Medžių maras pasiekė Žemaitijos širdį VARNIUS – PLYNAI iškirstas miesto parkas, kad įrengt „parkingą ir suoliukus“ (kreiptasi į Prokuratūrą)

„Visada didžiuojuosi, kad gimiau Varniuose. Ir  kai manęs paklausia, kas iš tikrųjų yra Žemaitijos širdis – Telšiai ar Varniai, atsakau, kad Telšiai yra Žemaitijos sostinė, o Žemaitijos širdis – neabejotinai Varniai.“ (Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė)

„Pačiame Žemaičių žemės viduryje aukšta, kalvota. Čia susibūrė netoli viens kito iškiliausi šio krašto sostakalniai ir dievkalniai. Žemaičių aukštuma nuo šešėlių vakare išrodo kiek panaši į didžiulį lėkštą piliakalnį. Ir staiga… čia, aukštai, kur pūpso visi medvėgaliai, girgždutės ir sprūdės, randi erdvų paviršiaus įdubimą. Lyg kas ne taip – visą pusdienį kopęs į aukštumą, negali nenustebti – tvyro pelkynai, pamiškės ir debesuotą padangę savo žydriu tvieskia ežerai. Tai didžioji Varnių loma.”(Česlovas KUDABA – „Septyni keliai iš Varnių”. K., 1993).

„Varnių duburyje aptikta apie 40 akmens amžiaus stovyklų. 1982 m. Duonkalnyje, buvusioje Biržulio saloje aptiktas žynio kapas. Miestelis įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. Varnelės upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, 1314–1399 m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, 1389 m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai.“

„Lietuvos Želdynų sunaikinimas yra įvykdomas visiems laikams, nes iš brangių europinių šiukšlių medžiai apskritai neišauga. Želdynų kapitalinis iškirtimas – šios šalies tapatumo ištrynimas, kuris yra pradžia kitų naikinimų.“  (Salomėja  JASTRUMSKYTĖ – Hum. mokslų daktarė, dailininkė, mokslo darbuotoja)

„Kiekvienas senas medis potencialiai užima didžiulių pinigų vietą.“ (Saulius DAMBRAUSKAS, advokatas)

„Kiekvienas nupjautas sveikas medis – tai pasikėsinimas į visų mūsų sveikatą; ryšio tarp kartų nutraukimas. Medį juk viena žmonių karta sodina kitai; autentiškos, tai vietai būdingos aplinkos naikinimas, visko niveliavimas, nepagarbos gyvybei rodymas.“ (Alfredas DAULIUS, Šiauliai, akcijos iniciatorius)

Varniai „atsinaujino“ – centre iškirto Medininkų alėjos parką, kad galėtų įrengti vietas automobiliams, suoliukams ir šiukšliadėžėms:

Varnių atvejis tik vienas iš didelės grandinės atvejų visoje Lietuvoje kai dėl ES lėšų įsisavinimo masiškai naikinami parkai, alėjos, brandūs, sveiki medžiai – gamtinis ir kultūrinis šalies paveldas, o žaliosios miesto erdvės verčiamos betono „oazėmis“.

PRIEŠ ir PO:

Varnių „Medininkų alėja“ iki tvarkymo:


Medininkų alėjos medžius vis dar galima matyti GOOGLE žemėlapiuose:


Varnių miestelis, po „atsinaujinimo“.


2018 05 03 Naglis Puteikis Seime kreipiasi į Aplinkos ministrą, Aplinkosaugos komitetą ir Seimo narius – „laikas stabdyti šią beprotybę, kuri plinta kaip maras“ (VIDEO)

2018 05 03 Naglis Puteikis raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą ir Seimo Aplinkosaugos komitetą:

Naglis Puteikis FB


2018 05 05 Kauno advokatas Saulius Dambrauskas dėl Varnių kreipėsi į prokuratūrą:

Gegužės 5 dieną socialiniuose tinkluose buvo paskelbta žinia, kad žinomas Kauno advokatas Saulius Dambrauskas (stabdęs Kauno kaštonų genocidą) dėl šio įvykio kreipėsi į prokuratūrą:


Varniai viešoms erdvėms tvarkyti gavo PUSĖ MILIJONO EURŲ:

Vietoj medžių – „bus įrengti pėsčiųjų takai, mašinų aikštelė, suoliukai, šiukšliadėžės, aikštė šventėms…“

Šio vakaro LRT žiniose – apie pokyčius Varniuose.

Posted by Saulius Urbonas on 2018 m. balandis 15 d.


„Aš dirbau Viešpaties vynuogyne.“ Vysk. Motiejus Valančius, 1875

Ryškiausia Varnių asmenybė – Motiejus Valančius apie medžių (Varnių miško kirtimą)

Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius – sodininkas


Audringos žmonių reakcijos ir komentarai socialiniuose tinkluose dėl savivaldybių savivalės masiškai naikinant gamtinį ir kultūrinį paveldą, siekiant bet kokia kaina įsisavinti didžiules ES paramos lėšas:

SKAITYTI PLAČIAU: Auksiniai sodinukai arba kaip savivaldos įsisavina milijonus ES eurų už šimtamečių medžių – gamtos paveldo naikinimą (FOTO+ komentarai)

Ar esate kada buvę Varniuose?

Ar esate ankstyvą vasaros rytą, dar nepakirdus šio nedidelio miestelio gyventojams, praėję pagrindine Varnių miesto gatve link skverelio, kuriame stovi žemaičių vyskupo, švietėjo ir blaivybės propaguotojo Motiejaus Valančiaus biustas. Ar matėte ryto saulės nutviekstą prieš M. Valančiaus skverelį Žemaičių vyskupystės muziejų, su prie jo esančiomis didingomis vyskupo Merkelio Giedraičio ir vieno pirmųjų raštijos kūrėjo Mikalojaus Daukšos skulptūromis? O kur dar dabartinio varniškio klebono kanauninko Jono Petrauskio rūpestingai prižiūrima, laikas nuo laiko atnaujinama, pagražinama medinė parapinė Šv. Aleksandro bažnytėlė ir didinga, dar vyskupo M. Valančiaus žingsnius ir jo balsą girdėjusi Varnių Katedra – Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia!..

Kodėl aš taip retoriškai viso šito klausiu?

Ogi todėl, kad kasmet, net po keletą kartų apsilankydamas Varniuose regiu didingą šio miesto praeitį, jo gyvą istoriją. Varniai jau nuo seno garsėjo dvasine, švietėjiška ir kultūrine veikla. Čia nuo XV amžiaus veikė mokykla, kunigų seminarija, klestėjo įvairūs amatai. Varniuose gyveno ir dirbo metraštininkas M. Strijkovskis, švietimo propaguotojai vyskupas M. Giedraitis, T. Dobkevičius. Pati ryškiausia Varnių asmenybėVyskupas Motiejus Valančius – rašytojas, visuomenininkas, kuris 1858 metais, prieš 150 metų, įsteigė blaivybės broliją. Vyskupas M. Valančius išleido unikalų ir reikalingą veikalą „Žemaičių vyskupystė“. Be to, jis rašė ir leido lietuviškas knygeles vaikams ir suaugusiems. Carinės okupacijos metais palaikė ir rėmė knygnešių veiklą, kovojo su Lietuvos rusinimu, mokslino paprastą liaudį, šelpė vargšus ir neturtinguosius.

XVI a. pabaigoje Varniuose gyveno ir darbavosi lietuviškos raštijos pradininkas, Varnių kanauninkas Mikalojus Daukša, išvertęs iš lenkų kalbos „Katekizmą“ ir „Postilę“, palikęs mums nuostabius žodžius: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumo, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją, – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją,- užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“.

Ar tai nėra aktualu šiandieną mums, kai neatsikratome rusiškų keiksmažodžių, kai pernelyg „susižavėję“ Vakarais užteršėme savo kalbą ir kultūrą?.. Varniuose dar tebesklando mūsų tautos dainiaus Antano Strazdo dvasia, jo sukurtos eilės, virtusios liaudies dainomis, su plačiai pasklidusia giesme „Pulkim ant kelių“. Atrodo, jog girdi ir vieno iš žymiausių ir produktyviausių XIX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros ir literatūros veikėjo Simono Daukanto žingsnius, jo žemaitišką tarmę… Varniuose mokėsi ir Antanas Baranauskas, palikęs mums unikalią poemą „Anykščių šilelis“.

Varniai ne šiaip sau miestelis. Čia buvusiuose vėlyvojo baroko Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose apie 1770 metus, dabar veikia Žemaičių vyskupystės muziejus, turintis unikalią, dar iš tų laikų išlikusią ekspoziciją. Muziejuje esantis Turizmo ir informacijos centras veda ekskursijas po muziejų, Varnių katedrą, miestą, regioną, yra parengę specialias ekskursijas apie vyskupą M. Valančių, sakralinį-architektūrinį paveldą, kryžiuočių žygių pėdsakais.

LRT. Mūsų miesteliai. Varniai (VIDEO)

Varnių herbas



Daugiau informacijos apie „atsinaujimo projektus“ ir betoninių aikščių bumą visoje Lietuvoje:

Auksiniai sodinukai arba kaip savivaldos įsisavina milijonus ES eurų už šimtamečių medžių – gamtos paveldo naikinimą (FOTO+ komentarai)

Senų medžių kirtimas ir keitimas menkaverčiais įvežtiniais sodinukais – proga įsisavint ES milijonus

„Įvairūs “parkų atkūrimo”, “apleistų teritorijų sutvarkymo”, “viešųjų erdvių pritaikymo visuomenei” Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai tuo ir yra patrauklūs projektų įgyvendintojams, kad investicijos šiems projektams, kai pareiškėjas yra savivaldybė ar kita valstybinė institucija, dažniausiai būna skiriamas 100 proc. finansavimas, nereikalaujant prisidėti savo lėšomis.

O lėšų būna daug: milijonas ar net keli milijonai eurų. Skiriamas projektines lėšas reikia tinkamai 100 proc. įsisavinti, nes kitaip reiks grąžinti visas gautas ir jau išleistas projektines lėšas atgal į fondus.

Geriausia savintis darkant teritorijas su medžiais.

http://www.gyvasmiskas.lt/auksiniai-sodinukai-arba-kaip-savivaldos-isisavina-milijonus-es-euru-uz-senu-sveiku-medziu-gamtos-paveldo-naikinima-skaitykite-daugiau-httpwww-gyvasmiskas-lt3519-2/


Atviras Gyčio PADEGIMO LAIŠKAS ŠILUTEI dėl medžių ir Šilutės savasties išsaugojimo – „mes visi broliai po žydinčia vyšnia“

„Rašau šį laišką tą dieną, kai ,,DAROM‘‘ akcijoje susijungę daugybė Lietuvos žmonių iš širdies švarino ir gražino savo vienintelę tėviškę.“

„Mirštantys medžiai yra tarsi nebylūs priekaištai, įspėjantys, jog yra žmonių, akivaizdžiai nevertinančių nei gyvybės, nei pačios Kūrinijos, nesuvokiančių šios dovanos didybės, o tik šaltai apskaičiuojančių naudą ir pelną. Ir tik pamažėle aiškėja, jog ten, kur miršta medžiai, finale žūsta ir žmogus. Medžiai nebruka gyvenimo taisyklių ar receptų, o tik paprasčiausiai skelbia seniausiąjį gyvenimo įstatymą.‘‘

http://www.gyvasmiskas.lt/atviras-gycio-padegimo-laiskas-silutei-del-medziu-ir-silutes-savasties-issaugojimo-mes-visi-broliai-po-zydincia-vysnia/


Remigijus Lapinskas: Lietuvą užplūdęs medžių kirtimo vajus – betono džiunglės ar žalieji miesto sodai?

Kai pasaulyje intensyvėja oro tarša, nyksta vis daugiau rūšių ir klimato kaita kasmet graso vis stipriau, Lietuvą užplūsta medžių kirtimo vajus. Kai pasaulis ieško būdų, kaip sugrąžinti gamtą į betono džiunglėmis virstančius miestus, Lietuvoje barbariškai kertami sveiki miesto medžiai.

„Su intensyvia urbanizacija kovojantys pasaulio miestai dabar ieško sprendimų, kaip sugrąžinti gamtą į viešąsias miestų erdves. Ypač tankiai apgyvendinto Singapūro valdžia, suvokdama gamtos įtaką visuomenės gerovei, nusprendė betono džiungles paversti gamtos kampeliu, kitaip tariant, užsibrėžė tikslą – Singapūras turi tapti miestu – sodu. Toks sprendimas buvo išnaudotas ne tik visuomeniniais, bet ir rinkodaros tikslais, iškeliant žaliojo miesto idėją kaip konkurencinį pranašumą pritraukiant investicijas.“

http://www.gyvasmiskas.lt/remigijus-lapinskas-lietuva-uzpludes-medziu-kirtimo-vajus-betono-dziungles-ar-zalieji-miesto-sodai/


Betono aikščių bumas arba kodėl serga ir miršta miesto medžiai?

Apie naujai betonuotą Kuršėnų aikštę: „Jei­gu Lau­ry­nas Ivins­kis, ku­rio var­du ir pa­va­din­ta ta aikš­tė, pri­si­kel­tų, pa­ma­tęs sa­vo var­do aikš­tę tuoj pat vėl nu­mir­tų! Ivinskis buvo dend­ro­lo­gi­jos ir par­kų kū­ri­mo Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kas, su­kū­ręs še­šių Lie­tu­vos dva­rų par­kų kraš­to­vaiz­dį, tarp ku­rių ir Rie­ta­vo, ir Re­na­vo, ir Kur­šė­nų dva­rų par­kai. Ta­čiau L. Ivins­kio aikš­tė­je bu­vę me­džiai iš­gul­dy­ti ir aikš­tė ta­po be­to­no ply­te­lių grin­di­niu, o be­to­no vi­du­ry­je sto­vi pa­mink­las L. Ivins­kiui!“

http://www.gyvasmiskas.lt/betoniniu-aiksciu-bumas-arba-kodel-serga-ir-mirsta-miesto-medziai/


Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

„Sveikų, brandžių, šimtamečių medžių kirtimai miestuose, taip įsisavinant ES fondų lėšas – jau tapo masiniu reiškiniu daugelyje Lietuvos miestų. Gamtinio, kultūrinio, istorinio paveldo ir „miesto plaučių“ naikinimas vyksta be diskusijų ar vietos bendruomenių pritarimo – jos nėra įtraukiamos į sprendimų procesus, joms nesuteikiama reikiama informacija, ja manipuliuojama. Sprendimų priėmimo procese pasigendama  tinkamos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų kompetentingai įvertinti  medžių sveikatą, gamtinę ir kultūrinę vertę, tokių sprendimų poveikį aplinkai bei suteikti kokybišką ir išsamią informaciją visuomenei, taip ginant jos teisę gyventi visavertį gyvenimą švarioje ir kokybiškoje aplinkoje.“

Kurmelio korporacijos karas su medžiais ir miškais

„Gamta, kaip ir motina – vienintelė.“

„Turistams didžiausią ach ir och leisime patirti susidūrime su nesterilizuota gamta, nes tai tikrai neeilinis resursas, ypač čia, iki panagių civilizuotoje Europoje.  Atvykus iš šalių su turtingesniu architektūriniu paveldu, jie ieško ne to, ką patys turi, o to, ką prarado. Galima sakyti, pirmapradžio matmens, po kurio kitas lygmuo – tik transcendencija.

Bet ar įmanoma tokiai svajonei išsipildyti, kai gamta taršoma it žuvies patiekalas, o nėra naudojama kaip meškerė?

Kur meilė ir pagarba gamtai, ten ir psichinė darna, o šioji formuoja visus kitus moralinio elgesio modelius. Toje pačioje taupyklėje ir fizinė sveikata, ir estetika, o visa tai veda į aukštesnį kultūrinį lygį. Kai skiriamas pakankamas dėmesys kultūrai ir tikrajam švietimui, suklesti ekonomika.“

(…)

Lietuvos miškai ir subrendę želdiniai įvairiuose miestuose iš Rojaus žemėje provaizdžio ir gamtos oazių visuotiniam piliečių paklaikimui verčiami į dykumas. Tartum vienu metu, skirtingose vietovėse maniakų gvardijos vykdytų sąmokslą – pagrindinė užduotis užpulti ir išprievartauti vietovę, vietoj sveikų medžių paliekant riogsoti kelmus.

Ir tai vadinama rūpinimusi šalies ekonomika, nerimu dėl globalinio atšilimo, rūpinimusi miestiečių gerove, efektyviu gamtos puoselėjimu, logišku derliaus nuėmimu, puvėkų šalinimu (o taip, tai dažniausiai pakišama versija eiliniams gyventojams, taip pasakant – „atsikniskit“), na, ir žinoma, auksinės vertės, nevietinės kilmės sodinukų sukaišiojimu vietoj buvusių sveikų, stiprių, visu savo grožiu atsiskleidusių medžių. Visa verslo schema „juodais siūlais ant balto siūta“, kaip sakoma, bet šuo loja, o karavanas eina toliau.

Petrų kurmelių socialinis tinklas itin aktyvus, painus ir grėsmingas. Nėra nieko baisiau už godų egoistą, bet dar baisiau, kai godaus egoisto rankose atsiranda galios įrankiai. Netašyti ekologiniai beraščiai skubos tvarka priima įstatymus.

http://www.gyvasmiskas.lt/kurmelio-korporacijos-karas-su-medziais-ir-miskais/


Planuojamos kaštonų alėjos skerdynės Šiauliuose sukėlė pilietinius protestus – nuo ko viskas prasidėjo? (papildyta komentarais)

„Kiekvienas nupjautas sveikas medis – tai pasikėsinimas į visų mūsų sveikatą; ryšio tarp kartų nutraukimas. Medį juk viena žmonių karta sodina kitai; autentiškos, tai vietai būdingos aplinkos naikinimas, visko niveliavimas, nepagarbos gyvybei rodymas.“

(Alfredas Daulius, Šiauliai, akcijos iniciatorius)

http://www.gyvasmiskas.lt/planuojamos-kastonu-alejos-skerdynes-siauliuose-sukele-pilietinius-protestus-nuo-ko-viskas-prasidejo-papildyta-komentarais/


Kas slepiasi už Kauno medžių kirtimų istorijos?

„Kodėl miršta vos prieš dešimtmetį pasodintos liepos? Dėl labai paprastos priežasties – jei normali liepa gali augti ir žaliuoti kelis šimtmečius, tai šios – apie 2 dešimtmečius. Jos buvo augintos persodinant. Su kiekvienu persodinimu nukertant pagrindinę šaknį – tą, kuri ją laiko ir maitina. Palyginti su žmogumi, tai būtų tas pats, kaip patrumpinti žmogaus kojas iki kelių ir išmesti pusė žarnyno. Ar ilgai taip apdoroti gyventumėte?“

http://www.gyvasmiskas.lt/kas-slepiasi-uz-kauno-medziu-kirtimu-istorijos/


MEDŽIŲ GYNĖJAI FB:

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

P.S. jeigu kokia FB grupė ar puslapis nėra paminėti, gal įkūrėte grupę savo apskrityje ar mieste – praneškite mums info@gyvasmiskas.lt

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-05-06T20:35:22+00:00 2018 05 06|Kategorijos: Uncategorized|Žymės: |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/medziu-maras-pasieke-zemaitijos-sirdi-varnius-plynai-iskirstas-miesto-parkas-kad-irengt-parkinga-ir-suoliukus-kreiptasi-i-prokuratura">
Twitter