Miškų naikinimo ministerija vasarą įgauna pagreitį: kirtimus didina 6 %, o dalį miškų ruošiamasi paversti žvyro karjerais (Aplinkos ministras atostogose)

DĖMESIO! Dėl padidintos kirtimų normos – rugpjūčio 20 d. 10.30 Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ spaudos konferencija Seime

2018 08 08

Sprendimai, liečiantys visą Lietuvos visuomenę, turėsiantys įtakos visai Lietuvos ekosistemai ir ateities kartoms, priimami pačiame vasaros atostogų įkarštyje, be jokių diskusijų su žmonėmis ir poveikio aplinkai tyrimų. Gana pažįstamas braižas  – tokiu pačiu principu buvo „prastumta“ ir miškų reforma 2017 metų liepos pabaigoje.

Ar buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar įvertintos tokio sprendimo pasekmės bioįvairovei, bendrai ekosistemai, Lietuvai? Ar įvertintos esamos (buvusios) miškų politikos pasekmės? Ar pasitelkti gamtininkai, bioįvairovės specialistai? Ar įvertintos pasekmės gamtos turizmo sektoriui? Ne!

Ar Lietuvos miškų likimą lemia Energetikos ministerijos įnoriai?

Keičiantis klimatui, kai visą pasaulį krečia rekordinio karščio bangos, trūksta vandens, keičiasi gyvybės rūšys, nyksta ir atsiranda naujos, ką darome mes? … Didiname miškų kirtimą („kad pigesnis šildymas“)! – O juk medžiai ir miškai yra pagrindinis veiksnys reguliuojantis temperatūrą ir klimatą, ir taip balansuojantys besikeičiančią sistemą, nes niekas iki galo nežino kaip baigsis tas klimato pokyčių procesas. Jeigu mūsų ekosistema yra silpna ir išbalansuota – ar mes atlaikysime naujas invazines vabzdžių, gyvūnų, augalų, ligų rūšis? Ar nevirsime dykyne? Tad labiausiai reikia bijoti ne finansinės, o ekokrizės ir jai ruoštis šiandien – stiprinant aplinkosaugą, ypatingai didžiausio Lietuvos turto – mūsų miškų imunitetą ir sveikatą.

„Jeanas Jouzelis, dirbęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vicepirmininku 2007 m., kai ji laimėjo Nobelio premiją, sako, kad karščiai, kuriuos anksčiau laikydavome anomalija, pavyzdžiui, 2003 m. vasarą, kai visoje Europoje mirė mažiausiai 70 tūkst. žmonių, po 2060 m. taps visiškai įprastu reiškiniu. Jis tvirtina, kad jei pasaulio atšilimas gerokai nesulėtės, karščio bangos Europoje gali kilstelėti termometrų stulpelius iki 50 laipsnių karščio.

„Žengiame į visai kitą pasaulį, – sako J. Jouzelis. – Prancūzija ir Vakarų Europa nepratusios prie šio pasaulio. Jei veiksmingai nekovosime su pasauliniu atšilimu, Vakarų Europos laukia išties didelis klimato iššūkis.“ (Lrytas, Alinantys karščiai Europoje – signalas žmonijai: laukia ilgalaikiai klimato pokyčiai)

Miškų kirtimus didina 6 % !!!

2018 08 08 / 15min

„Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS teigė, kad ji bus didesnė 6 proc. nei ankstesnį laikotarpį – taip siekiama nedidinti šilumos kainos gyventojams.

Argumentai iš esmės, kad ženkliai kyla medienos ir biokuro kainos – ir, kadangi brangsta biokuras, tendencija, kad greičiausiai brangs ir šildymas, yra akivaizdi. Norint suvaldyti tą situaciją, mes turime bent šiek tiek didinti kirtimus, kad galėtume daugiau pagaminti biokuro“, – BNS sakė M.Norbutas.

Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, ketino siūlyti Vyriausybei metinę kirtimo normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 hektarų, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos. Tačiau trečiadienį ministerija atsižvelgė į kitų ministerijų, tarp jų ir Energetikos, argumentus.

Visą straipsnį skaitykite čia:

15 min – Vyriausybė patvirtino didesnę miškų kirtimo normą

Socialiniuose tinkluose:

MIŠKŲ ŪKIO POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO STRATEGIJA: SKATINTI SMULKIŲ MIŠKO VALDŲ JUNGIMĄ


 Sąjūdiečių „Už Lietuvos miškus“ komentarai:

Remigijus Lapinskas. Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

DĖL MIŠKŲ KIRTIMO DIDINIMO – „išloš ne biokuro, o medienos pramonės rinka“

2018 08 09, DELFI

Remigijus LAPINSKAS yra Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas

„Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.

Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas. Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės.“
(…)
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje (kuriame priimtais sprendimais ir rėmėsi Vyriausybė) buvo pateikta rekomendacija kertamus pušynų plotus padidinti nuo 2333 ha iki 2984 ha, kitaip tariant, anksčiau pušynų kirtimai sudarė 21,1 proc. visų kirtimų normos, o dabar planuojama šį skaičių padidinti iki 25,6 proc., t. y. 4,5 procento.

Žinant, kad leidžiamas kirsti miško plotas padidintas 6 proc., akivaizdu, jog planuojama daugiau kirsti būtent pušis, o jos biokuro gamybai nėra reikšmingos. Tad akivaizdu, kad padidinus kirtimų normą, išloš ne biokuro, o medienos pramonės rinka, tačiau visuomenės akivaizdoje už iškirstą mišką atsakomybę bandoma suversti biokuro pramonei.

Bendroje šilumos kainoje biokuras sudaro vos 25–30 proc., tad jo kainos kilimas neturės didelės įtakos šildymo kainoms. Todėl šios spekuliacijos skamba daugiau nei keistai, o tokiais argumentais paremtas Vyriausybės sprendimas neturi pagrindo. Tad kyla klausimas, kas tai – visiškos nekompetencijos problema ar siekis pasinaudojant situacija užglaistyti kyšančius interesus? O gal ir tai, ir tai?“

Visą straipsnį skaitykite: Remigijus Lapinskas. Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus


Jau artimiausiu metu dalis valstybinių miškų gali virsti žvyro karjerais?  

Valstybės pareigūnai vykdo lobistinius geologijos įmonių prašymus, pridengtus Aplinkos ministerijai pavaldžia Geologijos tarnyba?

2018 08 08/ Kauno diena

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Nors Seimas neoficialiai atostogauja, retkarčiais jame pasirodantys politikai šnabždasi, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas patylomis rengiasi dalį valstybinių miškų atiduoti kasybos pramonės vertelgoms.

Kalbama, kad ketinama keisti įstatymus, kurių pataisos leisiančios valstybiniuose miškuose rengti žvyro bei smėlio karjerus. Vieni politikai vardija apie keitimus Miškų, kiti – Teritorijų planavimo įstatymuose.

Kauno dienraštis bandė išsiaiškinti, kada ir koks įstatymas buvo pakeistas. Kadangi Miškų įstatymo straipsnyje, leidžiančiame miško žemę paversti kitomis naudmenomis akivaizdžių pakeitimų nesimatė, akis krypo į Teritorijų planavo įstatymą.“

(…)

„Minėto dokumento esmė – ketinimas keisti leidimų eksploatuoti naudingąsias iškasenas, esančias valstybinės reikšmės miškuose, išdavimo principą. Dabar leidimus išduoda tarnyba, o norėtųsi, kad tai būtų išskirtinė Vyriausybės, taigi Aplinkos ministerijos, prerogatyva. Teigiama, kad Geologijos tarnyba neatsižvelgia į valstybinės reikšmės miškų statusą.

Į Geologijos tarnybą bei Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentą kreiptasi tada, kai visišką fiasko patyrė ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo norėta leidimų eksploatuoti naudingąsias iškasenas, esančias valstybinės reikšmės miškuose, atiduoti į Vyriausybės rankas. Mat projektas sulaukė pastabų, kad dabar leidimų tvarką nustato Žemės gelmių įstatymas ir Vyriausybė neturi teisinio pagrindo savo nutarimu jos keisti.

Tad aplinkos ministras K.Navickas kolegos E.Misiūno pagalba ragina savo pavaldinius iš ministerijos ir pavaldžios institucijos „kartu parengti ir pateikti atsakingoms institucijoms „Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektą, numatantį, kad sprendimą dėl naudingųjų iškasenų naudojimo, esančių valstybinės reikšmės miškų plotuose, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.

Visą straipsnį skaitykite čia:

Kauno diena –  Ministras galanda kirvį valstybiniams miškams?


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2018 05 31

„15min A.Salamakinas teigia, kad Aplinkos apsaugos komitete Seime nuolat lankydavosi Artūras Skardžius kartu su Vakarų medienos grupės ir „Lietuvos medienos“ atstovais, teikdami pasiūlymą po pasiūlymo. Anot jo, tuomet „pavyko spaudimui atsilaikyti“, o dabartinė Vyriausybė pasidavė ir sužlugdė urėdijas.“
(…)
„Komitetui pateikta informacija apie juridinį asmenį, kuris siekdamas savo verslo plėtros interesų savivaldybės teritorijoje, siekė pakeisti Miškų įstatymo nuostatas. Įmonė, turėdama įtaką savivaldybėje veikė per savivaldybės vadovus, kad šie kreiptųsi į kuruojančią ministeriją ir inicijuotų neva savivaldybei, o faktiškai įmonei reikalingas Miškų įstatymo pataisas. Kai buvo nepritarta savivaldybės siūlomiems įstatymo pakeitimams, verslo įmonė intensyviai siekė paveikti Vyriausybės ir atskirus Seimo narius“, – itin abstrakčiai teigiama NSGK pažymoje.“
(…)
„Kitas atvejis susijęs su verslo grupės siekiu paveikti kuruojančią ministeriją, kad jai pavaldžios tarnybos teritorinis padalinys pakeistų savo nuomonę ir priimtų verslo grupei reikalingą sprendimą. Tuomet „verslo grupė pasiūlė finansinę paramą politiko teigiamam įvaizdžiui formuoti visuomenės informavimo priemonėse mainais už jo poveikį vietos savivaldybei, kad būtų priimtas verslo grupei palankus sprendimas“. Tačiau NSGK nenurodo, ar minima ta pati verslo grupė, ar tai jau visiškai kita istorija.“
(..)
„A.Salamakinas: pas mane ėjo Mažeikių savivaldybė su S.Paulausku A.Salamakinas, tuomet pirmininkavęs Aplinkos apsaugos komitetui, kuris buvo pagrindinis svarstant Miškų įstatymo pakeitimus, 15min papasakojo vykusius pataisos „stūmimo“ užkulisius. Jis patikina, kad spaudimas buvo.

„Buvo. Ir ne tik tas medienos pirkimas pirmumo tvarka. Komitete buvo kai kurių Seimo narių, daugiau nei metus laiko buvo didžiulis spaudimas ir iš verslo atstovų, kad turime šitą praleisti. Paskui atsilaikėm, tuomet buvo spaudimas dėl urėdijų sunaikinimo. Komitete mes atsilaikėme, tačiau buvo pakeisti keli nepalankūs toms grupuotėms miškininkai. Aš čia turiu galvoje ir generalinį urėdą. Ir manau, kad čia irgi buvo jų įtaka, kad būtų pakeisti“, – sako A.Salamakinas.“
(…)
„Tarp aktyviausių palaikytojų – Mažeikių vienmandatėje apygardoje tuomet išrinktas tvarkietis Kęstutis Bartkevičius, socialdemokratas Artūras Skardžius.“
(…)
„Jis priduria, kad verslininkų globėju buvo Artūras Skardžius – „jie eidavo į komitetą ir metus laiko kariavo dėl pirmumo teisės“. „Mes vieną projektą atmetam, vėl kitas atsiranda, vieną atmetam – vėl kitas. Pataiso vieną raidę – ir vėl mums“, – kalba A.Salamakinas. Tarp palaikytojų jis mini ir Petrą Gražulį.“

Visą straipsnį skaitykite čia:

15 minDar vieni įtakos politikams darytojai: baldininkai ginasi geriausiais norais Lietuvai


Primename, kad 2018 gegužės  mėnesį atlikti VILMORUS atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 80 proc. apklaustųjų nori mažinti miškų kirtimo apimtis ir atsisakyti plynų kirtimų:

„VILMORUS“ tyrimas miškų kirtimo klausimu: daugiau nei 80 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už miško KIRTIMŲ MAŽINIMĄ ir PLYNŲ KIRTIMŲ atsisakymą (VIDEO)


PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos

NEREGĖTI KIRTIMAI: reportažas iš Labanoro girios, GYVAS MIŠKAS (4 serijos-VIDEO)

Lietuvis mokslininkas apie miškus, emocinį foną ir plynus kirtimus

http://www.gyvasmiskas.lt/mokslininkas-apie-miskus-emocini-fona-ir-plynus-kirtimus/

Gamtininkas Andrejus GAIDAMAVIČIUS: kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis LABANORO – paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha PLYNAI, namų gali netekti 300 porų paukščių

http://www.gyvasmiskas.lt/gamtininkas-andrejus-gaidamavicius-kirtimai-sukelia-skvalus-dzukijoje-jau-sunaikinta-trecdalis-labanoro-paskaiciuota-kad-iskirtus-1-ha-plynai-namu-gali-netekti-300-poru-pauksciu/

NEREGĖTI KIRTIMAI: masiškai pjaunamas nacionalinis Dzūkijos parkas – elitinių Europos parkų dalis ar stichinė dykynė? (VIDEO)

http://www.gyvasmiskas.lt/neregeti-kirtimai-masiskai-pjaunamas-nacionalinis-dzukijos-parkas-elitiniu-europos-parku-dalis-ar-stichine-dykyne-video/

Toks naujas Dzūkijos kraštovaizdis – aborigenams lieka pjuvenos ir šiukšlės

http://www.gyvasmiskas.lt/toks-naujas-dzukijos-krastovaizdis-aborigenams-lieka-pjuvenos-ir-siuksles/

Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

http://www.gyvasmiskas.lt/kirtimai-sengirese-ir-saugomose-teritorijose-situacija-punios-sile-ir-labanoro-girioje-video/


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-08-15T14:13:18+00:00 2018 08 10|Kategorijos: Kas naujo, Lietuva, Lietuvos miškai, Miškų Sąjūdis|Žymės: , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/misku-naikinimo-ministerija-vasara-igauna-pagreiti-kirtimus-didina-6-o-dali-misku-ruosiamasi-paversti-zvyro-karjerais-aplinkos-ministras-atostogose-2">
Twitter