Kaip susijusi Lietuvos miškų nacionalinė strategija ir visuomenės sveikata? Spaudos konferencija, Seimas (VIDEO) 2019 04 16

„Jei įtrauktume mišką, kaip prioritetinę sritį į Nacionalinę Sveikatos, Aplinkos bei kitų ministerijų strategiją, tuo pačiu išspręstume daugelį socialinių, sveikatos ir finansinių iššūkių.“

„Vietoje to, kad naikinti savo žaliuosius namus, Lietuva galėtų pasinaudoti savo gamtiniais turtais ir būti gamtosaugos ir žaliosios politikos lydere pasaulyje.“

„Miško, įtaka sveikatai yra didžiulė. Tai – vaistas ir prevencinė priemonė, o tuo pačiu  ir ekonominė nauda valstybei. Tokios šalys kaip Japonija, Suomija, Austrija ir kitos  jau naudoja šį gamtos potencialą visuomenės sveikatai. Deja, pagal paskutinius tyrimus Lietuva yra nesveikiausių pasaulio valstybių dvidešimtuke.“

„Lietuva yra įpareigota atlikti ekosisteminių paslaugų vertinimą. ES dėka šių paslaugų sutaupo apie 20 mlrd. Eurų. Finansiškai ekosistemos paslaugos, atkuriamosios kultūrų palaikymo paslaugos yra daug naudingesnės nei prekyba mediena.“

„Pirmiausia, visapusiškos ekosisteminės paslaugos turėtų tapti neatsiejama, privaloma valstybės strategija. Pavyzdžiui, paskaičiuota, jog „Natura 2000“ tinklo palaikymas Europos Sąjungai per metus kainuoja 6 mlrd. eur., o sukuriama ekosisteminių paslaugų vertė siekia 300 milijardų eurų. Vien Lietuvoje, apsaugojus  „Natura 2000“ tinklą, būtų galima sutaupyti 330 milijonų eurų.“

„Masiniai miškų kirtimai šiuo metu vykdomi 86 proc. miškų. Iki 2023 metų bus iškirsti visi brandą pasiekę miškai ir tik 1 proc. pirmos kategorijos  miškų  kirtimai nepalies.“

2019 04 16 Spaudos konferencija dėl kertamų Lietuvos miškų, Seimas

Dalyvauja: Austė Juozapaitytė, Monika Peldavičiūtė, Mindaugas Puidokas, Stanislovas Čepinskas

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Pranešimas spaudai

Išgirskime Lietuvos sengirių ir jas ginančių žmonių pagalbos šauksmą

„Kur girios žaliuoja – ten mūsų namai“. Tai vienos populiarios dainos žodžiai. Visos liaudies sukurtos išminties, pasididžiavimo mūsų miškų galybe ir neišvardinsi. Tačiau šiandien, atrodo, kad Lietuvai geriau likti be tų, prieglobstį teikusių žaliųjų namų. Sengirių ir jas ginančių visuomenininkų pagalbos šauksmo negirdi nei premjeras, nei vyriausybė, nei už tą atsakingi politikai seime.

Kodėl nesimokome miškininkystės iš Suomijos ir pažangiausių šioje srityje šalių?

Daugumoje Europos šalių tradicinę miškininkystę keičia naujos miško paslaugos bei produktai. Šios srities inovacijų iniciatore galima laikyti Suomiją, kuri, plėtodama miško sveikatingumo paslaugas, sutaupo 4 mlrd. sveikatos apsaugos išlaidų (tai, beje, yra 100 kartų didesnė suma, nei įplaukos į Lietuvos biudžetą už medieną, gautą už masiškai iškirstus miškus). Daugelyje šalių didinamos investicijos į nemedieninius išteklius, miško  terapiją ir rekreaciją, socialinės ir ekologinės miško funkcijos (rekreacija, turizmas ir žmogaus sveikata) tampa prioritetinėmis sritimis, intensyviai vystomos miškų sveikatingumo programos, kuriamos žaliosios darbo vietos, tačiau Lietuvoje situacija yra kitokia, netgi grėsminga. Panašia linkme juda visos pažangios valstybės, suprasdamos, kad šiandien miškai yra daug didesnis turtas nei tas, kurį galima gauti tik nukirtus medį. Būtinas daug platesnis požiūris, būdingas Šveicarijai, Japonijai ar bent toks kaip mūsų kaimynėje Lenkijoje, kuri draudžia plynus kirtimus saugomose teritorijose. Lenkija Belovežo girią myli, prižiūri ir akylai saugo. Yra ko pasimokyti Lietuvai.

Kokią situaciją atskleidė konferencija ,,Neleiskime iškirsti Lietuvos miškų”?

Šiandien niekas neneigia miškų reformos būtinumo, miško valdymas ir politika privalo prisitaikyti bei atliepti besikeičiančios visuomenės poreikius. Apie tai buvo kalbama spaudos konferencijoje ,,Neleiskime iškirsti Lietuvos miškų“. Konferencijoje buvo pabrėžta, jog, matant plynus miškų kirtimus Lietuvoje, tampa akivaizdu, kad reikėjo kitokios reformos nei ta, kuri yra vykdoma. Konferencijoje dalyvavę aktyvūs visuomenininkai: Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvas miškas“ administratorė, taip pat šios asociacijos nariai Austė Juozapaitytė ir Stanislovas Čepinskas pristatė realią Lietuvos miškų situaciją, kuri tikrai labai sudėtinga ir skaudi. Pasak S. Čepinsko miškai nesaugomi net saugomose teritorijose. Masiniai miškų kirtimai šiuo metu vykdomi 86 proc. miškų. Iki 2023 metų bus iškirsti visi brandą pasiekę miškai ir tik 1 proc. pirmos kategorijos  miškų  kirtimai nepalies.

Vykdant miškų reformą ir stengiantis įvykdyti Lietuvoje nustatytą medienos iškirtimo normą ir trūkstant brandaus miško ūkiniuose miškuose, paskutiniais metais gerokai suintensyvėjo netvari medienos gavyba (plynais ir atvejiniais kirtimais) vertingiausiose Lietuvos saugomose teritorijose – valstybiniuose regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose. Pagal 2008-07-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-362 patvirtintą pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką, visas sukauptas kertamąją brandą pasiekusių valstybinių miškų (kuriuose galimi pagrindiniai miško kirtimai) kiekis turi būti iškirstas per 16 metų, o privačiuose miškuose dar greičiau – per 10 metų. Taigi, visi valstybiniai miškai, kurie 2008 m. buvo pasiekę kertamąją brandą, numatyti visiškai iškirsti iki 2024 m.

Tačiau 2018 m. kirtimo normą padidinus dar 6% visiško iškirtimo terminas dar labiau sumažėjo – iki 2023 m. „Kai suminis miško amžius jaunėja, t.y. iškertami brandūs miškai, daugėja jaunuolynų ir kirtaviečių – galima konstatuoti  DEFORESTIZACIJĄ de facto. De Jure miško plotas nesumažėjo, tačiau de facto Lietuvoje miškas prarandamas intensyviai“  – kalbėjo kraštovaizdžio ir paveldo specialistas Stanislovas Čepinskas (Asociacija „Gyvas Miškas“).

Lietuvos kelias – tapti išskirtine gamtosaugos ir sėkmingos žaliosios politikos šalimi

Vietoje to, kad naikinti savo žaliuosius namus, Lietuva galėtų pasinaudoti savo gamtiniais turtais ir būti gamtosaugos ir žaliosios politikos lydere pasaulyje. Tačiau tam reikia permąstyti beatodairiškai vykdomos miškų reformos gaires. Pirmiausia, visapusiškos ekosisteminės paslaugos turėtų tapti neatsiejama, privaloma valstybės strategija. Pavyzdžiui, paskaičiuota, jog „Natura 2000“ tinklo palaikymas Europos Sąjungai per metus kainuoja 6 mlrd. eur., o sukuriama ekosisteminių paslaugų vertė siekia 300 milijardų eurų. Vien Lietuvoje, apsaugojus  „Natura 2000“ tinklą, būtų galima sutaupyti 330 milijonų eurų. Įvertinus ekosistemų paslaugas, būtų įmanoma kurti kitą, turtingos ir žalios Lietuvos strategiją, kuri, savaime saugant gamtą, būtų atspari klimato kaitos pokyčiams, sukurtų žaliąsias darbo vietas, užtikrintų sveiką, ligų prevencijai palankią aplinką.

Europos Komisijos 2013 m. paskelbtame Natura 2000 teritorijų ekonominės naudos vertinime nurodoma, kad miškų buveinių sukuriama metinė vidutinė vertė (2011 m. vertinimu) yra 2309 EUR/ha, mediana – 924 EUR/ha. Remiantis šiais skaičiais, Lietuvoje inventorizuotos miško buveinės 267,9 tūkst. ha plote sukuria virš 618 mln. eurų naudos kasmet. Vertinant BAST tinkle esantį apie 95 000 ha miškų buveinių plotą, jų teikiama kasmetinė nauda sudaro virš 219 mln. eurų. Optimizavus Lietuvoje Natura 2000 tinklą (20/60) turėtume saugoti apie 142,8 tūkst. ha miškų plotų, kurie sukurtų apie 330 mln. eurų pridėtinės vertės.

„Jei įtrauktume mišką, kaip prioritetinę sritį į Nacionalinę Sveikatos, Aplinkos bei kitų ministerijų strategiją, tuo pačiu išspręstume daugelį socialinių, sveikatos ir finansinių iššūkių“, – teigė aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė. Lietuvai būtina kurti naują miškų viziją ir strategiją, įtraukiant visas suinteresuotas šalis – vietos bendruomenes, turizmo sektorių, sveikatos institucijas ir kitas organizacijas. „Lietuvos miškų gerovė – tai mūsų saugios ir sveikos ateities užtikrinimas.“, sakė Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvas miškas“ administratorė.

Konferencijoje pasisakiusi A. Juozapaitytė pabrėžė miškų kirtimų problemos ryšį su klimato kaita. Seni miškai su miško paklote sugeria daugiau CO2, o nesant paklotės, vanduo nuplauna naudingąjį sluoksnį, plynų kirtimų zonose, kaip taisyklė, veisiasi erkės, platinančios pavojingas ligas, nyksta paukščių populiacijos, sutrinka temperatūros reguliavimas. Liūdna kitų valstybių patirtis, kuomet stiprūs vėjai išguldo paliktas siauras miško juostas, verčia  susimąstyti ir imtis veiksmų.

SKAITYTI PLAČIAU: Ar kirsti brandžias girias ir sodinti naują mišką? Apie pasenusias klimato ir CO2 dogmas – Lietuvos Gamtos fondo vadovas E. Greimas

SKAITYTI PLAČIAU: Senų klimato dogmų pabaiga: 700 000 medžių tyrimas rodo, kad seni medžiai geresni anglies kaupikai nei jauni miškai ir plantacijos

SKAITYTI PLAČIAU: Apie anglį, klimatą ir senus medžius – iškirsti ir CO2 užkonservuoti balduose ar leisti senti?

Lietuva yra įpareigota atlikti ekosisteminių paslaugų vertinimą. ES dėka šių paslaugų sutaupo apie 20 mlrd. Eurų. Finansiškai ekosistemos paslaugos, atkuriamosios kultūrų palaikymo paslaugos yra daug naudingesnės nei prekyba mediena. M. Peldavičiūtė pasidalino patirtimi iš konferencijos Austrijoje, kur remiantis moksliniais tyrimais, buvo konstatuota, kad socialinės miško funkcijos turi tapti prioritetinėmis visose Europos šalyse. Aplinkos, tame tarpe miško, įtaka sveikatai yra didžiulė. Tai – vaistas ir prevencinė priemonė, o tuo pačiu  ir ekonominė nauda valstybei. Tokios šalys kaip Japonija, Suomija, Austrija ir kitos  jau naudoja šį gamtos potencialą visuomenės sveikatai. Deja, pagal paskutinius tyrimus Lietuva yra nesveikiausių pasaulio valstybių dvidešimtuke. Austrija, Vokietija, Suomija, kurių miškai panašūs, jau seniai įvertino finansinę miškų vertę, ateinančią per visuomenės sveikatą, o ne per primityviausius miško vartojimo išteklius, tai yra miškų kirtimą.

Ar vyriausybė ir naujasis aplinkos ministras imsis skubiai spręsti miškų problemas?

Aktyviai miškus ginantys visuomenės atstovai tikisi, kad Aplinkos ministerija artimiausiu metu pradės ruošti Miškų strategiją, kurios kūrime turėtų dalyvauti visos suinteresuotos organizacijos, bendruomenės, visuomenė. Būtina skaičiuoti praradimus, kuomet suniokojamos gražiausios Lietuvos vietovės, kaip žalingą praktiką būtina uždrausti plynus kirtimus visuose miškuose. Tas buvo aiškiai žadėta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminėje programoje.

Reikia tikėtis, kad naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris yra LVŽS narys, imsis vykdyti pažadus rinkėjams ir nuo žodžių pereis prie realių sprendimų. Dabar miškai toliau kertami plynai ir saugomose teritorijose, o svarbūs sprendimai yra vilkinami, įstrigę kartu su Miškų įstatymu giliai vyriausybės stalčiuose.

Kokių priemonių reiktų imtis, norint sustabdyti vykstantį procesą? Būtina priimti Miškų įstatymą, kuris būtų  pažangios, į ateitį žvelgiančios valstybės poreikius atitinkantis teisinis dokumentas. Būtina nedelsiant stabdyti plynus kirtimus saugomose teritorijose.

Akivaizdu, kad Europos šalys jau yra supratę, gamtos, miško svarbą socialinei aplinkai. Lieka laukti ryžtingų ir neatidėliotinų sprendimų iš premjero ir naujojo Aplinkos ministro.  Juk visi turėtume siekti to pačio tikslo, kad Lietuva taptų, saugančia, puoselėjančia bei kūrybingai ir išmintingai naudojančia savo gamtos išteklius, valstybe. Juk šie turtai yra ir visuomenės sveikatos neatskiriama dalis.

Miškų įstatymo pataisos:

Virš 118 organizacijų ir įmonių reikalauja miško kirtimų sugriežtinimo saugomose teritorijose – miškų pataisos keliauja į Vyriausybę (PASIŪLYMAI)

Simonas Gentvilas teikia pataisas atveriančias kelią skalūnų dujoms, Remigijus Žemaitaitis – statybų plėtrai miškuose (PROJEKTAI)

Plyni kirtimai:

Linas BALSYS pristato miškų pataisas Seime. Ar žinai, kad 2017 metais buvo išduota virš 15 000 leidimų PLYNIEMS KIRTIMAMS? (VIDEO)

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona

Užsienyje:

Šveicarija ir Slovėnija uždraudė PLYNUS KIRTIMUS (parlamentinė studija – plyni kirtimai Europos šalyse)

Kaip politikai „pagerino“ miškingumo rodiklius – kiek realiai Lietuvoje liko miško? Girininkas Petras Budvytis


Miško bičiuli,

Miško bičiuli

Ledai pajudėjo… 💫🌟✨#MiškoFondas #2proc. #Mobilizacija 🔥🌳🌲MIŠKO BIČIULI, kiekvienas prie miškų gynybos prisidedame darbais, talentu, kūryba, savo laiku, o tie, kuriems trūksta laiko – gali prisidėti prie miško veiklos skirdamas 2 proc. paramą – jos dėka galime mobilizuoti visuomenę, kartu siekiant bendro tikslo – ginti ​viešą interesą ir ​išsaugoti didžiausią Lietuvos turtą ir Gyvąjį Paveldą – Lietuvos Miškus ir Natūralią Gamtą. #Rojus Net tik išsaugoti – išpuoselėti, padauginti šį grožį ir perduoti mūsų vaikams ir anūkams nuostabų rojaus kampelį, kurį paveldėjome iš Protėvių. Ne tik žemę… bet ir meilę, pagarbą jai. #LaisvėTaiAtsakomybė #ŽaliasisSukilimas Ledai pajudėjo… Pagrindinis šių metų pasiekimas – Visuomenės Sukilimas. Pradžia. Problema dėl miškų tapo visuotinai žinoma ir valdžia nebegali to ignoruoti. #Vizija Bendroms pajėgomis lukštenome ir pakėlėme problemą į aukštumas, sekantis žingsnis – problemos sprendimas, ​tolimesnis švietimas, ​nacionalinės Vizijos kūrimas ir įgyvendinimas – bendraminčių, talentų, resursų, idėjų, įtakos apjungimas. #GyvybėsŠaknys Abejingumas, nepasitikėjimas savimi, baimė ir tamsa buvo tos trąšos, kurios leido sudygti tam, kas naikina mūsų gyvybės šaknis. Tad pirma, turime akylai stebėti ir rauti piktžoles, kurios sužėlė mūsų galvose ir širdyse…#Svajonė #GyvoŽalio Tik atkaklus ir tikslingas visuomenės spaudimas, vieningas ir aiškus žinojimas KO NORIM gali perstumti nubrėžtą vagą Svajonės link – Lietuvos – sveikos, žaliuojančios, ošiančios, vandeningos, pilnos gyvybės ir džiugaus klegesio. #Galimybės Sistema yra labai organizuota, ​išsikerojusi visuose lygiuose, ​agresyvi ir turtinga neišsenkamais resursais – tai reiškia, kad turime organizuotis ir mobilizuotis dar geriau nei jie! Juk mūsų daug ir mes turime tai ko neturėjo senosios kartos – socialinius tinklus, internetą ir vienas kitą!​​​​​ #MąstymoReforma #KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​ Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valstybės, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis! #LaisvėTaiAtsakomybė#SveikaAplinkaPrioritetas Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio sąlyga!ARTIMIAUSIA VEIKLA:- Bėgimo už miškus organizavimas​ – bendraminčių būrimas – idėjų, iniciatyvų, potencialo apjungimas​- Pilietinės žiniasklaidos vystymas​- #GamtosLobistai – aktyvus darbas su ministerijos pareigūnais, politikais, mokslininkais​ – atstovauti (aktyviai įtraukti) visuomenės interesą miško įstatymų pataisų/nacionalinės strategijos kūrimo procese (kaip žinia, šiais metais bus ruošiama nauja nacionalinė miškų strategija! Būkime budrūs ir aktyvūs!)– Susitikimai dėl nacionalinės miškų strategijos kūrimo​ ir ​„Nacionalinė Lietuvos miškų vizija“ konferencijos/ kūrybinių dirbtuvių organizavimas– Tarptautinis bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis – šiuo metu dalyvaujame tarptautinėje konferencijoje Austrijoje Workshop “Forests for Human Health – Challenges and Opportunities“​ https://www.facebook.com/ajuozapaityte/videos/2346619118695370/​– Interaktyvaus žemėlapio ir app‘so miškų monitoringui vystymas ir kūrimasKAS MES?Mes piliečiai, mylintys gamtą 🙂 Miško šauksmą išgirdome jau 2017 vasarą – mūsų veikla prasidėjo nuo kelių žmonių branduolio, pradėjusio gilintis į kontraversišką miškų reformą… http://www.gyvasmiskas.lt/chronologija/, Lietuvos aplinkosauginius klausimus. Veikla netrukus įtraukė, nuo kelių užimtų valandų peraugusi į visą užimtą laisvalaikį, o netrukus pareikalavusi ir viso turimo laiko. 2018 rudenį „Gyvas miškas“ tapo asociacija. Pirmus metus laiko veikėme savo lėšomis, kad atkreiptume dėmesį į esamą problemą, 4 mėnesius kūrėme ir 2017 m. gruodį paleidome unikalų žinių koncentratą – informacinę švietimo platformą www.gyvasmiskas.lt, šiuo metu administruojame virš 10 tūkstančių piliečių jungiančią FB grupę „Apginkime Lietuvos miškus“, https://www.facebook.com/groups/170082099840061/​ ​FB puslapį GYVAS MIŠKAS​ https://www.facebook.com/gyvasmiskas.lt/​, visą laiką aktyviai dirbome ir dirbame su miškininkais, gamtosaugininkais, visuomenininkais, politikais, Aplinkos ministerijos pareigūnais, bendradarbiaujame su miškų aktyvistais užsienyje – keliavome į Estiją, Lenkijos Belovežo girios gynėjų stovyklą, sekame visą miškų reformos eigą, padėtį miškuose, miesto želdinių genocido vajų – viską viešiname, dokumentuojame ir aktyviai užsiimame ekologiniu švietimu. 2018 birželio mėnesį kartu su bendraminčiais Anykščiuose pirmą kartą Lietuvoje organizavome Miško festivalį​ http://www.gyvasmiskas.lt/?s=mi%C5%A1ko+festivalis​, visą vasarą keliavome per Lietuvą ir festivaliuose, bendruomenėse pasakojome kas vyksta su Lietuvos miškais. 2018 m. rudenį pradėjome teisinį procesą (įsitraukė advokatas Saulius Dambrauskas ir kolegos), didiname viešinimą kurdami audiovizualines istorijas (Linas Bartašius)​. ​Į problematiką dėmesį atkreipė Valstybės kontrolės institucija​. Taip pat pradėjome bendradarbiauti su GIS centru ir IT specialistais. Artimiausias planas – sukurti interaktyvų žemėlapį, kur žmonės galėtų žymėti vietoves, matyti integruotus valstybės duomenis su planuojamais kirtimais ir palydovinių sistemų medžiagą su realia situacija.Paskutiniai 2018 m. mėnesiai buvo pilni iššūkių – 2018 10 13 praėjus Labanoro žygiui​, kuriame dalyvavo virš pusantro tūkstančio žmonių​ http://www.gyvasmiskas.lt/?s=LABANORO+%C5%BDYGIS​ ​ir nesulaukus atitinkamų veiksmų, imtasi teisinių priemonių dėl kirtimų saugomose teritorijose, kartu su teisininku Sauliumi Dambrausku suformuotas ir pateiktas teismui grupės ieškinys (surinkti prašymai), taip pat paduotas ieškinys Konstituciniam teismui. Palaikydami Lino Balsio miškų įstatymo pataisą dėl plynų kirtimų uždraudimo saugomose teritorijose, kartu su bendraminčiais 2018 12 01 Vilniuje organizavome palaikymo akciją – ​tūkstantines ​eitynes prieš plynus kirtimus​ http://www.gyvasmiskas.lt/?s=eityn%C4%97s​, pateikti kreipimaisi – oficialūs raštai Seimo pirmininkui, Vyriausybei bei Seimo kaimo reikalų ir aplinkos apsaugos komitetams. Projekto svarstymas nukeltas pavasario sesijai, įpareigojus Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją pateikti savo projekto pasiūlymą.Aplinkos ministerijoje ​per pastaruosius kelis mėnesius ​įvyko daugybė lūžių – baigiama išformuoti startinė komanda inicijavusi kontroversišką miškų reformą, turėjusią pakloti pamatus baldų mega pramonės „aukso amžiui“ … kuris, miško gynėjų pastangomis, tikrai neišauš – iš pareigų išmestas ministras Kęstuti Navickas, viceministras Martynas Norbutas http://www.gyvasmiskas.lt/pasitrauke-aplinkos-ministras-martynas-norbutas-ar-buvo-patrauktas-video-2019-kovo-27/, pasitraukė miškų departamento direktorius Donatas Dudutis… Ministerija be vadovo išbuvo beveik ke​li​s mėnesius, ​į postą siūlėme ir savo kandidatus ​http://www.gyvasmiskas.lt/ministerija-be-galvos-visuomene-ir-gamtininkai-siulo-savo-kandidatus-i-aplinkos-ministro-pareigas-politiniai-zaidimai-testis-negali/​ ​ATKREIPTAS ES DĖMESYS – miškų įstatymo pataisosKilus didžiuliam erzeliui, Aplinkos ministerija sulaukė rimtų ES įspėjimų dėl sankcijų, pasiekus žiniai, kad kertamos europinės NATURA2000 buveinės. Aplinkos ministerija pati ėmėsi koreguoti miškų pataisas, atsižvelgdamos į ES ir visuomenės spaudimą. ​Šiuo metu pataisos keliauja į Vyriausybę, vyksta aršus pramonininkų ir privačių miško savininkų puolimas dėl galimų kirtimo sąlygų griežtėjimo, pataisos iki galo netenkina ir visuomenės, nes apsauga saugomoms teritorijoms vietomis netgi liberalėja…, tad mūši​ai​ tik​ įsibėgėjo​…​ ​https://www.facebook.com/gyvasmiskas.lt/videos/387440158762548/🌱🌱🌱👉PASKUTINĖS NAUJIENOS:Virš 118 organizacijų ir įmonių reikalauja miško kirtimų sugriežtinimo saugomose teritorijose – miškų pataisos keliauja į Vyriausybę (PASIŪLYMAI)http://www.gyvasmiskas.lt/virs-118-organizaciju-ir-imoniu-reikalauja-misko-kirtimu-sugrieztinimo-saugomose-teritorijose-misku-pataisos-keliauja-i-vyriausybe-pasiulymai/Ką būtina žinoti apie Miškų įstatymo PATAISAS – kokios spragos atsiveria miškų apsaugoje ir kodėl? A. Gaidamavičiaus ir S. Dambrausko komentarai (VIDEO) 2019 03 13http://www.gyvasmiskas.lt/ka-reikia-zinoti-apie-misku-istatymo-pataisas-kas-vyksta-kabinetuose-a-gaidamavicius-ir-s-dambrausko-komentaras-video-2019-03-13/Kas naujo miškų fronte? Grupės byla dėl kirtimų NATURA2000 teritorijose. Saulius DAMBRAUSKAS. 2019 03 25 http://www.gyvasmiskas.lt/kas-naujo-misku-fronte-grupes-byla-del-kirtimu-natura2000-teritorijose-saulius-dambrauskas-2019-03-25/🌱🌱🌱👉GYVO MIŠKO VEIKLOS ARCHYVAS​ (VIDEO)Visą Gyvo miško veiklos video archyvą galite rasti čia: https://www.facebook.com/gyvasmiskas.lt/videos/?ref=page_internal🌱🌱🌱👉MŪSŲ TIKSLAI:- Iškelti aplinkosaugą kaip prioritetinę valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio sąlygą;- Kurti pilietinę žiniasklaidą ir erdvę dialogui – jungtis į bendrą žinių, idėjų ir informacijos sklaidos tinklą;- Šviesti ir plėsti suvokimą kaip veikia Gamta – kelti pilietinį sąmoningumą ir ekologinį raštingumą;- Ginti ir atstovauti viešą interesą ir teisę į sveiką aplinką;- Įgalinti pilietinę visuomenę aktyviai dalyvauti sprendimų kūrimo ir priėmimo procese;- Įkvėpti bendrai kūrybai ir harmoningam gyvenimo būdui santarvėje su gamta;🌱🌱🌱👉MISIJA – GYVYBĖS KULTŪRAAtgaivinti ir puoselėti senųjų Protėvių paveldą – Gamtos pajautos ir pagarbos Gyvybei kultūrą.VIZIJA – GYVO ŽALIOGYVAS ŽMOGUS – gyvybinga, drąsi, brandi ir kūrybiška pilietinė visuomenė, veikianti kaip vientisas ir sveikas organizmas.LIETUVA – holistinės ekopasaulėžiūros ir atsakingų žaliųjų inovacijų bei technologijų lyderė pasaulyje – harmoningo ir įkvepiančio gyvenimo būdo gamtoje skleidėja.🌱🌱🌱👉IŠLAIDŲ ATASKAITOS:Gyvo miško paramos ataskaita. 2018 rugsėjis – spalishttp://www.gyvasmiskas.lt/gyvo-misko-paramos-ataskaita-2018-rugsejis-spalis/Gyvo miško paramos ataskaita. 2018 lapkritis – gruodishttp://www.gyvasmiskas.lt/gyvo-misko-paramos-ataskaita-2018-lapkritis-gruodis/Gyvo miško paramos ataskaita. 2019 m. sausio – kovo mėn. http://www.gyvasmiskas.lt/gyvo-misko-paramos-ataskaita-2019-m-sausio-kovo-men/🌱🌱🌱👉AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE!Kas mes: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskasJau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio http://www.gyvasmiskas.lt/skirk-2-pajamu-mokescio/GALIMA TIESIOGINĖ PARAMA:Asociacija „Gyvas miškas“Gavėjo kodas: 304896516Sąsk. Nr.: LT217300010156112739Mokėjimo paskirtis: ParamaNori prisijungti? Turi pasiūlymų? – rašyk info@gyvasmiskas.ltKOMANDA

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. balandžio 9 d., antradienis

 

REMK MIŠKO GYNYBĄ!

AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE 🌱🌱🌱👉

Kas mes: www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskas

Mieli, miško bičiuliai, primename, kad jau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio.

TIESIOGINĖ PARAMA:

Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/kokia-lietuvos-misku-nacionaline-strategija-spaudos-konferencija-seimas-2019-04-16">
Twitter