“Žmonių nesuvienysi “per prievartą”, ypač deklaruojant “miško pramonės prioritetus”, bet jie gali patys apsivienyt, siekdami aukštesnių tikslų ir idealų. Jei Lietuva ieško savo “identiteto”, tai antras scenarijus suteikia tam unikalią galimybę: kaip Kosta Rika yra Centrinės Amerikos “miškų perlas”, o Nepalas ir Butanas – Azijos dvasiniai centrai, taip Lietuva galėtų tapt Europos “dvasinės miškininkystės ir miškotyros” centru…”
Mokslininkas Alanas PETRAUSKAS diskusijoje apie miškus – “ar mokslas aptarnauja primityvesnę sąmonę?”
Mokslininkų diskusija – ar mokslas tai buhalterija? Ar su tokiu mokslu mes galime kada tikėtis Lietuvoje turėti tokių girių kaip Belovežas? Ar mes norime gyventi plantacijose ar pasakiškų miškų terpėje?
Konferencija- diskusija Seime “Ar išsaugosime girias ateities kartoms” 2018 03 26
SKAITYTI PLAČIAU: Mokslininkas apie miškus, emocinį foną ir plynus kirtimus
Alanas Petrauskas apie miškų dilemą:
Šiandien vykstančioje diskusijoje dėl Lietuvos Miškų ateities galima įžvelgti du priešingos krypties scenarijus:
Pirmas Scenarijus – miško pramonės plėtojimas:
AAK pirmininko pav. S. Gentvilo pasisakymas
Aplinkos ministro K. Navicko ataskaita
Antras Scenarijus – Holistinė ir rekreacinė miškininkystė, “žaliasis turizmas”, miškų sanatorijos, botaniniai sodai (kaip pvz Skinderiškės), “miško mokyklos”, dorovinio ugdymo centrai:
Holistinė Miškininkystė
Kokius miškus norim matyti?
Kurmelio karas su medžiais ir miškais
Vartai į pasakų ir protėvių pasaulį
Miškai ir Emocinis Fonas
Pirmas scenarijus veda link “proletariškų” darbo vietų, ekstencyvaus vartotojiškumo, ateities kartų ugdymo “ciniško pragmatizmo” plotmėje, pilnoje vidinių prieštaravimų, alkoholizmo, ir surištų problemų – nes juk miškus kertantiems ir perdirbantiems reikės kažkaip “atsipalaiduoti”…
Antras scenarijus – link “inteligentiškų” darbo vietų, apjungiančių daugelį mokslo krypčių į naujas praktines plotmes, skatinančias žmonių dvasinį ir fizinį tobulėjimą.
Antras scenarijus reikalauja nešabloninio mąstymo ir kūrybinių pastangų, todėl valdininkai (kol kas) jo nesvarsto. Aplinkos ministras džiaugiasi galimybe greitai uždirbt iš kertamų miškų, tuo tarpu antrasis scenarijus reikalauja neeilinės Atjautos ir Kantrybės, prieš skaičiuojant uždarbius. Čia reikia laukt, kol miškai subręs ir taps “stebuklingais” (vaizduotę žadinančiom sengirėm, edukaciniais ir rekreaciniais parkais ir botanikos sodais), nes tik už tokius ir mokės pinigus turistai, ir tik tokioje terpėje pabus kiti mūsų sugebėjimai
O kuris scenarijus priimtinesnis Jums? Tiksliau, kaip suderint abu scenarijus, kad apsieit be “šokoterapijų”? Būtų įdomu sudaryt keletą “kombinuotų varijantų” ir pravest balsavimą…
Žmonių nesuvienysi “per prievartą”, ypač deklaruojant “miško pramonės prioritetus”, bet jie gali patys apsivienyt, siekdami aukštesnių tikslų ir idealų. Jei Lietuva ieško savo “identiteto”, tai antras scenarijus suteikia tam unikalią galimybę: kaip Kosta Rika yra Centrinės Amerikos “miškų perlas”, o Nepalas ir Butanas – Azijos dvasiniai centrai, taip Lietuva galėtų tapt Europos “dvasinės miškininkystės ir miškotyros” centru…
Tikslesniam modeliavimui galėtų pagelbėt Lietuvos Miškininkystės mokslininkai, tačiau šiandien jie aptarnauja tik miško pramonės užsakymus. Tokia ilgametė “padlaižiavimo” praktika privedė prie to, kad daugeliui žodžių jie suteikė “savo prasmę”, todėl su jais sunku ir besusišnekėt. Pvz.:
Miškas – tai “miškų paskirties žemė”, kuri gali būt numiškinta ir/ar atsodinta “monokultūriniais” jaunuolynais.
Kitaip tariant, kai girdim, kad trečdalis Lietuvos yra miškai, tai tik reiškia, kad trečdalis teritorijos yra “miškų ūkio paskirties”, kurioje draudžiama atlikt kitokią veiklą…
Medžiai – tai “žaliaviniai objektai”, matuojami “stiebais” ir kubatūra.
Paprastam žmogui medis – tai šventas organizmas, suteikiantis jėgų ir išminties. O miškų “mokslininkams” – tik pinigai.
Plantaciniai sodinimai – tik tie, kur naudojami greitai augantys genetiškai modifikuoti sodinukai. Jei sodinukai ne modifikuoti, tai jau “natūralūs sodinimai”.
Paprastam žmogui plantaciniai sodinimai siejasi su bet kokias mechanizuotais monokultūriniais sodinimais, o “natūralūs sodinimai” – kai miškas sėjasi pats, arba kai kiekvieną medelį parenki ir sodini, kad gautųsi “miško parkas” ….
Būtų įdomu pratęsti šį “potencialių nesusikalbėjimų” sarašą (ir patikslint esamus apibrėžimus), kad ateities diskusijose žinotume, kur laukt naujų siurpizų.
Kol kas Aplinkos ministerija šneka apie “darnų vystymą”, susivedantį į FSC sertifikato atitikimą. O tai – plika akimi matoma “tautologija”, pridengianti pramoninkų tikslus:
Miškų sertifikatas FSC: „žalias smegenų plovimas“
Alanas Petrauskas
Daugiau Alano video:
Pokalbis apie miškus ir laimę (festivalyje “Masters of Calm”), 2018 07 22-33
Ateities miškų vizija ir kaip tą pasiekti? Diskusija su mokslininkais. Alanas ir GYVAS MIŠKAS, 2018 04 25
