašė  ir Lietuvos Aplinkos ministras K. Navickas.

2016 gegužės 13 – “miškais turtingų” šalių (Švedija, Suomija, Austrija, Lietuva (Aplinkos ministras K. Trečiokas), Estija, Latvija ir kitos Rytų Europos šalys) sabotuoja LULUCF planą, kuris ribotų kirtimų didinimą, norėdamos sau išlygų – teigdamos, kad jos praktikuoja “tvarią miškininkystę” ir visos ateityje planuoja kirsti daugiau. Austrija ir Rumunija (kuri garsėja nelegaliais kirtimais) planuoja didinti kirtimus, o jų normos yra tokios, kad 2030 jie kirs daugiau nei augins, tada didelis klausimas, kas visame tame “tvaraus”?

EU Environment Ministers seek unearned credit for emission reductions

Forestry emissions and the EU’s risky LULUCF debate

“Fern yra rimtai susirūpinusi, kad pagrindinės Europos Parlamento ir valstybių narės tokios kaip Suomija ir Austrija daro viską, kad susilpnintų Komisijos pasiūlymą, kuris jau ir taip jau nėra pakankamai ambicingas, ” – sakė Hannah Mowat, miškų ir klimato Fern kampanijos narė.

“Miškai tampa vis svarbesni kovojant su klimato kaita ir jie gali būti pagrindinis ginklas, padedantis mums apriboti visuotinį atšilimą iki 2 laipsnių. Jie netgi gali pasiekti 1,5 laipsnio tikslą, jei bus įgyvendinama tinkama politika. EP nariai ir valstybės narės turėtų padėti vystyti rimtą politinį LULUCF kursą, kuris padėtų miškams maksimaliai sušvelninti klimato pokyčius ir neignoruoti emisijos, kuri išsiskiria juos kertant,” pridėjo ji.

Suomijos medienos pramonė naikina samių gyvenimo būdą

Sami yra šiauriausi Europos čiabuvių gyventojai. Jų tradicinės žemumos tęsiasi per Sarpių Arkties regioną (kuris šiandien apima Norvegiją, Švediją, Rusiją ir Suomiją).

Fern ataskaita rodo, kad Suomijoje, samių gyvenimo būdą iš pamatų griovė du paraleliniai veiksniai: šalies medienos pramonės pramonės politika ir klimato kaita.

Samiai (Sámi) arba lapiai – Skandinavijos vietiniai gyventojai, turintys savo unikalią kultūrą. Gyvena Laplandijoje ir Rusijoje (Kolos pusiasalyje). Kalba Samių kalbomis, priklausančia finougrų kalbų šeimai. Pagrindinis jų užsiėmimas – elnininkystė, kuria pastaruoju metu susidomėjimas mąžta. Iš 6500 samių gyvenančių Suomijoje, tik daugiau kaip vienas tūkstantis jų dar nepamiršo gimtosios kalbos. Samiai – klajoklių tauta. Norvegijoje gyvena apie 45 000 samių, kurie yra pasidalinę į klajoklius ir jūros gyventojus. (…) Klajokliai samiai tradiciškai judėjo per kraštą kartu su šiaurės elnių bandomis. Jie sekė šiuos gyvūnus per Šiaurės Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos platybes, juos naudodami maistui, būstui ir įrankiams pasigaminti.

Samiai, Wikipedia

Ištisus šimtmečius šiaurės elnių veisimas buvo labai svarbus samių išlikimui. Bet dabar kerpės – pagrindinis elnių maistas atšiaurios žiemos mėnesiais – nyksta; senųjų miškų kirtimas jas naikina, o klimato kaitos pokyčiai reiškia, kad žemės kerpės vis dažniau įšąla po paviršiaus sniegu (dėl didesnio kritulių lygio) ir elniai nebegali jų pasiekti.

Tiina Sanila-Aikio yra buvusi šiaurės elnių ganytoja ir dabartinė Suomijos Samių parlamento pirmininkė. Ji mato kirtimus ir klimato pokyčius kaip egzistencinę grėsmę Sami gyvenimo būdui.

“Ar mes liekame čiabuviais, jeigu nebeturime ryšio su gamta?” klausia ji.

Fern ragina valstybes nares ir Europos Parlamentą stiprinti Europos Komisijos siūlomą LULUCF reguliavimą,  užtikrinant, kad  apskaitos taisyklės būtų sąžiningos, skaidrios ir patikimos, kas paruošia ES žemę ir miškus svarbiam vaidmeniui susidorojant su klimato kaita.

Šaltinis:

Climate and the Sámi people threatened as Finland attempts to hide its forest emissions (FERN)

Arctic Limits: How Finland’s forest policies threaten the Sámi and the climate (FERN)

—————

Suomija sabotuoja LULUCF planą, kuris papildomą miškų kirtimą prilygina taršai

Ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos pasipiktino įžūliu Suomijos pasiūlymu, kuris leistų šalims ignoruoti CO2 emisiją, kuri išauga augant miškų kirtimui, taip pakenkiant pirminiam Komisijos LULUCF pasiūlymui, pateiktam 2016 m. liepos mėn.

2017 kovo 24 dieną, 68 Suomijos mokslininkai pasirašė viešą kreipimąsi, kuriame pareiškė, kad Suomijos planas padidinti kirtimus 25 % – “pagreitintų klimato kaitą”, nes medžių kirtimo didinimas sumažintų (išleistų į atmosferą) CO2 sankaupų atsargas miškuose. Iš esmės, miškų kirtimų poveikis prilygsta faktiniam CO2 išmetimui į atmosferą.

Miškų naikinimo sustabdymas yra geriau klimatui nei jo atsodinimas

Natūralūs miškai kaupia CO2, miškų kirtimas – išlaisvina CO2

Po to sekė Europos Parlamento renginys, kurį vedė EP narė Sirpa Petykatienė ir Paulas Brannenas, kuriame dalyvavo du mokslininkai: Sampo Soimakallio (Suomijos aplinkos institutas) ir Tuomo Kalliokoski (Helsinkio universiteto, Suomijos klimato kaitos tyrimo ekspertų grupės bendraautorius), kurie pasidalino savo susirūpinimu, kad Suomijos kirtimo didinimo planai turės neigiamą poveikį ateinantiems dešimtmečiams.

Tokie pareiškimai dar kartą patvirtina Fern’o neseniai atliktą tyrimą, kuris parodė, kad esami kirtimų kiekiai jau daro didžiulį poveikį Suomijos šiaurėje gyvenantiems vietiniams samių žmonėms, kurie papasakojo Fernui, kaip didelis kirtimų grasina jų išlikimui ir gyvenimo būdui.

Nors kitos devynios  miškingos šalys, įskaitant Austriją (p.s. ir Lietuvą) remia Suomijos pasiūlymą, kelios kitos valstybės narės pritaria Komisijos pasiūlymui. Tarp jų Vokietija, Italija, Portugalija ir Danija mano, kad Komisijos pasiūlymas, atsižvelgti į teršalų išmetimą, susidariusį dėl intensyvesnio medienos kirtimo, yra pagrįstas ir būtinas. Parlamento posėdyje Vokietijos aplinkos ministerijos klimato vadovas Silke Karcher pabrėžė, kad nesumažinus bioenergijos išmetimų pagal LULUCF reglamentą, kaip numatyta Suomijos pasiūlyme, ne tik sumažėtų taisyklės veiksmingumas, bet ir taptų tarptautiniu precedentu.

Keletas šalių, įskaitant Ispaniją, Švediją ir Prancūziją, dar turi nuspręsti, kaip skaičiuoti išmetamų teršalų kiekį iš jų miškų, nors yra abejonių dėl to, kad Prancūzijoje numatyti didelių kirtimų kiekiai gali reikšti, kad Prancūzija taip pat pritars trumpalaikių nacionalinių interesams aukodama ilgalaikį aplinkosaugos vientisumą.

Galima apkvailinti Komisiją, bet mes negalime apmulkinti klimato.

Šaltinis:

Finnish LULUCF proposal proves contentious (FERN)

—————

Pasiūlytos žemės ir miškų taisyklės gali labai nepatikti Suomijos medienos pramonei

  2017 liepa

Suomijos miškų kirtimą gali apriboti naujos LULUCF taisyklės, kurias patvirtino Europos Parlamento ENVI (Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos  komitetas).

Suomijos industrija Suomijos pramonės ir politikos formuotojai išreiškė nusivylimą Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto pasiūlytomis (LULUCF) apskaitos taisyklėmis.

ENVI komitetas antradienį balsavo už tai, kad būtų priimtas pranešimo projektas, kuris veiksmingai apribotų miško išteklių naudojimą neviršijant 2000-2012 m. lygmens.

“Jeigu ateities kirtimų kiekis viršytų praėjusių kirtimų kiekius šalyje, tokie perviršiniai kirtimai būtų laikomi emisijos išskyrimu. Norėdama jas kompensuoti šalis turėtų tai kompensuoti mažindama savo emisijų kiekį kituose sektoriuose arba pirkti emisiją rinkoje”, paaiškino Anneli Jäätteenmäki, ENVI komiteto narė (balsavusi prieš projektą).

Projektas sukėlė didžiulį Suomijos nepasitenkinimą, kurios atstovai aiškino, kad “jie kultivavo miškus didesniems ateities kirtimams“.

Suomijos medienos industrija lobino apskaičiavimo sistemą, kuri apibrėžtų leidžiamą miškininkystės intensyvumą, pagrįstą miško augimo tempais. Suomijos atstovai teigia, kad  Suomijos miškai šiandien auga dvigubai greičiau nei 1960.

Siūlomos apskaitos taisyklės būtų našta šalims (tiksliau medienos pramonei), kuriose yra daug miško išteklių, pvz., Suomijoje ir Švedijoje.

Projektas sulaukė daug kritikos visoje Europoje. “Mes neturėtume bausti šalių, kurios neišnaudojo savo miškų potencialo praeityje“, komentavo Emma Berglund, Europos miško savininkų konfederacijos generalinė sekretorė (CEPF).

 

Šaltinis:

Proposed rules for land and forest use would be problematic for Finland

 

 

CO2 dujos – „augalų maistas“ – yra labai natūralus reiškinys. Klimato kaitos problema yra ne šio komponento atmosferoje būvimas, o nepaprastai spartus jo kiekio augimas.  Bespalvės bekvapės CO2 dujos yra ne tik žmogui nekenksmingos, tačiau ir yra būtinos visų augalų ir gyvūnų gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Be jo ir kitų šiltnamio dujų Žemė būtų užšalusi.

CO2 emisijos šaltiniai: Transportas. Energija (iškastinis kuras). Cemento gamyba. Miškų naikinimas. Žemės ūkis

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau