Moterys ir Gamta

„Moterys, turinčios biologinius ryšius su gyvenimo kūrimu, yra nuolatinis priminimas apie žmogaus mirtingumo tikrumą. Taigi patriarchalinėje visuomenėje, kurioje buvo remiamasi požiūriu, kad Gamta paklūsta vyro (sergančiai) dvasiai, taip pat buvo manoma, jog moterys irgi turi paklusti… Kai suvokiame istorinius moterų ir Gamtos ryšius bei jų vėlesnę priespaudą, negalime susilaikyti nepasipriešinę karui prieš Gamtą.“

Moterys ir Gamta

Autorė Judith Plant

Ši ištrauka yra paimta iš „Green Line“ žurnalo (Oksfordas). Be datos. Iš devintojo dešimtmečio. Ištrauka buvo perspausdinta „The Grean Reader“.

Moterys nuo seno metaforiškai buvo siejamos su Gamta. Pavyzdžiui, „Motina Gamta“. Viskas atsispindi mūsų kalboje: „nepaliesta“ giria“ („Virgin forest“) – tai tokia, kurios dar tik laukia eksploatacija, nes jos dar nepaveikė žmogaus veikla.

Mėnulis ir jo fazės reprezentuoja moterį. Trys moters aspektai: senolė (išmintis, mirtis, užbaigimas, delčia), motina (vaisingumas, gyvybė, pilnatis), nekaltoji (tyrumas, jaunystė, jaunatis)

Visuomenėje moterys taip pat buvo siejamos su fizine gyvenimo dalimi. Mūsų vaidmuo visuomet buvo „artimesnis gamtai“ – įprasti darbai buvo orientuoti į žmogaus fizinius poreikius: valgymą, seksą, valymą, vaikų bei sergančiųjų globą.

Mes rūpinomės kasdieniu gyvenimu, kad vyrai galėtų „išeiti į pasaulį“ ir ten kurti ir taikyti metodus, skirtus naudotis Gamta, įskaitant ir naudojimąsi kitais žmonėmis, o tuomet grįžti į šeimos gyvenimą, kuris jų jau laukė. (Žmogaus namai – jo tvirtovė).

Istoriškai moterys neturėjo jokios tikros galios išoriniame pasaulyje. Joms nebuvo vietos sprendimų priėmimo procese. Tradiciškai intelekualinis gyvenimas, protinis darbas moterims nebuvo prieinamas.

Iš dalies taip buvo dėl visuomenės „arba tas/arba anas mąstysenos“ kartu su dvasiškumo iškėlimu (atskyrimo nuo) virš fiziškumo. Moterys paprastai buvo pasyvios kaip ir Gamta. Tačiau šiandien ekologijoje pasisakoma už Žemę, už kitokius žmogaus/aplinkos santykius. O ekofeminizmas, pasisakydamas už  kitokį, autentišką požiūrį, siekia suprasti tarpusavyje susijusias viso dominavimo šaknis ir rasti būdus pasipriešinti bei keistis.

Žemė – vienas gyvas organizmas

Prieš tai, kai prasidėjo pasaulio mechanizavimas ir industrializavimas, metafora, aiškinanti asmenybę, visuomenę ir kosmosą, buvo vaizduojama vieno organizmo pavidalu.

Tai nestebina – daugumą žmonių siejo ryšys su žeme, nes jie buvo valstiečiai ir turėjo minimalius išteklius pragyvenimui.

Žemė buvo suvokiama kaip moteris su dviem veidais

Žemė buvo suvokiama kaip moteris. Ji turėjo du veidus: vieną – romų, rūpestingos motinos veidą, o kitą – laukinį ir nekontroliuojamą.

Taigi Žemė, gyvenimo davėja ir palaikytoja, buvo vaizduojama kaip moteris. O gamtos reiškiniai: audros, sausros ir kitos stichinės nelaimės – kaip liga.

Coatlicue – Actekų civilizacijoje garbinta Žemės dievybė (mirties, gyvenimo ir vaisingumo deivė). Mylinti motina, o tuo pačiu monstras, kuris visą gyvą sunaudoja. Ji reprezentuoja maitinančią motiną, kuri kartu yra ir gimda, ir kapas – kurioje viskas egzistuoja.

Actekų civilizacija, Meksika, 15 amžius, Coatlicue statula.

Šie įvaizdžiai pasitarnavo kaip kultūriniai suvaržymai. Žemė buvo matoma kaip gyva, jautri būtybė. Buvo laikoma neetiška ją žaloti. Kas galėtų ir pagalvoti apie savo motinos užmušimą? Ar kasimąsi į jos kūną ieškant aukso? Ar jos luošinimą?

Kalbant apie kasybą, žmonės tikėjo, kad mineralai ir metalai subręsta Žemės gimdoje. Jie lygino kasyklas su Motinos Žemės makštimi, o metalurgija buvo tarsi natūralaus metalo ciklo augimo abortas. Taigi kalnakasiai atlikdavo tam tikrus ritualus: aukodavo dirvožemių ir požeminio pasaulio dievams, atlikdavo apeiginius aukojimus, prieš kasdami žemę, kurią jie laikė šventa, praktikavo seksualinį susilaikymą ir pasninkavimą bei laikėsi papročių…

SKAITYTI PLAČIAU: Miškas – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį

SKAITYTI PLAČIAU:Miško internetas: kaip medžiai komunikuoja tarpusavyje

Organinę metaforą, kuria vienu metu viskas buvo aiškinama, pakeitė mechaniniai įvaizdžiai…

Nauji vaizdiniai buvo kontrolės ir dominavimo – gamtos valdymo vaizdiniai.

Priešingai nei ankstesnis įvaizdis, kuris buvo tarsi kultūrinis suvaržymas, naujasis leido kirsti miškus ir tvenkti upes. Šiandien gamtą, kaip neišsenkančių išteklių šaltinį, iliustruoja išraustos kalvos, urano kasyklų atliekos, nuodijančios upių sistemas, nuodingos atliekos ir kosmose sklandantis žmonių išmestas šlamštas.

Viena teorija aiškina šią tendenciją, žmogaus polinkį dominuoti gamtoje, kaip jo baimę, kad gamta yra galingesnė už žmones. Taigi sutvarkydama ir kontroliuodama gamtą visuomenė gali perimti ir gyvenimo kontrolę.

SKAITYTI PLAČIAU: Indėnų dailininkas nutapė paveikslą Peru vyriausybei – kaip indėnai mato civilizacijos „progresą“

SKAITYTI PLAČIAU: Eigulys: miestų kultūra tai iliuzija, kuri mus naikina

Gamta kaip ir moteris turi paklusti…

Moterys, turinčios biologinius ryšius su gyvenimo kūrimu, yra nuolatinis priminimas apie žmogaus mirtingumo tikrumą. Taigi patriarchalinėje visuomenėje, kurioje buvo remiamasi požiūriu, kad Gamta paklūsta vyro (sic- sergančiai) dvasiai, taip pat buvo manoma, jog moterys irgi turi paklusti…

Kai suvokiame istorinius moterų ir gamtos ryšius bei jų vėlesnę priespaudą, negalime susilaikyti nepasipriešinę karui prieš Gamtą.

Dalyvaudami aplinkosaugos veikloje prieš tuos, kurie prisiima sau teisę kontroliuoti Gamtos pasaulį, mes tuo pat metu ugdome sąmoningumą apie dominavimą visuose lygmenyse. Iš šios perspektyvos sprendimai, priimami bendru susitarimu, ir ne hierarchinė organizacija tampa pripažintais gyvenimo faktais.

SKAITYTI PLAČIAU: Socialiniuose skelbimuose – šokiruojantys miškų kirtimo padariniai gyvūnijai

SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Sprendi Tu

Esama socialinė sistema atskiria vyrus ir moteris

Žemė ir Dangus

Ekofeminizmas padeda moterims ir vyrams rasti bendrą kalbą. Nors moterys ir buvo tapatinamos su Gamta, tai nereiškia, jog jos kažkaip kitaip socializavosi pasaulyje nei vyrai. Moterys išmoko mąstyti taip pat dvilypiškai, kaip ir vyrai, ir mes jaučiamės atstumtos lygiai taip pat kaip ir mūsų broliai.

Kažkada nutrūko Žemės (moters) ir Dangaus (vyras) ryšys ir pasaulis paniro į chaosą.

 

Tarp Tėvo Dangaus ir Motinos Žemės (Šiaurės Amerikos indėnų išmintis)

 

Dangaus ir Žemės principas. Jan ir Jin

 

 

Tėvas Dangus didžiavosi Visata. Iš mėlyno Dangaus, galingoji Saulė šildė Žemę dienos metu… Naktį Mėnulis ir Žvaigždės teikė šviesą, kad Motina Žemė niekada nebūtų tamsoje…

Socialinė sistema nėra palanki nei mums, nei jiems. Tačiau mes ir esame socialinė sistema. Mums reikia rasti bendrą kalbą, kad galėtume kritiškai vertinti save pačius, kad galėtume pripažinti ir daryti įtaką giliai mūsų santykių struktūrai, tarpusavio santykiams ir santykiams su aplinka.

Be dalyvavimo įvairaus pobūdžio pasipriešinime, tokiame kaip nesmurtinis pilietinis nepaklusnumas, mes taip pat galime drąsinti, remti ir vystyti kultūrinį gyvenimą savo bendruomenėse, kuris gerbtų daugybę Gamtos skirtumų, ir kuriame būtų skatinama apmąstyti mūsų veiksmų padarinius visuose mūsų santykiuose.

Moteris vertybės orientuotos į gyvenimo suteikimą

Moterų vertybės, orientuotos į gyvenimo suteikimą, turi būti iš naujo įvertintos ir iškeltos virš jų ankstesnio pavaldaus vaidmens.

Tai, ką moterys žino iš patirties, turi būti pripažįstama ir gerbiama. Mes esame įgijusios kartų kartos sutaikinimo ir tarpasmeninių konfliktų kasdieniame gyvenime sprendimo patirtį. Mes žinome, kaip užjausti kitus, nes taip buvome socializuotos.

Tuo pat metu mūsų darbas, rūpintis fiziniais žmogaus poreikiais, buvo nuvertintas. Kaip jau minėta anksčiau, visi dalykai, kurie buvo laikomi materialiniais ir fiziniais poreikiais, buvo suvokiami kaip mažiau svarbūs už intelektualinį, „išorinį“ pasaulį. Šis nuvertinimas labai paveikė moteris ir  tai atsispindi mūsų požiūryje į save pačias ir mūsų į darbą.

Vyrai atskirti nuo moterų, namų, vaikų …ir Žemės

Vyrai taip pat buvo atskirti nuo vaiko priežiūros ir likusio kasdienio gyvenimo būdo, labai praturtinančio visus, kurie jame dalyvauja. Mūsų visuomenė nuvertino patį žmogiškumo šaltinį.

Namai yra tarsi žmogaus ekologijos scena ir čia mes galime veiksmingai mąstyti pasitelkdami jausmus. Iš esmės bioregionalizmas bando atkurti žmogaus ir gamtos bendruomenę.

Mes suprantame, kad negalime vėl taikyti to paties socialinio modelio, kuriame moterys buvo paliktos vienos su vaikais, o vyrai ėjo į pasaulį dirbti „svarbų“ darbą. Tikrasis darbas vyksta namie. Viena šio proceso dalių yra moterų ir Gamtos, iš tiesų, žmonių ir Gamtos poreikis sukurti naują mūsų pačių įvaizdį, gerinant mūsų tarpusavio santykius ir santykius su Žeme.

SKAITYTI PLAČIAU: 20 vaizdų, atskleidžiančių žmonių poveikį planetai

Toks vaizdinys tikrai atspindės tai, ko mes išmokstame studijuodami ekologiją, ką mes suvokiame feminizmo pagalba, ir ką patiriame dalyvaudami bioregioniniame projekte. Daug kas priklauso nuo mūsų, nuo mūsų pasiryžimo keisti ir pasipriešinti senajai tvarkai.

Šaltinis: 

Women and Nature

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2017-11-28T21:38:19+00:00 2017 11 11|Kategorijos: Miškas, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/moterys-ir-gamta">
Twitter