Miškų reforma Estijoje – Indrek Vainu pranešimas „viskas dėl pinigų, didelių pinigų“

„Dabar sistema yra tokia centralizuota, kad jie patys vykdo tyrimus, planus, jie daro kirtimus ir patikrinimus. Taigi, įsivaizduokit tokią sistemą, kai vienas skyrius pažeidžia įstatymą, kitas skyrius tame pačiame pastate išrašo baudą.

Bėgant metams jie sumažino apribojimus kirtimų teritorijoms nuo 3 hektarų iki 7 hektarų plyniems kirtimams, bet kas yra leidžiama, tai nusipirkus didelį miško žemės plotą ir padalinus jį po 7 hektarų plotus, plynai iškirsti kiekvieną jo dalį. Tai praktiškai galima iškirsti ištisus plotus.“

„Miškų reforma Estijoje“ Indrek Vainu pranešimas (Miškų Sąjūdžio suvažiavimas 2016 12 09)

Lietuvoje GYVO MIŠKO kvietimu viešėjo pilietinio judėjimo „Pagalba Estijos miškams“ (EMA) atstovai, kurie pasidalino savo patirtimi.

Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite  Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamąjį laišką skirtą Estijai, kuriame jie išreiškė susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir ragino atsisakyti liberalaus miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) dėl didelės žalos miškams ir jų ekosistemoms, vietos gyventojams ir kraštovaizdžiui.

Estijos piliečių pranešimas apie padėtį Estijos miškuose (su lietuviškais subtitrais):

 

Indrek kalba

Tere – Sveiki! (est.)

Mano vardas Indrek Vainu, aš iš Estijos, iš judėjimo „Pagalba Estijos miškams“ (EMA). Mes turime šią savanorių organizaciją jau metus laiko, o jos narių skaičius pasiekė 6 tūkstančius. Man tikra garbė čia dalyvauti. Kai skridau čia lėktuvu ryte stebėjau saulėtekį, mačiau jūsų miškus, mačiau jūsų žemę. Joje buvo labai mažai plynų kirtimų.

Kai važiavau čia, pakeliui nemačiau jokių plynų kirtimų. Estijoje situacija yra visiškai kitokia. 80% Estijos miškų yra kertami plynu kirtimu. Šis skaičius augo metai iš metų. Prieš 10 metų buvo 30%. O prieš tai net mažiau. Dabar tai panašu į tai, kad mūsų šalis yra naikinama. Visa tai vyksta dėl pinigų, dėl didelių pinigų.

Gyvybės mokslų universiteto profesorius Hardi Tullus teigia, kad plyni kirtimai Estijoje sudaro daugiau nei 90%, ministras aktyvistams teigė, kad jie sudaro apie 82%. Bet jie nuolat meluoja. Faktas tas, kad dabar tai pagrindinis medžių kirtimo būdas.

Mūsų valdžia nesuvokia, kad gamta, miškas yra mūsų namai. Estų namai, latvių namai ir lietuvių namai. Baltijos namai. Mes esame tapatūs. Mes turime tas pačias tradicijas, mes dainuojame ir šokame panašiai. Kai skaičiau apie Lietuvos miškus aš labai džiaugiausi. Jūs turite labiausiai apsaugotą mišką pasaulyje.

Prieš 20 metų buvo įvestas centralizuotas miško valdymas. Jis vadinasi RMK. Tai buvo pateikiama kaip gėris, kaip pagalba, kaip tai, kas atneš mums pelno.

Jūs matote, kad RMK surinko 178mln eurų pajamų. Tai buvo rekordiniai metai. Pelnas buvo 15mln eurų. Jie sumokėjo 13mln eurų į valstybės biudžetą (minusavus mokesčius). Taigi tai 22mln. Estijos biudžetas buvo 9,42 milijardų eurų ir šis super-veiksmingas centralizuotas miško valdymas viso labo įneša įnašo 0,24% į Estijos biudžetą. Bet tuo pačiu metu naikina dešimtis tūkstančių hektarų miškų.

Ši nuotrauka yra padaryta saugomoje teritorijoje, Nacionaliniame parke, ją užfiksavau pats.

Aš kartais vedu grupę inspektorių, savanorių inspektorių, o priežastis yra… Kaip jūs manote, kiek liko miškuose jų prižiūrėtojų? Nulis. Kiek miško prižiūrėtojų turėjome prieš centralizuotą RMK sistemą? 2 tūkstančius.

Miškininkų skaičius Estijoje

Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)
„Pirmiausia, jie atsikratė miškininkų (1997). Tada jie centralizavo miško valdymą (maždaug 2000). Tada jie išmontavo aplinkosaugą kontroliuojančias agentūras, jas centralizuodami (2009). Buvo įsteigta visus valstybinius Estijos miškus kontroliuojantis valdymo centras RMK. Tuom viskas jau ir buvo kaip paruošta. Buvo dar bandoma PRIVATIZUOTI valstybinę miško valdymo kompaniją (2011 m.), tačiau nesėkmingai.“

Čia jūs matote miškų kirtimų apimtis pagal metus. 1997 buvo sukurta RMK. 2007 mes turėjome stiprų ekonominį kilimą Baltijos šalyse, tad nebuvo poreikio pelno miško sąskaita, bet 2009 šis poreikis pakilo. Ir ši diagrama nerodo tų miškų dalių, kurie buvo pavogti, čia oficialūs skaičiai.

Šiuo metu jie kuria naują kirtimų žemėlapį 10 metų į priekį. Jūs galite matyti tą liniją viršuje, kuri nužymi tarsi tvaraus kirtimo ribą, o viršutinė linija yra ateities planai 2020.

Keletą kartų šalies audito rūmai įspėjo, kad centralizuota RMK sistema nevykdo tvaraus miškų valdymo ir nekontroliuoja to, ką jie daro.

Dabar sistema yra tokia centralizuota, kad jie patys vykdo tyrimus, planus, jie daro kirtimus ir patikrinimus. Taigi, įsivaizduokit tokią sistemą, kai vienas skyrius pažeidžia įstatymą, kitas skyrius tame pačiame pastate išrašo baudą.

Bėgant metams jie sumažino apribojimus kirtimų teritorijoms nuo 3 hektarų iki 7 hektarų plyniems kirtimams, bet kas yra leidžiama, tai nusipirkus didelį miško žemės plotą ir padalinus jį po 7 hektarų plotus, plynai iškirsti kiekvieną jo dalį. Tai praktiškai galima iškirsti ištisus plotus.

Estijos plyni kirtimai yra nedideli – šis teiginys buvo pasakytas Parlamente ir jis naudojamas Aplinkos ministerijos retorikoje, kurioje teigiama, kad vidutinis plynos kirtavietės dydis yra 1,5 ha, o didžiausi plyni kirtimai yra 7 hektarai. „Lõhmus“ grupės tyrimai rodo vidutinis plynos kirtavietės dydis – 6,5 ha, o didžiausias šio tyrimo metu nustatytas plynas kirtimas yra 70 hektarųBe to, pusė plynų kirtimų pažeidžia Miškų įstatymą ir jo papildančius aktus.

Kaip jūs matote, miško prižiūrėtojų profesija buvo labai garbinga ir vertinama nuo 18 amžiaus. Sovietų sąjungos griuvimo ir Estijos nepriklausomybės atkūrimo metu mes turėjome 2000 miško prižiūrėtojų, tai buvo garbinga profesija. Dabar mes neturime nei vieno. Estija yra padalinta į 15 apskričių. Tose apskrityse mes turime 0,7 inspektorių kiekvienai apskričiai.

Daugumoje pranešimų RMK naudoja didžiulius kiekius pinigų, sakydami kad jie yra saugotojai, sako kad kuria pažintinius takus keliautojams, turistines apžvalgos vietas, bet tai lyg… Palyginus su žala kurią jie padaro gamtai, tai niekai. Tos saugomos ir turistinės vietos jos nieko nekainuoja, palyginus su kaina kurią jie pasiima.

RMK taip pat valdo saugomas teritorijas bei tvarko turistinius „miško namelius“ ir vaikščiojimo takus. Jie dažniausiai yra žinomi dėl pastarosios „minkštosios“ veiklos – tai daugiau nei 10 metų buvo sėkmingas jų PR (viešųjų ryšių) darbas.

Apskritai RMK labai stipriai dirba su viešųjų ryšių agentūromis visuomenei formuodami patrauklų išorinį įvaizdį.

Jie aktyviai dirba PR ir su savo darbuotojais, turi keletą miško žurnalų, kuriuose savo darbuotojams „linki gero gimtadienio“, propaguoja intensyvios miškininkystės pasaulėžiūrą, reklamuoja RMK vakarėlius, medžiokles, medžio pjovimo varžybas ir pan.

RMK reprezentuoja save kaip Estijos miškų saugotoją ir globėją. Propagandinėms kampanijoms leidžiami didžiuliai pinigai

Situacija yra tokia bloga, kad kiekvienas nuvažiavęs 20km nuo miesto pastebi tai. Tau nereikia būti specialistu, mokslininku, tau nereikia turėti miškininkystės diplomo, tau tereikia būti tiesiog žmogumi. Nes jei tu nueini į gamtą, gamta tau kalba. Į tavo širdį. Ir tu matysi, girdėsi tai savyje, kas vyksta. Jeigu eini kaip organizacija ar pilietis ir reikalauji sužinoti – kas vyksta?

Kodėl tai vyksta? Nes pinigai kuriuos gauname, tie 0,24% į savo biudžetą yra nepagrįsti. Taigi, mes klausiame – kieno interesams tai vyksta? Iš esmės tai yra mūsų miškų vagystė. Ir jei klausi per daug klausimų, jie tau pasakys – tu neteisingai supranti, tu neturi teisingų duomenų, kas tu, tu tik žmogus, tu nieko nežinai apie miškininkystę. Tai tipiška, kai valdžia ar atsakingi asmenys nori pažeminti tave. Jie pasakys tau, kad tu nesupranti, mes žinome kas vyksta.

Bet kas yra žinoma, kad daugybė žmonių RMK, ministerijose ir valstybinėse organizacijose yra „pastatomi į kėdes“ tų pačių, mišką šluojančių, korporacijų, kai jos daro tuos dalykus, kurie naudingi jiems, o ne piliečiams.

RMK daugiausia vadovaujasi Miškų įstatymu, jie kontroliuoja save ir atsako patys sau, tai yra uždara sistema. Jie netgi susikėlė į tuos pačius pastatus, kad viskas būtų patogiau. Buvo išleistas specialus įstatymas, pagal kurį RMK pažeidimai nebepatenka į Aplinkosaugos inspekcijos sritį. 

Veikia regioniniai ofisai, bet sistema yra tokie nelanksti, kad jie neturi jokios galios kažką itakoti ar veikti kitaip.

– Aplinkosaugos padėtis Estijoje? Vyriausybė, NVO, piliečių judėjimai?

Aplinkosaugos Agentūra turėtų tikrinti ministeriją ir išduoti leidimus. Šiuo metu jai vadovauja ir ją organizavo tas pats žmogus, kuris taip pat pastatė RMK ir atleido visus miškininkus – Andres Onemar. kuris, kaip sklando gandai, smurtu susidorojo su gamtosaugininkais 90’aisiais. Pagrindinė naudos gavėja – industrinė medienos pramonė, tiek vietinė, tiek užsienio.

Estijos valdžia nori tau pasakyti, kad Estija yra miškingiausia šalis pasaulyje. Man tai nerūpi, nes iš tiesų, ką jie turi omenyje yra tai, kad jie kalba apie miško žemę, bet ne patį mišką. Tai nukirstas miškas. Tad jei nukerti mišką miško žemėje ir sakai kad tai miško žemė, tai tada taip, mes turime daug miško žemės. Bet pagal paskutinį tyrimą iš Tartu universiteto profesorius, kuris buvo po didžiuliu spaudimu dėl jo atlikto tyrimo, buvo išaiškinta, kad Estija nebeturi 53,3% miškų, ji turi 43,9%.

Paskutiniame skaidrės sakinyje parašyta, kad Estija tampa vis labiau miškinga, nes pradėta į miško sąvoką įskaičiuoti labai mažus medžius, tada taip, mes turime labai daug augančio miško. Bet iš tiesų tai ne miškas. Taigi, mano žinutė Jums – nedarykite taip kaip padarė estai. Saugokite savo miškus, kol nevėlu.

Pabaiga

Prašau, saugokite savo miškus. nedarykite kaip padarė estai – nuėję skandinavišku keliu!

Kas vyksta Estijoje, kuri įdiegė skandinaviškos miškininkystės modelį ir kurį ruošiasi diegti Lietuva?

Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams


Daugiau apie padėtį Estijos miškuose po įvykusios centralizacijos („reformos“):

Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)

Estijos miškai krizėje: kieno interesus atstovauja valstybė?

Medienos pramonės lobistai siaubia Estijos miškus – „medžiai kaip ir kiaulės turi duoti naudą“

Šokiruojantys ornitologų duomenys: kodėl Estijos miškai praranda 60 000 paukščių porų per metus?

 

Estijos Facebook grupė

Estijos internetinis puslapis 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/misku-reforma-estijoje-indrek-vainu-pranesimas-viskas-del-pinigu-dideliu-pinigu">
Twitter