Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

„Nors IKEA buvo įkurta Švedijoje, tačiau jos įkūrėjas Ingvaras Kampradas seniai gyveno Šveicarijoje, iš Švedijos jau seniausiai iškeliavęs ir koncerno kapitalas. (…) „Švedijai Ikea yra labai svarbi, o ją įkūręs žmogus įeis į istoriją nepaisant to, kad koncerno pelnas ir mokesčiai lieka kitose šalyse, ir Švedija iš to jokių įplaukų į biudžetą nesulaukia. Ingvaras Kampradas [...]

Apie miškų “biznį”, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?

"Už konsoliduotus plotus pirkėjai moka reikšmingą premiją. Institucinių investuotojų segmentas tik pradeda formuotis. Aktyvi konsolidacija Latvijoje ir Estijoje prasidėjo prieš 5-7 metus." Švedų investuotojai:"...rimčiau įžengėme į Latviją, kuomet 2008 metų vasarą Harvardo universitetas nusprendė parduoti Latvijos rytinėje dalyje turėtus 35 tūkstančius hektarų miškų. Kaip tik prieš pasaulinę finansų krizę. Beje, šis universitetas turi investicijų padalinį, [...]

Tamsioji IKEA pusė: kas ji ir kam priklauso?

"Nors IKEA buvo įkurta Švedijoje, tačiau jos įkūrėjas Ingvaras Kampradas seniai gyveno Šveicarijoje, iš Švedijos jau seniausiai iškeliavęs ir koncerno kapitalas. (...) "Švedijai Ikea yra labai svarbi, o ją įkūręs žmogus įeis į istoriją nepaisant to, kad koncerno pelnas ir mokesčiai lieka kitose šalyse, ir Švedija iš to jokių įplaukų į biudžetą nesulaukia. Ingvaras Kampradas [...]

2020 01 03|Kategorijos: Apie reformą, Ikea, Švedija, Uncategorized|Žymos: |

Aplinkosaugininkai: Gaisrų bangą Švedijoje nulėmė pramoninė miškų ūkio politika – atsikratė lapuočiais ir užveisė spygliuočių monokultūras

Aplinkosaugininkai: Gaisrų bangą Švedijoje nulėmė miškų ūkio politika (2018) BNS 2018 m. liepos 27 d. Švedijoje kilus virtinei didelių miškų gaisrų stiprus miškų ūkio sektorius buvo aplinkosaugininkų apkaltintas paklojęs „raudoną kilimą“ ugniai ir aukojęs šalies biologinę įvairovę vardan pelno. Miškai užima apie 70 proc. Švedijos teritorijos ir yra itin svarbūs šalies ekonomikai, užimančiai trečią vietą [...]

Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

"Švedijos miškų modelis apima - plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą. (...) Šiandien Švedija įeina į paskutinį miškų ekologijos transformacijos etapą dėl to, kad plynai iškertame miškus, kurie niekada nėra kirsti plynai... ir visa miško žemė paverčiama plantacijomis, pagrinde - monokultūromis." Senieji Švedijos miškai [...]

Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

"Niekur nėra pramoninių medžių plantacijų, kurios iš tiesų būtų tvarios, kaip nėra tvari ir plynųjų kirtimų praktika. (...) Ilgalaikis Švedijos vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje - pereiti į kitas šalis. Švedijoje vyriausybė tame suvaidino itin svarbų vaidmenį, t.y. sąmoningai pritarė pramonės interesams, kurie tradiciškai turėjo galingą [...]

Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

"Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs Švedijos miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis.  Švediškas modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis. Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko. Ir [...]

Skandinavų korporacijos ir fabrikai šluoja Baltijos miškus?

„Labai gaila, kad miškų, kuriems susiformuoti reikėjo šimtmečių, dabar galime netekti per kelias dienas. IKEA ideologijos dėka – medis tapo pigia, masinio vartojimo preke, o žmonės nuvertino senųjų miškų svarbą ir vertę – tai kelia grėsmę mūsų ateities kartoms – ar mes turėsime ką perduoti – jų teisę į mišką?“  (Sibiro miško aktyvistas Andrei Laletin) ———————- „Šis [...]

Jeigu visi “gyventume kaip švedai”, reikėtų 4 Žemės planetų

"Pasaulyje mes vartojame ir gyvename tokį gyvenimo būdą, kuriam išlaikyti reikia 1,6 planetos. Kiekvienas švedas gyvena tokį gyvenimo būdą, kuriam palaikyti reikėtų 4,2 Žemės planetų." Švedija - vieni didžiausių vartotojų Žemėje 2016 spalis Paskutiniame WWF tyrime Švedija yra kritikuojama dėl  itin didelio ir netvaraus planetos išteklių vartojimo. Švedija kenčia kaip viena labiausiai į vartojimą orientuotų [...]

Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite  Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamąjį laišką skirtą Estijai, kuriame jie išreiškė susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir ragino atsisakyti liberalaus miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) dėl didelės žalos miškams ir jų ekosistemoms, vietos gyventojams ir kraštovaizdžiui. Estijoje centralizuotas [...]

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau