Miškas – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį

“Kadaise gamtos ir žmogaus santykiuose įvyko lūžis.”

Medžiai jaučia skausmą, džiaugsmą ir gali gydyti

Medžiai yra gyvos kvėpuojančios būtybės su oda, kraujagyslėmis, kraujo apytaka ir nervais. Jie jaučia skausmą ir džiaugsmą, turi paranormalių gebėjimų ir gydomųjų savybių: jie gali bendrauti su žmogumi, gydyti jos sielą ir kūną, keisti charakterį, teikti paguodą ir dar daug ką.

Dar prieš 200 metų buvo žmonių, kurie jautė ypatingą ryšį su medžiais: gimus vaikui, tėvai kieme arba sode pasodindavo medį. Dažnai tarp vaiko ir medžio užmegzdavo papildomą ryšį – sodinant medį į duobę įdėdavo placentą.

Taip vėliau medis ir vaikas išlaikydavo paslaptingą ryšį: jeigu vaikas kur nors svečioje šalyje susirgdavo, skursti imdavo ir medis: jei augdavo vešlus ir tvirtas, tėvai būdavo tikri, kad jų vaikui esančiam toli nuo tėvynės, viskas klojasi gerai. Čekų tautos tikėjimas byloja, kad tokia vaiko siela naktį iš kūno persikelia į taip “pašventintą” medį.

Kaip galėtume paaiškinti tokią “simpatiją”?

Taip, kaip mes žmonės, jaučiame viens kitam simpatiją ar antipatiją, taip ir visoje įdvasintoje gamtoje perduodamas paslaptingas priešiškumas arba palankumas. Tie ryšiai veikia subtilios materijos lygmenyje. Taigi, geriem santykiams tarp medžio ir vaiko užmegzti buvo svarbu naujagimiui išrinkti tinkamą medžio rūšį, kuri su juo derėtų arba papildytų jį ir ugdytų įgimtus gebėjimus.

Per “mumijos nunešimo medžiui” ritualą, kai vaiko gyvybinės galios prisisunkę ekskrementai nešami prie medžio, buvo “apvesdinami” medžio ir ir vaiko subtilieji kūnai, sujungiamos jų gyvybinės jėgos. Tuo magišku aktu subtilieji kūnui susijungdavo visam gyvenimui, ir medis galėdavo parodyti vaiko sveikatos būklę, kitaip sakant, ją atspindėti.

Miškas – gyvos energijos laukas

BIRCH WHEEL- Berželių ratas. Autorė – Jo Thilwind.

Ezoterinis teiginys, esą kiekvienas gyvas kūrinys yra apsuptas subtiliųjų energijos kūnų, kurie valdo šiurkščios materijos kūno gyvenimo įvykius, “šiuolaikinių ir racionalių” žmonių yra išjuokiamas.

Šešių tarybinių mokslininkų iš Kazachstano universiteto 1968 metais plačiai visuomenei paskelbtas aiškinimas turėjo būti ypatinga staigmena. Štai ji:

“Visos gyvos būtybės – augalai, gyvūnai ir žmonės – turi ne tik fizinius kūnus, sudarytus iš atomų ir molekulių, bet ir jų priešingybes – energetinius kūnus.”

Akivaizdžius šio teiginio įrodymus pateikė puikios aukšto dažnio nuotraukas, kurios elektromagnetinius gyvybinių jėgų laukus, supančius kiekvieną gyvą būtybę, pateikė kaip tikrą švytintį spalvingą fejerverką.

Išėję pasivaikščioti po mišką galime pajausti, kaip mūsų energetinis kūnas prasiskverbia į medžių gyvybinės energijos laukus: žmogaus ir medžio energetiniai laukai plūsta vienas į kitą, įkrauna, papildo, išlygina vienas kitą, namo grįžtame atsigavę, sustiprėję, pilni jėgų, polėkio ir gyvybinių jėgų.

 

Miškas buvo laikomas žmogaus “jaunystės šaltiniu”. Visose kultūrose medis kaip gyvenimo simbolis yra šventas ir laikomas žmonių giminės protėviu.

Nuorodą į žmogaus ir medžio būties bendrumą randame ir šiaurės tautų mitologijoje. Ten žmonių pora padaryta ne iš molio, kaip rašoma Biblijoje, bet iš dviejų medžių kamienų, kuriuos dievai rado ant kranto.

Vyrą Asklą jie padarė iš uosio, o moterį Emblą – iš alksnio.

Medis – antena, biologinis transformatorius

Gyvybė yra dieviškos kilmės, bet nepaisant beribės įvairovės, elementari.

Ar mes neturime begalės panašumų su savo broliais ir seserimis – medžiais?

Taigi, atsistokite tiesiai: ar jaučiate, kaip jūsų kojos kaip čiuptuvai čiulpia gyvybės energiją iš žemės energijos lauko? Jūsų liemuo yra kamienas, rankos griebia kaip šakos, kuriomis pulsuoja aplinkos energijos srovės, smegenys sudarytos kaip medžio vainikas – ištisas elektromagnetinių antenų raizginys. Jis traukia iš žvaigždynų į jūsų kūną didelės įtampos subtiliąją energiją.

Viską ką pajutote atlikdami šį pratimą, gali jausti ir medis. KIEKVIENAS MEDIS YRA BIOLOGINIS TRANSFORMATORIUS.

Kamienas su šakomis ir šaknimis veikia kaip antena, kuri gaudo subtilųjį spinduliavimą, sklindantį iš žemės, oro, saulės ir žvaigždžių. Medis jį pakeičia ir pasisavina: primityvesnę energiją nukreipia į savo materialų kūną, subtilesnę – į energijos lauką. Visos gydomosios energijos, kurias medis sukaupia savo šiurkščiose substancijose, jo spinduliavimo lauke tapa subtiliomis gydomosiomis jėgomis.

Taigi, medžiai, augalai ir kitos gyvos būtybės yra TRANSFORMATORIAI, kurie įvairioms jėgoms sąveikaujant, sudaro galimybę ant mūsų motinos Žemės egzistuoti gyvybei.

Medžiai – vyresnieji mūsų broliai ir sesės

Ar ne medis sukūrė sąlygas gyventi šioje planetoje gyvuliams ir žmogui? Medžiai yra pakančiausi mūsų draugai ir pagalbininkai, todėl turime juos mylėti ir gerbti. Viduramžiais šventas medis buvo laikomas “moterimi”, vyravo nuomonė, kad jame gyvena Vegetarė, medžio elfas.

Apie Bavarijos karalių Liudviką II (1864- 1886) pasakojama, kad jis daugelį medžių gerbė nelyginant dievybes. Dažnai žmonės matydavo karalių, meiliai apsikabinusį tokį medį. Kunigaikštis Bismarkas, kaip pasakojo jo draugai, savo “Saksonijos miške” dažnai apsikabindavęs jauną beržą, kad pasisemtų naujų jėgų.

Daug poetų ir mąstytojų dideliuose medžiuose buvo pasistatę namelius, kad galėtų ten netrukdomi rasti naują įkvėpimą ir “pasikalbėti” su savo medžiu.

Na, o kaip galima bendrauti su medžiais ir kitomis gyvomis būtybėmis, kurios neapdovanotos kalba?

Žmonių bendravimas su gyvūnais, pasiekusiais aukštą išsivystymo lygmenį, grindžiamas gyvybiniais poreikiais, kuriuos reikia patenkinti. Džiaugsmas ir liūdesys, alkis, troškulys ir skausmas – tai būsenos, atpažįstamos suprantant išraiškas ir gestus. Tam žodžių nereikia.

Sunkiau bendrauti su gyvūnais, kurių kūno formos ir elgesio kriterijai iš esmės skirtingi, ir mes, žmonės, visai nesuprantame jų gyvybinių impulsų.

Panaudoję grasinamuosius gestus galime padaryti įspūdį šuniui, bet skruzdėlė visai į juos nereaguos. O supratimą, užsimezgusį tarp žmogaus ir medžio, būtų sunkiau paaiškinti.

Tačiau pasikalbėję su žmonėmis, išlaikiusiais ryšį su gamta, nustembame: sodo šeimininkas, atrodo, nieko neveikia, o gauna tokį derlių, kad kaimynai sprogsta iš pavydo. Jis atvirai prisipažįsta kalbąs su savo augalais. Kiti, atrodo, gali susikalbėti su pelėmis, kurmiais ar skruzdėlėmis. Vargu, ar kas galėtų paaiškinti, kaip tai vyksta. Tačiau akivaizdu, kad tai vyksta!

SKAITYTI PLAČIAU: Medžių internetas: kaip gyvas miškas bendrauja tarpusavyje – po žeme egzistuoja milžiniškas komunikacijos tinklas

SKAITYTI PLAČIAU: Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema

Draugystė su mišku – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį

Draugiški ryšiai su augalu ar medžiu laužo visas žmonių elgesio ir patirties normas. Tie ryšiai gali atverti vartus į stebuklingą pasaulį, kuriame gyvena pasakomis tikinčių žmonių sielos.

 

Taip pat tik čia, tarp pasakų, mitų ir sakmių, randame atgarsį tų laikų, kai su gamta nenutraukę ryšių mūsų protėviai senus medžius garbino kaip protingas, iškilias, garbingas, taigi dieviškas būtybes. Šamanai ir išmintingosios mūsų protėvių moterys per medžius kalbėjosi su dievais ir per juos priimdavo šventus pranešimus.

Pasak, senų legendų, medžiuose ir miškuose gyvena subtiliosios būtybės. Pasakose sutinkame elfus, kurių kiekvienas gyvena savo medyje ir yra su juo susietas. Šiaurės tautų mitologijoje yra dar aukštesnių už elfus būtybių. Tai “invidijos”. Invidijos, kaip ir graikų driadės, yra medžius ir miškus globojančios deivės, nevaržomai klajojančios aplink savo medžius per magiškąją mylią.

Be to, mituose ir legendose nuolat randome nuorodų, kad tolimoje praeityje, kai žemėje dar buvo rojus, žmonės susikalbėdavę su visais kitais Dievo kūriniais. Iš mūsų vaikystės pasakų dar gyvi prisiminimai apie pasakų didvyrį, gerbusį net pačią mažiausią gyvą gyvybę, taip pat ir augalus, ir medžius. Jis supratęs ir paukščių kalbą. Saulė, mėnulis, vėjas ir žvaigždės jam patardavę, ką daryti, kad pasisektų jo žygiai.

Kai žmogus atsiskyrė nuo Gamtos

Visiška priešingybė jam yra šiuolaikinis žmogus, atskirtas nuo gamtos. Jis visą gamtą padarė sau priešišką.

Kadaise gamtos ir žmogaus santykiuose įvyko lūžis. Pavyzdžiui, antroposofai dažnai išsako nuomonę, jog tas lūžis vyko kartu su žmogaus tapimo individu, su ego atskyrimu nuo žmogaus vidaus, su “aš” gimimu. Aš ir ego žmogaus evoliucijoje yra labai svarbūs, bet jie žmogaus vidinės būties kompleksuose užėmė tokią tvirtą poziciją, kad ėmė trikdyti visus kitus būties aspektus arba juos gožti.

Mitologijoje randame paslėptų užuominų apie šį procesą. Tarkim, Biblijoje aprašomas nusidėjimo atvejis, kai pirmieji žmonės, paragavę obuolio nuo pažinimo medžio, buvo ištremti iš rojaus, kur visi gyvi kūriniai bendruoju sąmonės lygmeniu vieni kitus suprato.

Viešpataujant ego ir intelektui žmogaus, kai tapo “aš”, savo viduje nebegirdi Dievo ir dievų balso. Tai pat ir visa likusi gamta jam nebeatsako, nes nuo kolektyvinės sąmonės, vienintelės dangiškos būsenos, kurią patirdami visi gyvi kūriniai vienas su kitu susisieja tam tikrais ryšiais, dabar jį skiria gili praraja, “nuodėmė”.

Ta praraja, kuri kaip pleištas atskiria aš sąmonę nuo kolektyvinės sąmonės, žmoguje vis budina ir budina įsitikinimą, kad jis skiriasi nuo visų kitų ir kad gali egzistuoti tik kovodamas dėl savo gerovės ir tik tada, kai visus kitus gyvus kūrinius privers paklusti. Deja, iš dalies tokia nuostata tebėra vyraujanti.

Grįžti į senąją rojaus būklę neįmanoma, nes evoliucija vyksta ne ratu, o spirale. Tačiau mums įmanoma pakilti į aukštesnį sąmonės lygmenį, vėl įsilieti į šventą kūrinijos visumą. Darbas su mūsų medžių gydomąją energija, kuri stiprina kūną ir nepakartojamai guodžia sielą rūpesčiuose bei sielvarte, atveria mums kelią į naują, sveiką gyvenimą.

Kad galėtume praktiškai žengti pirmuosiu žingsnius šiuo keliu, turime šiek tiek geriau suprasti apie esminių gyvybinių jėgų atliekamą darbą, apie šiurkščiojo ir subtiliojo pasaulio sąveiką.

Ištrauka iš vokiečių botaniko ir mokslininko Manfred Himmel knygos „Medžiai gydo“

Medžio gydomosios galios buvo kiek pamirštos, bet Manfred Himmel parašė tikrą vadovėlį ir atgaivino šį mokslą.

Kaip pasitelkiant medžių galias stiprinti savo energiją?

Protėviai žinojo medžių galias ir kalbą. Mokėjo išsigydyti net sunkiausias ligas. Nenuostabu, juk jie buvo šalia besikeičiančių gamtos ciklų ir suprasdavo jų alsavimus. Žmonių ir medžių likimas yra bendras,

Pirma, medis, turi tapti tavo energetiniu draugu ir dvasiniu gydytoju.

Antra, reikia suprasti, kad medžiai, tai mūsų mažesnieji broliai ir seserys. Privalu atminti, kad medžių kūnai – mūsų gyvybinės jėgos ir energija.

Trečia, reikia suprasti, kad medžio gimimas, augimas ir mirtis prilygsta žmogaus gyvenimui.

Pirma knygos dalis skirta Žemei. Pasirodo, Žemės aura tokia pat, kaip žmogaus aura. Ji turi tris lygmenis: eterinis žemės kūnas, astralinis-mentalinis kūnas, ir magnetinis Žemės kryžius. Žmogaus auros skirtumas tas, kad ji turi ne magnetinį kūną, bet mentalinį, o eterinį kūną papildo čakros. Kalbant apie medžio auras, jos yra taip pat trys ir susijusios tiek su žmogaus, tiek su Žemės auromis. Jas sudaro: medžio kūnas ir elektromagnetinis laukas, eterinis arba bioplazmos kūnas ir subtilioji augalų ir medžių pasaulio sandara.

Antrojoje dalyje siūlomi praktiniai veiksmai su medžiais ir jų gydomosiomis jėgomis. Reikia užmegzti ryšį su medžiu, su juo kalbant ir galvojant apie jį, pataria autorius. Ryšys dažniausia stiprinamas tapant medžius. Geriausia tai atlikti jėgos vietoje. Padeda ir meditacijos pievoje. Vėliau pereinama prie lytėjimo. Taip ugdomas rankų jautrumas. Palaipsniui medžio galios pereina į rankas. Būti sveikam ir laimingam padeda gyvenimas su gamta, todėl būtina pažinti gamtos ciklus.

Pateikiamos dešimties medžių gydomosios galios. Medžiai aprašomi gana plačiai, kiekvienas iliustruojamas atskirai. http://www.wunschbaum.de

“Kaip medžiai kalba tarpusavyje” (įsijunkite lietuviškus subtitrus, straipsnį – vertimą rasite čia):


National Geographic: How Trees Secretly Talk to Each Other in the Forest | Decoder


Centriniai medžiai – medžiai motinos


Kaip medžiai bendrauja tarpusavyje (animacinis video) – “jie gali kalbėtis, tik mes negalime to girdėti

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau