Naujas medienos pramonės verslas: GMO medžių plantacijos

“Medienos atveju, jie nori tiesesnių medžių arba mažiau šakų, arba, kad galėtų augti dvigubai greičiau – tai padarytų juos labai laimingus. Ar popieriaus atveju, jie nori sukurti medžius, kurie turi mažiau lignino. Ligninas yra medžio struktūra, kuri jį stiprina, apsaugo nuo vabzdžių, ligų, grybų ir pan. tačiau tada sunku pagaminti popierių ar kurą.” (…) “Šis žemės ūkio verslo modelis (GMO medžiai) yra mirties, o ne gyvenimo modelis… ir mes esame čia, kad gintume gyvenimą, maisto suverenumą ir žemės ūkio reformą”.

GMO medžiai ateities miškams?

2012 m rugjūčio 31

Mokslininkai kuria genetiškai modifikuotus medžius ateities miškams. Interviu apie tai, kaip šie modifikuoti medžiai niekada neprilygs tai ką suteikia tikras miškas:

– Pasaulio atogrąžų miškų išsaugojimas žada sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą… tačiau ne visi miškai yra vienodi.

Yra natūralūs miškai, kurie yra namai daugybei medžių, augalų, gyvūnų, paukščių ir kitų gyvybės rūšių ir yra medžių plantacijos – kuriose komerciškai auginami vienarūšiai medžiai. Mokslininkai eksperimentuoja su plantacijomis, manipuliuodami ir modifikuodami monokultūrinių sodinukų genus ir tai yra problema, – sako ANA PETERMAN. Ji yra Pasaulinio Teisingumo Ekologijos projekto vykdančioji direktorė.

Vienas iš pagrindinių medžių su kuriuo eksperimentuoja genetinė inžinierija yra eukaliptas.

Jie taip genetiškai modifikuoja tuopas ir pušis – šios trys rūšys pagrindinės, kurias jie genetiškai modifikuoja. Daugiausia iš jų daroma celiuliozė, popierius arba biodegalai – degalai gaminami iš medžių arba medienai, kai kurių pušų atveju. Taip pat jie genetiškai modifikuoja juos tam, kad sustiprinti kai kurias savybes.

Medienos atveju, jie nori tiesesnių medžių arba mažiau šakų, arba, kad galėtų augti dvigubai greičiau – tai padarytų juos labai laimingus.

Ar popieriaus atveju, jie nori sukurti medžius, kurie turi mažiau lignino. Ligninas yra medžio struktūra, kuri jį stiprina, apsaugo nuo vabzdžių, ligų, grybų ir pan. tačiau tada sunku pagaminti popierių ar kurą. Jeigu jie suprojektuotų mažai turinčius lignino medžius, juos galėtų lengviau perdirbti į popierių ar kurą.

Oregono valstijos profesorius Steve Strauss rankoje laiko GM tuopos lapus. Kairėje – nemodifikuoto kontrolės medžio, dešinėje – genetiškai modifikuotos tuopos lapas, kuris bus naudojamas identifikuoti genus, kurie veikia genų augimą ir našumą. www.mintpressnews.com/genetically-engineered-trees-environmental-savior-dangerous-money-making-scheme/199567/

– Kai jūs sakote – “Jie”, turite omeny kompanijas?

– Taip, aš kalbu apie popieriaus industriją, biodegalų industriją ir panašiai.

– Tame ir problema. Turiu omeny, jie kalba, kad mums reikia būti tvaresniems, auginti tvarius produktus, aprūpinant vis augančią populiaciją ir tai yra gerai.

– Jų argumentas yra – auginti daugiau medienos mažesniame žemės plote. Kad bus mažiau iškirsta miškų, nes reikės mažiau žemės.

Bet tai ką mes matome, kas vyksta su tomis medžių plantacijomis, kurios išplito po visą pasaulį – jos nesaugo miškų, jos naikina miškus. Ir priežastis yra ta, kad plantacijos komerciškai yra gerokai pelningesnės nei įprastinis natūralus miškas.

Jie iš jų gali išgauti daugiau medienos arba gauti specifinę medieną. Natūraliuose miškuose jie to negali daryti. Tai kainuoja pinigus.

– Tai jūs sakotė, tai yra miškų naikinimo variklis? Jie tiesiog ateis, išnaikins atogražų ar tropikų miškus ir vietoj jų pasodins plantacijas?

– Būtent, tai jūs ir matote Brazilijoje. Jie praktiškai išnaikino Mata Atlantikos miškų ekosistemą Brazilijoje tam, kad ją pakeistų eukaliptų plantacijomis. Dabar jie kalba apie Amazonę ir kaip pakeisti Amazonę eukaliptų plantacijomis. Kaip matote medžių plantacijos yra vienas didžiausių miškų naikinimo variklių visame pasaulyje.

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

SKAITYTI PLAČIAU: Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

– Bet medis yra medis. Aš turiu omeny, juk galima nukirsti medį ir pasodinti genetiškai modifikuotą eukaliptą, anglies atžvilgiu ar yra skirtumas?

– Yra ir labai didelis skirtumas. Tai nėra vien tik anglies dioksido saugojimas, kalbame apie bioįvairovę, kalbame apie miško gebėjimą palaikyti biologinių gyvybės rūšių, tame tarpe žmonių populiaciją tokiu būdu, kurio negali suteikti plantacijos. Grįžtant prie anglies emisijos, tropikų miškai jos sukaupia 4 kartus daugiau nei medžių plantacijos.

“Medžių plantacijos yra vienas didžiausių miškų naikinimo variklių visame pasaulyje.”

Tad kai tu sunaikini natūralų mišką ir pakeiti jį plantacija, tu ką tik sumažinai tos žemės gebėjimą kaupti anglį. Akivaizdu, tai įtakos klimatą, jau nebekalbant apie faktinį miškų naikinimo faktą, dėl kurio išmetami didžiuliai kiekiai anglies dioksido. Tyrimai parodė, kad mažiausia 20 procentų metinės anglies dioksido emisijos atsiranda dėl miškų naikinimo, o naujausi tyrimai rodo, kad skaičiai gali būti didesni.

– Brazilijoje jie planuoja skaičiuoti plantacijas kaip miškus.

– Taip, tą jie daro daugelyje pasaulio šalių. JTO leidžia plantacijas laikyti miškais. Tai neįtikėtinai blogas miškų apibrėžimas, kurį naudoja JTO, kas leidžia visa tam vykti – tai desperatiškai svarbu pakeisti. Brazilijoje medžių plantacijas vadina “žaliomis dykumomis”, nes jos yra tokios destrukcinės – jose neauga jokia kita rūšis, išskyrus konkrečią monokultūrą.

SKAITYTI PLAČIAU: Medžių plantacijos nėra miškai arba kodėl JT skelbiama „miškų plėtra“ yra mitas

SKAITYTI PLAČIAU: Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema

– Ir kur planetoje yra vieta, kurioje sodinami genetiškai modifikuoti medžiai?

– Šiuo metu, Kinija. Kinija yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje šiuo metu komerciškai leidžiama auginti genetiškai modifikuotus medžius. JAV yra procese, aiškinantis ar jie nori tai legalizuoti, Brazilija panašiame procese, bando judėti į priekį. Tačiau Kinija yra vienintelė vieta, kurioje iš tiesų auga komercinės modifikuotų medžių plantacijos.

Filmo “Sintetiniai medžiai” treileris. Visas filmas čia

Šaltinis: GMO Trees

Global Justice Ecology Project

 

Papildomai: 

Brazilijoje patvirtintas medienos pramonės prašymas leisti legalizuoti GM medžius – didžiuliai eko judejimų protestai

2015 balandžio 10

Brazilijos technikos biologinės saugos komisija (CTNBio) ketvirtadienį oficialiai patvirtino pramonės prašymą išleisti genetiškai modifikuotus (GM) eukalipto medžius. Prašymą pateikė bendrovė FuturaGene, priklausanti Brazilijos celiuliozės ir popieriaus bendrovei “Suzano”. Tai yra pirmasis žingsnis, kai Brazilijoje ar Lotynų Amerikoje bus parduodami GM medžiai. Brazilijos organizacijos tiria teisines galimybes sustabdyti komercinį GM eukaliptų medžių išleidimą, nurodydamas, kad šis sprendimas pažeidžia nacionalinę teisę.

Pasaulio Atogrąžų miškų judėjimo tarptautinis koordinatorius Winnie Overbeek teigė: “Tai, kad CTNBio patvirtino genetiškai modifikuotus eukaliptų medžių nebuvo staigmena. Per kelerius metus CTNBio priėmė daug sprendimų dėl GMO auginimo Brazilijoje išleidimo, kaip ir šiuo atveju,  ignoruodama protestus ir daugelio visuomenės grupių susirūpinimą. Jie taip pat ignoravo protesto laiškus, kuriuos pasirašė daugiau nei 100 000 žmonių.

Komisija sistemingai nepaiso atsargumo principo, įskaitant skubų poreikį išsamiai ištirti įvairius šios pavojingos technologijos padarinius, nors tai pažeidžia 2008 m. priimtą JT biologinės įvairovės konvencijos (JT biologinės įvairovės konvencijos) sprendimą dėl GM medžių, kuris Brazilijai yra privalomas “.

GM (genetiškai modifikuotų) eukaliptų plantacijos Kinijoje

 

Kairėje- natūralus eukaliptas, dešinėje – klonuotas eukaliptas

“EcoNexus” generalinis direktorius ir Vokietijos mokslininkų federacijos narys Geneticist Dr. Ricarda Steinbrecher:

“Nacionalinių lygmeniu geografinių medžių reglamentavimo nepakaks. Plataus masto reprodukcinės medžiagos sklaida reiškia, kad GM medžiai gali kirsti valstybines sienas, o ir žemynus, atsižvelgiant į žmogaus veiklos, prekybos ir kelionių mastą.”(…) Mokslinės literatūros apžvalga rodo, kad šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad įvertinti GM medžių riziką. Tiek mokslinė literatūra, tiek vietinė patirtis rodo, kad GM medžių tarša ir jų pasklidimas neišvengiamai įvyks. Biologinės įvairovės konvencijos sprendimas buvo priimtas suprantant kokia tai rizika pasaulinėms miško ekosistemoms – tai yra tarptautinės reikšmės klausimas, tiek moksliškai, tiek teismine tvarka.”

SKAITYTI PLAČIAU: Paslaptingiausi Natūralūs Pasaulio Miškai

SKAITTI PLAČIAU: Socialiniuose skelbimuose – šokiruojantys miškų kirtimo padariniai gyvūnijai

Brazilijoje taip pat kyla didelis susirūpinimas dėl GM eukalipto medžių poveikio tūkstančiams šeimų, kurios gamina medų tose vietovėse, kuriose yra pasodintas eukaliptas. Šios šeimos gali prarasti savo medaus tarptautines rinkas, jei jos yra užterštos GE eukalipto žiedadulkėmis.

Trečiadienį Brazilijos kovos su agroksinais forumas, kurį koordinavo prokuratūra ir kuriame dalyvavo atitinkamos grupės bei pilietinė visuomenė, vyriausybė ir akademinė bendruomenė, perspėjo, kad CTNBio ne kartą pažeidė nacionalinę Brazilijos biosaugos politiką.

Grupių koalicija, organizuojančių pasipriešinimą GM eukalipto legalizavimui, yra pasaulinio judėjimo prieš GM medžių legalizavimą judėjimo dalis.

2015 metų kovą, Brazilioje, San Paule apie 1000 moterų iš vietinių kaimo ir miesto socialinių judėjimų okupavo FuturaGen pastato infrastruktūrą. Jos šūkiais išpurškė sienas ir sunaikino GM sodinukus:

Tuo pačiu metu  šalies sostinėje, 300 valstiečių okupavo ir uždarė CTNBio susitikimą, kuriame turėjo būti priimtas sprendimas dėl FuturaGene GM eukalipto:

Prie Brazilijos protestų prieš GM jungėsi ir globalūs judėjimai penkiuose kontinentuose, kuriuos organizavo Brazilijos Ambasada.

“Šiuo metu mūsų iššūkis yra toliau stiprinti judėjimą prieš GM medžius, solidarizuojantis su Brazilijos organizacijomis ir socialiniais judėjimais visame pasaulyje”, – teigė Anne Petermann, Tarptautinės kampanijos STOP GM medžių koordinatorė. Ji pridūrė: “Kovo 5 dieną FuturaGene operacijos metu moterys kalbėjo:” … šis žemės ūkio verslo modelis yra mirties, o ne gyvenimo modelis… ir mes esame čia, kad gintume gyvenimą, maisto suverenumą ir žemės ūkio reformą”.

Kaip sako Brazilijos žmonės: “Luta Continua!” – Kova tęsiasi! ”

“STOP GM medžiams” – tai mobilizuota tarptautinių organizacijų koalicija, siekianti apsaugoti miškus ir biologinę įvairovę ir remti bendruomenes, kurių aplinkai gresia pavojus legalizavus genetiškai modifikuotus medžius. Kampaniją koordinuoja Pasaulinis teisingumo ekologijos projektas (Global Justice Ecology Project).

Šaltinis: Eco Groups Slam ‘Illegal’ Brazilian Government Approval of GM Trees

 

Besaikis JAV medienos korporacijų apetitas: GMO medžių plantacijos vietoj miškų?

2017 rugpjūčio 10

Gausus eko ir visuomeninių judėjimų, mokslininkų, ekologų būrys primygtinai ragina JAV žemės ūkio departamentą (USDA) atmesti kompanijos „ArborGen Inc.“ peticiją, kurioje prašoma uždegti žalią šviesą komerciniam genetiškai modifikuotų eukaliptų naudojimui.

„GE eukaliptų plantacijos, plečiamos pietuose būtų katastrofa. Kai kurios nemodifikuotos eukaliptų rūšys tapo invazinėmis ir jos degraduoja natūralią vietinę aplinką. Augalai, gyvūnai, įskaitant nykstančias rūšis, nebegalės rasti tinkamų buveinių geografinėse vietovėse, kuriose dominuoja GE eukaliptas. Šių medžių patvirtinimas yra baisi mintis“ – teigė konsultuojantis maisto saugos centro mokslininkas Marti Crouch

„Viena priežasčių, kodėl GM eukaliptai yra taip stumiami – tai augantis biomasės energijos ir didėjančios medienos paklausos poreikis. Bet biomasė yra klaidingas sprendimas. Ne tik tai, kad ji yra didžiausia teršėja, sunaikinami klimato kaitą stabilizuojantys pietryčių miškai, kurių vietą užima auganti Europos biomasės pramonė. GM eukaliptų plantacijos tik paskatins miškų naikinima, kad vietoje jų būtų galima auginti sparčiai augančias plantacijas. (Ruddy Turnstone, Pasaulinės teisingumo ekologijos projekto dalyvis)

„Miškai yra susipynę su žmogaus evoliucija. Jie reguliuoja ir stabilizuoja vandens srautą ir klimatą, sodrina dirvožemį ir užkerta kelią erozijai. Jie teikia maistą, mediciną, prieglobstį, degalus, pragyvenimo šaltinius, poilsį ir yra šventykla daugeliui žmonių pasaulyje. Jie suteikia Žemei gyvybei reikalingas sąlygas. Medžiai vystėsi eonus, prisitaikydami prie vietinės aplinkos. Manipuliacija genų inžinierija ir jų sodinimas jiems svetimoje užsienio aplinkoje rodo nerimą keliantį nesuvokimą apie ekologiją ir genetiką.“ (Dr. Rachel Smolker, „Biofuelwatch“ ir „Steering Committee“ kampanijos „STOP GM medžiams“ kampanijos narys.)

Praėjusį mėnesį Portugalijoje, siautė katastrofiški gaisrai, kuriuose žuvo dešimtys, dėl ko tiesiogiai buvo kaltinamos eukaliptų plantacijos, sudarančios daugiau kaip ketvirtadalį Portugalijos medžių.

Sausį Čilėje patyrė blogiausius savo istorijoje gaisrus, kas sukėlė didžiulius protestus prieš medienos pramonę.

Abiem atvejais, eukaliptų monokultūros, gerai žinomos dėl savo degumo ir gruntinio vandens išeikvojimo – prisidėjo prie sausų sąlygų, kurias sudėjus kartu su karščio banga sukūrė tobulas sąlygas lauko gaisrams.

Pasipriešinimui prieš ArborGen korporacijos GM eukaliptus susibūrė nacionalinė koalicija, kurią sudarė miško apsaugos grupės, vietos senųjų genčių organizacijos, anti-GMO ir maisto saugos grupės, kilmato organizacijos, įtraukiant mokslininkus, miškininkus, ekologus.

Daugiau nei ketvirtis milijono žmonių (280,000) ir 600 organizacijų pateikė pastabas, atmetančias GM eukaliptų komercializaciją, kuris, jeigu būtų patvirtintas, būtų pirmasis JAV istorijoje legalizuotas genetiškai modifikuotas miško medis.

Medžiagą rinko ir paruošė Justina Vidzėnė

SKAITYTI PLAČIAU: Korporacijos JAV nori legalizuoti genetiškai modifikuotą miško medį

Dokumentika apie grėsmę – genetiškai modifikuotus medžius:

Filmo “Sintetiniai medžiai” treileris. Visas filmas čia

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau