Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamąjį laišką skirtą Estijai, kuriame jie išreiškė susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir ragino atsisakyti liberalaus miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) dėl didelės žalos miškams ir jų ekosistemoms, vietos gyventojams ir kraštovaizdžiui.
Estijoje centralizuotas miškų valdymo modelis diegtas palaipsniui ir tai užtruko virš 10 metų. Miškininkais buvo atsikratyta 1996, miškų valdymas centralizuotas – 2000, aplinkosaugos apsaugos skyriai centralizuoti – 2009.
SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas
Viešas laiškas Estijos vyriausybei ir Parlamentui,
2008 m. Gegužės 5 d
Mes, Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijos, norime išreikšti gilų susirūpinimą dėl to kas vyksta su Estijos miško ūkiu. Pastaraisiais metais Estijos miškai kentėjo nuo intensyvių ir nelegalių kirtimų. Estijos Aplinkos ministras nusprendė pereiti prie liberalaus ir intensyvaus Fenoskandijos (“Fennoscandia“) miškų valdymo modelio.
Mes esame susirūpinę dėl Estijos miškų įstatymo pakeitimų, kurie indikuoja tam tikras tendencijas ateityje:
1) trumpėjantis miško rotacijos periodas (jauninamas kertamų medžių amžius)
2) planavimo principų panaikinimas miškų valdyme
3) miško valdymo operacijose panaikinama kraštovaizdžio perspektyva (pvz. plynais kirtimais galima iškirsti vieną šalia kito esančius sklypus, be jokios augančios miško juostos tarp jų)
4) plyni kirtimai tampa pagrindiniu miško kirtimo būdu
5) Taikoma tokia valdymo praktika, pagal kurią komercinėje miškininkystėje atsižvelgiama tik į du parametrus: medžių amžiaus vidurkį ir skersmenį; visi kiti aplinkosaugos aspektai yra apleisti
Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą
Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona
Risto Sulkava, Suomijos Gamtos išsaugojimo asociacijos valdybos pirmininkė
PAPILDOMA MEDŽIAGA:
SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: viskas ką jums reikia žinoti. Informacinis koncentratas
ESTIJA
Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)
Medienos pramonės lobistai siaubia Estijos miškus – „medžiai kaip ir kiaulės turi duoti naudą“
SUOMIJA
Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija
Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą
ŠVEDIJA
Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą
Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?
Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?
LATVIJA
MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus užsieniečiams
Kodėl Latvijos miškuose šeimininkauja verslininkai?
Miškų genocidas: kas mūsų miškų laukia po reformos? Suomijos modelis (VIDEO)
Apie situaciją Estijos miškuose, laukinės gamtos genocidą, pramonę ir plynus kirtimus EMA – Indrek VAINU (ESTIJA)
„Miškų reforma Estijoje“ Indrek Vainu pranešimas (2017 12 09, Miškų Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas)