Kauno piliečių atviras laiškas – vizija Kauno savivaldybei: „Ąžuolynas – Lietuvos šerdis“

“Svarstant Ąžuolyno viziją, gali būti pareikšta įvairiausių nuomonių – jos atspindės pasisakančiųjų pasaulėžiūrą, savimonę, brandą.”

“Pastatęs Vyčio paminklą, Kauno miestas konkrečiu darbu, o ne tuščiais žodžiais pademonstravo ryžtą, stiprybę ir švyturio vaidmenį! Tinkamas istorinis ir kultūrinis Ąžuolyno sengirės įprasminimas būtų nuosekli proceso tąsa. Prasmingi simboliai tinkamose vietose suvienija, pakylėja, įkvepia ir veda miestiečius pirmyn, rodo sektiną pavyzdį.”

“Ąžuolynas, kaip vienintelė Europoje išlikusi sengirė urbanizuotoje miesto teritorijoje, net nelygintinas su įprastiniu miesto parku. Tai unikalus gamtinis ir kultūrinis paveldas, unikalus socialinis reiškinys, primenantis mūsų Tautos ištakas ir duodantis jos ateities kryptį.”

Atviras laiškas Kauno savivaldybei

Laiškas Kauno savivaldybei nuo VšĮ “Laimės buveinė” #KaunoĄžuolynas #LietuvosŠerdis

Jei palaikote idėją, po originaliu įrašu komentaruose nurodykite savo vardą pavardę ir miestą. Jūsų pavardė bus įtraukta į palaikančiųjų sąrašą, rašte savivaldybei.

Pasirašyti galite čia (komentaruose)

Kauno Ąžuolynas – Lietuvos šerdis

“Svarstant Ąžuolyno viziją, gali būti pareikšta įvairiausių nuomonių – jos atspindės pasisakančiųjų pasaulėžiūrą, savimonę, brandą. Vieniems norisi buitinio patogumo, šiuolaikiškumo, praktiškumo „vartojant“ Ąžuolyną savoms reikmėms. Mieste yra daug vietų, tenkinančių šiuos lūkesčius. Kitiems gi, labiau orientuotiems į esmines vertybes, darną su gamta, tautos išlikimą, vienybę, klestėjimą, norisi savitumo, unikalumo, paprastumo, pagarbos gamtai, istorijai, savo šaknims, protėvių kultūrai…

Imantis tokios svarbos projekto kaip Ąžuolyno vizijos svarstymas, tikslinga plačiau apibendrinti kontekstą. Tai nėra bandymas supriešinti Kauną su nuostabia sostine Vilniumi. Kas yra Kaunas? Tikėtina, dauguma lietuvių pasakytų, jog Kaunas – Lietuvos širdis ne tik fizine (geografine), bet ir dvasine prasme, miestas, įsikūręs Lietuvos etnografinių regionų centre, dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje. Upės – tai žemės „arterijos, susijungiančios širdyje“.

Kauno vaidmuo kritiniais istorijos momentais dar labiau atskleidė miesto paskirtį. Tai yra miestas, išlaikantis tvirtybę sunkiausiomis Tautai akimirkomis, nepasiduodantis laikiniems blizgučiams, vienadieniam patogumui, įkvepiantis laisvei ir rodantis kryptį visai Lietuvai. Neatsitiktinai vaikštome Laisvės alėja, būtent Kaune dega Amžinoji ugnis kritusiems už Tautos laisvę ir stovi paminklas „Laisvė“, čia savo žygdarbį įvykdė Romas Kalanta. „Žalgiris“ buvo visos Lietuvos pasipriešinimo sovietams simbolis, o išlikęs Ąžuolynas – Tautos dvasios stiprybės simbolis. Mūsų miesto tapatybės ženklas – galios, didybės ir taurumo įsikūnijimas Tauras – be tikro, įprasminto Ąžuolyno būtų kaip be namų…

Pastatęs Vyčio paminklą, Kauno miestas konkrečiu darbu, o ne tuščiais žodžiais pademonstravo ryžtą, stiprybę ir švyturio vaidmenį! Tinkamas istorinis ir kultūrinis Ąžuolyno sengirės įprasminimas būtų nuosekli proceso tąsa. Prasmingi simboliai tinkamose vietose suvienija, pakylėja, įkvepia ir veda miestiečius pirmyn, rodo sektiną pavyzdį.

Labai teisingos architekto Audrio Karaliaus mintys:

“KODĖL, klausia manęs, verta gyventi Kaune? Todėl, sakau, kad pati gamta taip nori. Todėl, kad Kaunas yra ta vieta, kur šaknys privalo būti gilios, o kamienai atsparūs, it kolonos. Todėl, kad būtent čia dievai nutarė palikti žinią Europai – Ąžuolyno sengirę, kaip urbanistinį eko-konstruktą. Ąžuolyną – kaip žaliąją tvirtovę prieš vienadienę tuštybę, madingus priepuolius ir mainstryminę niveliaciją.”

Ąžuolynas, kaip vienintelė Europoje išlikusi sengirė urbanizuotoje miesto teritorijoje, net nelygintinas su įprastiniu miesto parku. Tai unikalus gamtinis ir kultūrinis paveldas, unikalus socialinis reiškinys, primenantis mūsų Tautos ištakas ir duodantis jos ateities kryptį. Tai mūsų praeities, mūsų šaknų, mūsų protėvių stiprybės simbolis. Įtvirtinus šią idėją per pagarbą prigimtinei kultūrai, turėtumėme savitą ir tikrosios prasmės prisodrintą erdvę mieste.

Smulkioji architektūra (suoliukai, šviestuvai, takeliai, apželdinimas ir kt.) turėtų alsuoti senąja kultūra, vienove ir darna su gamta. Stambūs akmenys ir akmenų kompozicijos, mediniai drožiniai, senieji baltiški ženklai, Saulės ir kitų deivių ar dievybių skulptūros įprasmintų ir labai papuoštų erdvę. Tiktų įrengti savitas ir netipines vaikų žaidimo erdves. Pavyzdžiui, rąstinę pilį, kurios bokštą būtų galima pasiekti iš skirtingų pusių, bet tik įveikus įvairaus sudėtingumo kliūtis. Būtų tikslinga ir mažąjį Ąžuolyną projektuoti ta pačia dvasia.

Reikia pripažinti, kad Zoologijos sodas nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir labiau panašėja į kalėjimą žvėrims. Jo perkėlimas į tinkamas erdves užmiestyje pradžiugintų daugelį gyvūnų mylėtojų visoje Lietuvoje. Atsirastų dar viena nuostabi erdvė kultūriniams miesto poreikiams.

Kauno Ąžuolyno projektas: pristatymas ir diskusijos – visas įrašas (VIDEO)

Įprasmintas Ąžuolynas savo unikalumu dar labiau trauktų ir vietinius, ir miesto svečius. Kitose šalyse tokio pobūdžio erdvės/muziejai yra labai populiarūs ir gausiai lankomi, nes turistus traukia prasmingi ir autentiški dalykai, kurių nepamatysi ir neišgirsi jokioje kitoje šalyje. O pamatyti, išgirsti tikrai yra ką: archaiškiausia gyva kalba, paskutiniai pagonys, atsilaikę prieš visos Europos jungtines kryžiuočių riterių pajėgas, išsaugotos dainos, šokiai. Seniausia ir vienintelė visoje Europoje Ąžuolyno sengirė mieste.

Atgimęs senasis Ąžuolynas galėtų tarnauti ir kaip edukacinė vieta mokykloms, vaikams; tapti dar viena puikia vieta miesto šventėms, folkloro ansamblių ir kitų miesto renginių susibūrimo ir dvasios šventimo vieta.

Tik ugdydami pagarbą savo protėviams, savo šaknims, istorijai ir kultūrai, stiprintume savo orumą bei savivertę, padėtumėme tvirtus pamatus mūsų dvasinei ir materialiai gerovei.”

Renaldas Jančiauskas







 

SKAITYKITE PLAČIAU: Kauno Ąžuolyno projektas: pristatymas ir diskusijos – visas įrašas (VIDEO) – (Papildyta Sauliaus Dambrausko komentaru ir pasiūlymais)


GYVO MIŠKO foto reportažas iš Kauno Ąžuolyno: 

#Sengirė Kauno Ąžuolynas – 1 dalis. Foto autorius: Mindaugas Malakauskas
#Sengirė Kauno Ąžuolynas – 2 dalis. Foto autorius: Stanislovas Čepinskas

2018 08 08|Kategorijos: Kas naujo, Miesto medžiai|Žymos: |
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau