Miškininkų sąjungos laidotuvės? Naujasis prezidentas Marius KAVALIAUSKAS šokiravo miškininkus į Prezidiumą pasiūlęs VMG pramonininkus ir IKEA atstovus (jau svarstomas kirtimų didinimas)

Lietuvos miškininkų sąjunga įkurta 1929 metų vasarą įvykusiame suvažiavime. Sąjungos tikslu laikyta būtinybė pažinti Lietuvos miško ūkį, padėti jam plėstis ir tobulėti, leisti ir platinti miškų srities literatūrą, bendradarbiauti su kaimynių valstybių miškininkų sąjungomis. Pirmajame suvažiavime pristatytas sąjungos leidinys „Mūsų girios“. Suvažiavimai kviesti kasmet, iki 1940 metų, kai buvo uždrausta organizacija (okupavus Lietuvą sovietams), įvyko 10 suvažiavimų.

Pasitraukę iš Lietuvos aktyviausi sąjungos nariai 1949 metų spalį Čikagoje įkūrė Lietuvos miškininkų sąjungą išeivijoje. Ji tęsė veiklą, rūpinosi miškininkais tremtiniais, leido žurnalą „Girios aidas“. Sąjunga išeivijoje nutraukė veiklą 1994 metais, kai įsiliejo į Lietuvoje atkurtos LMS gretas. Lietuvoje Miškininkų sąjunga atkurta 1990-ųjų balandį. Ji įteisino 1929-1940 metais veikusios miškininkų organizacijos tęstinumą. LMS suvažiavimai kviečiami kas dveji metai. (LMS)

Miškininkų sąjunga rinko naują vadovybę

Praėjusį šeštadienį, gegužės 19 d. 11.00 val. vyko Lietuvos miškininkų Sąjungos (LMS) suvažiavimas, kurio pagrindinis klausimas – naujosios LMS vadovybės rinkimai. Dabartinis LMS prezidentas prof. dr. Edmundas Bartkevičius (ASU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas) traukiasi iš pareigų.

LMS narių suvažiavime išrinkta naujoji vadovybė: LMS Valdyba, Prezidentas, Prezidiumas ir Revizijos komisija. Naujuoju Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu dauguma suvažiavimo delegatų balsų (105 balsai) išrinktas iki šiol LMS atsakingo sekretorius pareigas ėjęs doc. dr. Marius Kavaliauskas (37 m.), dirbantis Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros institute. Kitas pretendentas – buvęs Kauno urėdas, vienas aršiausių reformos kritikų ir Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” narys Saulius Lazauskas (56 m.) sulaukė 30 delegatų palaikymo. Dar vienas kandidatas – buvęs Dubravos MMU urėdas Kęstutis Šakūnas (60 m.) – savo kandidatūrą atsiėmė ir palaikė M.Kavaliauską.


“Man asmeniškai gaila, kad šiandien palaidojome Miškininkų sąjungą, kurią jau atstovaus medienos pramonė.“ (Ilgametė sąjungos narė J.Šepetienė)

Pasakoja Petras BUDVYTIS

Petras BUDVYTIS, buvęs Telšių girininkas
Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” iniciatyvinės grupės narys

2018 05 21

Šeštadienį, A.Stulginskio universitete, įvyko Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas. Kaip jo dalyvis noriu pasidalint įspūdžiais. Pradėtas Lietuvos himnu, dalyvaujant svečiams – Seimo aplinkos komiteto pirmininkui K.Mažeikai, seimo nariui K.Bacvinkai, Aplinkos viceministrui M.Norbutui, miškų departamento direktoriui D. Dudučiui, privačių miškų asociacijos Prezidentui A. Gaižučiui, pradžia nuteikė optimistiškai.



Deja, išklausius Lietuvos miškininkų sąjungos Prezidento E.Bartkevičiaus išsamios ir principingos ataskaitos, neatsirado norinčių įvertint sąjungos veiklą už ataskaitinį laikotarpį. Ar veikė griežti įsakymai, liepiantys pasilikt savo nuomonę sau, ar viceministro M.Norbuto dalyvavimas ar šiaip visi nekantriai laukė naujo sąjungos Prezidento rinkimų, galima tik paspėlioti.  Ataskaita buvo įvertinta teigiamai ir buvo pereita prie rinkimų.

Iškelti trys kandidatai – miškų fakulteto docentas daktaras M.Kavaliauskas, buvę urėdai – Dubravos K.Šakūnas ir Kauno S.Lazauskas.

SKAITYTI PLAČIAU: Urėdijų darbuotojams uždrausta kalbėti su žiniasklaida: politinio atspalvio klausimus derinti su viceministru

Prezidento rinkimus laimi dėstytojas M. Kavaliauskas

K.Šakūnui savo kandidatūrą atsiėmus dėl to, kad yra bedarbis, kaip atrodys toks sąjungos Prezidentas, o be to kritiškai žiūrintis į vykdomą reformą ir nesitikintis sutarti su nauja ministerijos vadovybe, toliau varžėsi M.Kavaliauskas ir S.Lazauskas – didele balsų persvara rinkimus laimėjo M.Kavaliauskas.

Liberalios Mariaus Kavaliausko mintys apie mišką ir jo valdymą:

Miškas tai mediena, medienos pramonė – “didžiausia BVP vertės kūrėja” 

“Jeigu norime klestinčio miško ūkio, tai reikia ieškoti glaudesnio sąlyčio su medienos pramone, nes ji sukuria didžiausią vertę BVP miško ir medienos sektoriuje. Reikia galvoti, kaip maksimaliai įstatymų rėmuose efektyviai išnaudoti jau turimus išteklius.”

Dėl siūlymų VISIŠKAI atsisakyti plynų kirtimų ir taip didinti miškingumą:

“Kaip kirtimo būdas gali padidinti šalies teritoriją? Niekaip nesuprantu, kaip mažindami plynų kirtimų apimtis padidinsime Lietuvos miškų teritoriją (miškingumą)? Mažindami plynų kirtimų apimtis – padidinsime miške esančios medienos tūrį, bet ir tai laikinai. Neūkininkaujant, miškas pasens, išretės ir turėsime vien tik sengires su monolitine ekosistema, o šitaip: anglį skleisime, o ne kaupsime; nukentės biologinė įvairovė; nebus įgyvendinti tvarios miškininkystės siekiai ir t.t. (…) Nuo 1991 m. medienos tūris (rezervas) Lietuvos miškuose padidėjo 217 mln. m³. Jei persistengsime kaupdami – tą medieną paprasčiausiai supūdysime ir liksime prie suskilusios geldos.”

“Kodėl Lietuvos miško ūkis turi būti blogesnis nei estų ar skandinavų? Užsibrėžkime tikslus juos aplenkti.”

GYVAS MIŠKAS: Daugiau apie tai kas vyksta Estijos miškuose, Švedijoje, Suomijoje

“Konkrečiai atskiriami saugomi ir ūkiniai miškai. Ūkiniuose ūkinininkaujama ūkiškai. Dėl ūkiškumo uždirbamos papildomos lėšos, kurių dalį galime skirti apsaugos miškuose kokybei gerinti. Žalieji taptų laimingesni.”

MARIAUS STRATEGIJA – “Lietuvos miško ūkis orientuotas į rinkos sąlygas, atsisakant perteklinių reikalavimų ir realiai tenkinant klientų poreikius. Taip be didelių pastangų būtų uždirbamos papildomos lėšos.”

(ŠALTINIS: FB  Marius Kavaliauskas)

Marius aktyviai bendradarbiauja su privačių miškų savininkų asociacija, kurios vadovas A. Gaižutis yra aktyvus medienos verslo pramonės lobistas ir kirtimų didinimo šalinininkas:



Prezidiumo rinkimai

Pradėtas rinkti miškininkų sąjungos Prezidiumas. Iš devynių suvažiavimo dalyvių pasiūlytų kandidatų išrinkti: R.Juzikis (girininkų bendrijos pirmininkas), A.Vaitiekūnienė (Tytuvėnų padalinio vyr.miškininkė), K.Šakūnas (buvęs Dubravos urėdas), G.Banienė (Kretingos padalinio želdymo inžinierė), R.Mažėtis (Marijampolės padalinio želdymo inžinierius), A.Bartuška (Prienų padalinio girininkas).

Naujasis prezidentas šokiravo miškininkus iš karto į Prezidiumą pasiūlęs medienos pramonininkus ir IKEA atstovus

Naujai išrinktam Prezidentui M.Kavaliauskui pasiūlius savo kandidatus į Prezidiumą suvažiavimo dalyviai buvo (švelniai tariant) šokiruoti. Abejonių nesukėlė tik S.Kvedaro (Valstybinės miškų tarnybos poskyrio vedėjas) kandidatūra, likusieji – A.Pivoriūnas (Privačių miškų savininkų asociacija, PMSA) G.Jasinevičius (Valstybinė miškų urėdija, VIVMU), S.Girdziušas (Vakarų medienos grupė – VMG), V.Čaikauskas (Lietuvos miškų savininkų asociacija, LMSA),  K.Patinskas (Švedijos baldų pramonės lyderė, IKEA).

Asmenys, iki šiol nedalyvavę miškininkų sąjungos veikloje, nedalyvaujantys net suvažiavime, iškart siūlomi į sąjungos Prezidiumą?

Prezidentas pradėjo nuo melo. Papiktino suvažiavimo narius – balsuojant šie kandidatai nebuvo patvirtinti

Paklausus naujojo Prezidento M.Kavaliausko ar jie yra sąjungos nariai, šis patvirtinęs – taip, miškų ekonomikos fakulteto skyriuje. (Vėliau po suvažiavimo man pasiteiravus gerbiamo buvusio Prezidento E.Bartkevičiaus – ar matė šių asmenų prašymus įstot į miškininkų sąjungą, ar patenkino juos– atsakė, kad tokių nematęs ir netenkinęs: pagal įstatus į sąjungą narius priima Prezidentas).

Tai papiktino daugelį dalyvavusių suvažiavime ir balsuojant šie kandidatai nebuvo patvirtinti. Pasimetęs, nuo pirmų savo vadovavimo sąjungai minučių apsimelavęs Prezidentas M.Kavaliauskas užsispyrė ir tikino kad turi teisę paskirt likusius šešis Prezidiumo narius, deja, įstatuose parašyta, kad jis gali pasirinkt iki trijų viceprezidentų, kuriuos tvirtina sąjungos Valdyba.

Prasidėjus šiai sumaiščiai, buvo pasiūlyta šį klausimą spręst sąjungos Valdybai – suvažiavimo dalyvių balsavimo nebuvo, tad manyčiau, jei nebus pažeidinėjami įstatai, sąjunga turi tik šešis teisėtus Prezidiumo narius ir Valdyba jų išrinkti negali.

SKAITYTI PLAČIAU: Vokiečių spauda: IKEA grobia Rytų Europos miškus ir jau 18 metų skiria stipendijas lietuviams, ruošiamus miško pramonei

Toks elgesys turėtų būti svarstomas Lietuvos miškininkų sąjungos Garbės teisme

Galiu tik paspėlioti kokių tikslų siekdamas ar kažkieno nurodymus vykdydamas taip elgiasi naujasis Lietuvos miškininkų sąjungos Prezidentas M.Kavaliauskas. Manyčiau, kad toks jo elgesys turėtų būti svarstomas Lietuvos miškininkų sąjungos Garbės teisme.

Ilgametės sąjungos narės gerbiamos J.Šepetienės žodžiais – „Man asmeniškai gaila, kad šiandien palaidojome Miškininkų sąjungą, kurią jau atstovaus medienos pramonė“. Tikiuosi, kad taip dar neįvyko ir gražias tradicijas turinti, dedanti pastangas saugot ir puoselėt bei gausint Lietuvos miškus sąjunga atsities ir gyvuos dar ilgai.


Petras Budvytis – sąjungos narys nuo pat jos atsikūrimo, kilęs iš Lietuvos miškininko, pedagogo, mokslininko, profesoriaus Juozo Raukčio giminės, buvęs 1988-09-01 – 2017-12-22 (29 metus) Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas. Lietuvos miškininkų sąjungos, girininkų bendrijos Tarybos narys nuo atkūrimo, girininkų bendrijos Tarybos Prezidiumo ilgametis narys, 10 metų buvęs Telšių miškų urėdijos profsąjungos pirmininku, 1991 metų sausio 13 -14 naktį budėjęs prie Seimo, paskatintas LR Aplinkos ministerijos II laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, Generalinio urėdo padėkos raštu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos padėkos raštu už pagalbą gesinant gaisrą Smiltynėje 2006 metais gegužės 4 d. Plungės rajono savivaldybės, policijos komisariato, aplinkos apsaugos agentūros padėkos raštais, Lietuvos miškininkų sąjungos padėka. Miškų žinyboje išdirbo 35 metu – 2017 metais protestuodamas prieš tokią Aplinkos ministro K. Navicko reformą, paliko darbą.

Iš pirmų lūpų: girininkas Petras Budvytis apie tai kaip miškai tvarkomi Suomijoje, kurios pavyzdžiu seka Lietuva

Petras Budvytis apie miškų reformą: ką gavo visuomenė ir miškai?

Petras Budvytis


Mariaus Kavaliausko siūloma komanda – LMS Prezidiumo nariai:

1) Aidas Pivoriūnas


 

2) Gediminas Jasinevičius


 

3) Sigitas Girdziušas (Vakarų medienos grupė – VMG)

Sigitas Girdziušas


Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?

Miškų reformos priešistorė: valstybiniai miškai intensyviai atakuojami dar nuo 1995


 

4) Kęstutis Patinskas, IKEA


Lietuvos miškų supirkimo schemos:

Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?

Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?


Miškininkų sąjungos tikslai:

2.1.1. dalyvauti miškų ūkio ir gamtosaugos politikos formavime;
2.1.2. skatinti visuomenę aktyviai rūpintis gamtosauga;
2.1.3. vienyti miškininkų profesines pastangas šalies ekonominės, ekologinės ir socialinės gerovės vystymui;
2.1.4. koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti;
2.1.5. dalyvauti miškininkystės specialistų rengime, tobulinime bei žinių diegime;
2.1.6. kelti miškininkų profesinį, kultūrinį ir ekonominį lygį;
2.1.7. vykdyti ekologinį švietimą, globoti jaunuosius miško bičiulius;
2.1.8. koordinatuoti Sąjungos narių veiklą:
2.1.9. tenkinti kitus viešuosius interesus.

Miškininkų sąjunga aktyviai veikia miškų ūkio politiką, ruošia teisinių aktų projektus ir teikia pasiūlymus dėl teisinių aktų priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo, pareiškia nuomonę dėl ūkinės veiklos miškuose; 2.2.7. tiria ir formuoja moksliškai pagrįstą visuomenės nuomonę aktualiais miškų ūkio ir gamtosaugos klausimais, organizuoja sociologinius tyrimus, teikia informaciją visoms masinės informacijos priemonėms apie miškus ir jų funkcijas, Sąjungos veiklą, miškininkų problemas; 2.2.8. kelia miškininkų profesinę kvalifikaciją, skatina jų iniciatyvą bei kūrybinį aktyvumą, organizuoja susitikimus, seminarus, pasitarimus, diskusijas, ekskursijas, stažuotes, parodas, konkursus ir kitus masinius renginius; 2.2.9. organizuoja miško darbuotojų, medžių sodinimo ir kitas miško šventes; 2.2.10. steigia fondus, atstovybes, viešąsias įstaigas ir kitus juridinius asmenis; 2.2.11. teikia paramą Sąjungos nariams; 2.2.12. teikia pagalbą ir konsultuoja jaunųjų miško bičiulių būrelius; 2.2.13. atgaivina senas ir kuria naujas miškininkų tradicijas, saugo ir propaguoja Lietuvos miško ir miškininkystės istoriją; 2.2.14. steigia visuomenės informavimo priemones ir užsiima leidyba; 2.2.15. konsultuoja ūkininkus ar kitus miškus turinčius asmenis racionalaus miškininkavimo klausimais;

http://www.misksajunga.lt/files/LMS_istatai.pdf

Istorija

Lietuvos miškininkų sąjunga įkurta 1929 06 29-30 įvykusiame suvažiavime. Sąjungos tikslu laikyta būtinybė pažinti, padėti plėsti ir tobulėti Lietuvos miško ūkiui, leisti ir platinti miškų srities literatūrą, bendradarbiauti su kaimyninių valstybių miškininkų sąjungomis. Pirmajame suvažiavime pristatytas sąjungos leidinys „Mūsų girios“. Suvažiavimai kviesti kasmet. Iki organizacijos uždraudimo 1940 m. (okupavus Lietuvą sovietams) įvyko 10 suvažiavimų. Prezidentais buvo renkami A. Požėla, V. Žemaitis, J. Vilčinskas, J. Viliušis.
 
Pasitraukę iš Lietuvos aktyviausi Sąjungos nariai jau 1945 m. sukvietė miškininkų konferenciją, o 1949 10 15 Čikagoje įkūrė Lietuvos miškininkų sąjungą išeivijoje. Jie tęsė sąjungos veiklą, rūpinosi miškininkais tremtiniais, vykdė leidybinį darbą, leido žurnalą „Girios aidas“. Sąjunga kas 2-3 metus kvietė suvažiavimus. Pirmininkais dirbo A. Rukuiža, V. Žemaitis, J. Žebrauskas. Sąjunga išeivijoje nutraukė veiklą 1994 m., kai įsijungė į Lietuvoje atkurtos MS gretas.
 
Sąjunga atkurta 1990 04 04. Ji įteisino 1929-40 m. veikusios miškininkų organizacijos tęstinumą. Jos suvažiavimai kviečiami kas 2 metai. Prezidentais dirbo A. Valavičius, A. Brukas, V. Antanaitis, A. Tebėra, E. Riepšas, o dabartinis – E. Bartkevičius.

Kol miškininkai renka sau naują vadovybę, pramonininkų ir medienos verslo lobistų kompanija įsisuko ir į Miškų ūkio konsultacinės tarybos sudėtį, joje nėra visuomenės atstovų:

2018 04 09


Miškų konsultacinės tarybos darbotvarkėje – kirtimų didinimo perspektyvos ir kirtimų normos nustatymo svarstymas:

Balandžio 19 įvyko Tarybos pirmasis posėdis ir yra žinių (nepatvirtintų oficialiai),  kad taryba jau siūlo padidinti kirtimų normą 6 proc. Būtent šiais, 2018 metais Vyriausybė tvirtins kirtimų normas 5 metams. 

Ar visuomenė turi teisę dalyvauti ir žinoti kas sprendžiama su didžiausiu valstybės turtu? Ar tai slapta infomacija? Ir kodėl į tą Tarybą nėra įtraukta visuomeninį interesą turinčių grupių?  Kodėl nevyksta diskusijos ir aptarimas su visuomene? Ar mus tenkina esama padėtis? Ar mus tenkina esamas miškininkystės modelis ir kirtimų mastai? Kokiame etape į sprendimų procesą bus įtraukiama visuomenė, kaip to reikalauja Orhuso konvencija?

https://forest.lt/go.php/lit/Aplinkos-ministerija-2018-04-19-kviecia-i-pirmaji-atnaujintos-sudeties-Misku-ukio-konsultacines-tarybos-posedi/3094


Kaip vyksta miško reforma? Kaip  sekasi reformatoriams vykdyti pažadus?

Socialdemokratai vykdydami parlamentinę kontrolę, pasikvietė naują Valstybinės miškų urėdijos vadovą Marių Pulkauninką:

VMU vadovas Marius Pulkauninkas Seime – 1 dalis, 2018 05 09

VMU vadovas Marius Pulkauninkas Seime – 2 dalis, 2018 05 09


2018 05 10 Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Seimui dėl urėdijų neturi atsakymų – “sužinosit po metų”(..) “ne mano, o valdybos kompetencija”

MINISTRAS: “Noriu pasakyti ir tai yra pakankamai svarbu – pagal valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo įstatymą, tiek iš EBPO rekomendacijų – valstybės valdomų įmonių valdymas ir veiklos  organizavimas yra griežtai atskirtas nuo politinės valdžios įtakos.” (O kas tada valdo tas įmones..?)

SEIMO NARIAI: “Jūs iš 9 klausimų neatsakėte mažiausiai į 5 klausimus. Ar jūs nenorite ar nepajėgus tą daryti?”
“Ne Seimas tyčiojasi iš ministro, kurie pateikia dalykinius klausimus, bet ministras tyčiojasi iš Seimo narių, kad jis “negali žinoti”, “valdybos kompetencija”, t.y. jums pavaldi įmonė ir privalote vykdyti stebėjimą. Ką reiškia tokie pasakymai, kad po metų jūs galėsite atsakyti. Ačiū, nereikia, po metų jūsų niekas nebeklaus. Jums reikia susiprasti, kad esate ministras ir už ką esate atsakingas. Jūs parodote savo nekompetenciją, kuri iš tiesų egzistuoja arba tai yra bandymas išsisukti nuo realių atsakymų.
 
“Pagalvokit ar jums tos pareigos nėra per sudėtingos?”

Visi Seimo narių klausimai: (visą įrašą su atsakymais rasite čia)










 

 

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau