Kaip aktyvūs piliečiai stabdė Kauno Laisvės alėjos liepų niokojimą – „pasmerktos lėtai mirčiai“ (įvykių CHRONOLOGIJA) (Archyvinės foto)

„Rekonstrukciją itin skubina meras V. Matijošaitis, kuris turi nepramušamą argumentą – Kaunas turi blizgėti iki 2022 m., kai miestas taps Europos kultūros sostine.

„Pažiūrėkite genijaus animatoriaus Gario Bardino filmą „Klausantis Bethoveno“- ten rodo kaip viską nori užmūryti: sielą, moralę, … liepos man asociacija į tai. Neužmūrysit.“ (aktorė Inesa Paliulytė)

„Vienintelis kas kažką gali padaryti tai žmonių NEABEJINGUMAS, dar didesnis dėmesys ir spaudimas, o ne laukimas, kad  kažkas padarys. Tie, kurie daro, daro labai daug, bet reikia didesnio žmonių palaikymo. Buvo daryta labai daug, rašyti raštai, skambinėta, kviestos tarnybos, bet medžiai žalojami legaliai pagal projektą.“ (aplinkosaugininkė, „Gyvo Miško“ koordinatorė Austė Juozapaitytė)

„Mes jau dabar vadiname šią alėją – kankinių alėja ir europiečiams jau paskelbėm, kad čia yra mirties alėja. Jie nesupranta, kaip galima tokius elementarius darbus atlikti taip grubiai.“ (Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis)

Barbariškai suniokotas kultūrinis Kauno paveldas – liepos atlaikė okupacijas, imperijų žlugimą ir krito Nepriklausomybės laikotarpiu.

Unikali per visą Laisvės alėją besidriekianti šimtametė liepų alėja, pasak dendrologų, pasmerkta pamažu nudžiūti, mat pažeistos gyvybinės funkcijos.

Dantyse cigaretė, rankose kirvis, kuriuo iš visų jėgų treningais vilkintis darbininkas drastiškai kapoja liepos šaknis Laisvės alėjoje – tokį siaubingą vaizdą pro savo kabineto langą fiksuoja Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius. Egidijus Stancikas sako netekęs amo. „Tą, ką pamačiau buvo sveiku protu nesuvokiama, ir tai ką filmavau tai tik dalelė to kas buvo, nes prieš tai buvo ir po to dar buvo, ir dar po to buvo darbai vykdomi, nes visiškai nebuvo reaguojama“, – pasakojo teatro vadovas E. Stancikas.

INIT TV reportažas

„Kaune vėl mosuojama kirviais. Šįkart darbininkai nusitaikė į rekonstruojamoje Laisvės alėjoje augančių liepų šaknis. Šiais veiksmais pasibaisėję kauniečiai puolė skambinti pavojaus varpais – reikalauja stabdyti darbus.“

1:30 min advokato Sauliaus Dambrausko komentaras

2 min dendrologės Linos Stragytės komentaras – „šios liepos paliktos lėtai mirčiai“

INIT TV žinios

Kaune vėl mosuojama kirviais. Šįkart darbininkai nusitaikė į rekonstruojamoje Laisvės alėjoje augančių liepų šaknis. Šiais veiksmais pasibaisėję kauniečiai puolė skambinti pavojaus varpais – reikalauja stabdyti darbus.

Posted by INIT TV on 2019 m. vasario 20 d., trečiadienis


Aplinkosaugininkės, „Gyvas Miškas“ koordinatorės Austės Juozapaitytės kvietimas prisijungti ir atvykti į įvykio vietą (gyva transliacija):

Posted by Austė Juozapaitytė on 2019 m. vasario 20 d., trečiadienis


Visuomenininkai įvykio vietoje – liepų alėjoje:

Posted by Austė Juozapaitytė on 2019 m. vasario 20 d., trečiadienis


Austės komentaras 7 Kauno dienoms:

Austė Juozapaitytė

Ko reikia, kad liepos Laisvės alėjoje augtų ir klestėtų? Į visus klausimus atsakys aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė jau šiandien, 11:00 per LRT Plius!

Posted by 7 Kauno dienos on 2019 m. kovo 2 d., šeštadienis


Austė Juozapaitytė – apibendrinimas.

Kas saugo liepas? Ar veikia valstybinės priežiūros institucijos? Ką turime daryti mes, piliečiai? (gyva transliacija):

Posted by Austė Juozapaitytė on 2019 m. vasario 20 d., trečiadienis


Prie „GYVO MIŠKO“ bendruomenės judėjimo galite prisidėti ir jūs:

Paremdami judėjimą už Gyvą mišką: http://www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Patreon platformoje: https://www.patreon.com/gyvasmiskas



Medžių šaknys jau buvo atkastos vasarą, tačiau niekas nepagalvojo nuo kaitrios saulės jas pridengti. Žiemą nuo didžiausių šalčių apnuogintos liepaitės šąlo.

„Per karščius palikti atviras šaknis yra didesnis nusikaltimas negu žiemą. Karštyje atviros šaknys džiūva“, – pasakoja VDU žemės ūkio akademijos dendrologė dr. Lina Straigytė.

Lina Straigytė apie liepas

Medžių šaknys jau buvo atkastos vasarą, tačiau niekas nepagalvojo nuo kaitrios saulės jas pridengti. Žiemą nuo didžiausių šalčių apnuogintos liepaitės šąlo. „Per karščius palikti atviras šaknis yra didesnis nusikaltimas negu žiemą. Karštyje atviros šaknys džiūva“, – pasakoja VDU žemės ūkio akademijos dendrologė dr. Lina Straigytė.Reportažas apie Laisvės alėjos liepas jau šį sekmadienį, 11:00 per LRT Plius! 😊

Posted by 7 Kauno dienos on 2019 m. vasario 28 d., ketvirtadienis


Mirties alėja?

„Mes jau dabar vadiname šią alėją – kankinių alėja ir europiečiams jau paskelbėm, kad čia yra mirties alėja. Jie nesupranta, kaip galima tokius elementarius darbus atlikti taip grubiai.“

 Algis Davenis, Lietuvos arboristikos centro vadovas.

Liepų medžių kirtimas

#7KDrodysSituacija aiški – Laisvės alėjoje masiškai buvo kapojamos liepų šaknys. Ekspertai spėja, kad dėl šaknų kirtimo, šių medžių Laisvės alėjoje gyvavimui liko vos keli metai. Savivaldybėje dėl šio savivaliavimo pradėtas tyrimas. Situaciją komentuoja Algis Davenis, Lietuvos arboristikos centro vadovas.Kauniečiai, o kokia jūsų nuomonė apie Laisvės alėjos medžių naikinimą? Apie tai reporažas – jau netrukus.

Posted by 7 Kauno dienos on 2019 m. vasario 21 d., ketvirtadienis


Tai ar dar sužaliuos Laisvės alėjos liepos su nukapotomis šaknimis, ar ne? 👀 Pamąstymais dalinasi aktorė Inesa Paliulytė:

„Pažiūrėkite genijaus animatoriaus Gario Bardino filmą „Klausantis Bethoveno“- ten rodo kaip viską nori užmūryti: sielą, moralę, … liepos man asociacija į tai. Neužmūrysit.“

I. Paliulyte

Tai ar dar sužaliuos Laisvės alėjos liepos su nukapotomis šaknimis, ar ne? 👀 Pamąstymais dalinasi aktorė Inesa Paliulytė.Reportažas apie Laisvės alėjos liepas jau netrukus!

Posted by 7 Kauno dienos on 2019 m. vasario 27 d., trečiadienis


LRT 7 Kauno dienos reportažas:

„Laidos „7 Kauno dienos” komanda aiškinsis, ar sulauks pavasario Laisvės alėjos liepos? Daugiau nei 100 metų teikusi paunksnį vasaros karščiams liepų alėja panašu, kad baigia savo gyvavimą – Laisvės alėjos rekonstrukcijos metu medžiams buvo kapojamos šaknys. Su Lietuvos arboristikos centro vadovu Algiu Daveniu, VDU žemės ūkio akademijos dendrologe dr. Lina Straigyte bei asociacijos „Gyvas miškas“ aplinkosaugininke Auste Juozapaityte tyrinėsime medžiams padarytą žalą bei skaičiuosime jiems likusius metus.“

03 03 laida

Kviečiame žiūrėti laidą „7 Kauno dienos” jums patogiu formatu 😊. #7KD klausia – kuris reportažas jums įsiminė labiausiai? Kas patiko, nepatiko? Nepamirškite pasidalinti komentaruose! 🤔

Posted by 7 Kauno dienos on 2019 m. kovo 4 d., pirmadienis




 


Skandalas Kaune – kirviais iškapota unikali šimtametė liepų alėja (TV3)

TV3 reportažas (VIDEO)

Laisvės alėja už 18 mln. eurų rekonstruojama niokojant jos augaliją. Unikali šimtametė liepų alėja – kapojama kirviais ir kastuvais. Nors įmonei pagrūmota baudomis, darbai tęsiami ir toliau. Specialistai sako, kad šiemet liepos dar sužaliuos ir pražys, bet tai gali būti paskutiniai jų žiedai – unikali per visą Laisvės alėją besidriekianti šimtametė liepų alėja, pasak dendrologų, pasmerkta pamažu nudžiūti, mat pažeistos gyvybinės funkcijos.

Miesto valdžia sureagavo tik tada, kai įrašą paviešino žinomas kaunietis. Rekonstrukciją vykdančiai įmonei „Autokausta“ pagrūmota. „Vadovas suprato, prisiėmė visą atsakomybę ir pažadėjo pats kontroliuoti asmeniškai, bet nepaisant to vis tiek administracijos bus nubaustas“, – sakė Kauno miesto administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Darbus įmonė sustabdė, tiesa, tik porai dienų, kol vyko apžiūra, o štai penktadienio popietę didžiųjų šaknų netekusi liepa jau įrėminama betoniniame lovelyje. Plušama išsijuosus, tiesa, dabar jau vilkint ir specialią aprangą, ir net šalmus užsidėjus. Nors nukapotos šaknys kaipmat surenkamos ir išvežamos, akylai pasidairius barbariškų poelgių likučių apstu. Ir nors vadovas atsipirks menka bauda, alėją apžiūrėję aplinkosaugininkai tikina, kad žalos suma bus didelė. Beje, įmonė Autokausta panašiose medžių niokojimo istorijose linksniuojama nebe pirmą kartą. Aplinkosaugininkai jai skyrę ir nemažai baudų už žalojamus želdinius, vykdant įvairius tvarkymo darbus.

„Pradės sprogti, didžiausia bėda gali būti vasarą, jeigu prasidės dideli karščiai, sausros, tada jau manau, kad gali stipriai paveikti, ims džiūti šakos, ir pirmiausi pasimatys pagal lapus – tai tokia perspektyva“, – teigė dendrologė Lina Straigytė. 

„Maisto medžiagos, visi kiti dalykai, kurie svarbūs medžiui vystytis yra daug toliau, plonesnėse šaknelėse, ten gi visa gyvybė tokiam dideliam medžiui“, – kalbėjo dendrologė.

Išsamiau – straipsnį ir video galite rasti  TV3 reportaže:


Laisvės alėja –  pagrindinė miesto arterija

Ištakos siekia XIX a.

Šios gatvės istorija skaičiuojama nuo 1847 m. vasario 21 d., kai caro patvirtintame miesto vystymo plane buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas. Taip gimė pagrindinė miesto gatvė, kuri 1918 m. tapo Kaizerio Vilhelmo gatve, o 1919 m. vasario 16 d., minint Lietuvos nepriklausomybės pirmąsias metines – Laisvės alėja.

Garsiosios Laisvės alėjos liepos buvo pradėtos sodinti dar 1851 m. atkarpoje nuo A. Mickevičiaus g. iki Nepriklausomybės aikštės, rytinėje gatvės dalyje užsodinti topoliai. Vėliau medžiais užsėta atkarpa iki Miesto sodo.

Dar gerokai iki tarpukario ši gatvė buvo išgrįsta akmenimis – 1859-aisiais.

Kas vyksta Kaune

1941 m

Laisvės alėja – 1983 – 1986, fotografijos – Romualdas Požerskis


Senasis Kaunas – archyvas

KAUNAS YRA KAUNAS

Režisieriaus V. Puplauskio filmas apie Kauną – krepšinio sostinę, pramonės ir kultūros centrą, studentų miestą. Įamžinti vertingiausi architektūros ir paveldo objektai. Scenarijaus autoriai: V. Puplauskis ir J Baušys, operatorius A. Juknevičius.Metai: 1986.Gero žiūrėjimo!"Senasis Kaunas" projektą galite paremti čia:https://www.patreon.com/SenasisKaunas

Posted by Senasis Kaunas on 2018 m. rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis


  • 1847 m. – vasario 21 d. caro patvirtintame miesto vystymo plane buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas (vėliau tapęs Laisvės alėja). Taigi prieš 157 metus buvo pasirašyti šios gatvės gimimo metrikai.
  • 1851 m. – didesnėje Laisvės alėjos atkarpoje (iki Nepriklausomybės aikštės) pasodintos liepos, rytinėje dalyje – topoliai. Pradžioje alėja apsodinta tik iki A. Mickevičiaus gatvės. Toliau medžių sodinimas tęsėsi dalimis iki Miesto sodo.
  • 1859 m. – Laisvės alėja išgrįsta akmenimis.
  • 1880 m. – gatvę imta formuoti intensyviau. Pradėti statyti dviaukščiai, triaukščiai mūriniai namai.
  • 1887 m. – belgų inžinieriui E. O. Diuponui duota koncesija arklių tramvajui („konkei“) įrengti.
  • 1892 m. – Laisvės alėja nuo geležinkelio stoties iki rotušės pradėjo kursuoti arklių tramvajus.
  • 1918 m. – gatvė pavadinta Kaiserwilhelmstrasse (Kaizerio Vilhelmo gatve).
  • 1919 m. – pavadinta Laisvės alėja. Jos krikštatėvis – teisininkas Kazimieras Oleka.
  • 1929 m. balandžio 15 d. – įvyko paskutinė „konkės“ (arklių tramvajaus) kelionė per Laivės alėją. Ja iškilmingai važiavo miesto aukštuomenė.
  • 1940 m. rugpjūčio 11 d. – LSSR vidaus reikalų ministras patvirtina Kauno miesto burmistro nutarimą Kauno Laisvės alėją pervardinti Stalino prospektu.
  • 1958 m. – paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, pažymėtos pėsčiųjų perėjos.
  • 1961 m. – gatvei sugrąžintas pavadinimas Laisvės alėja.
  • 1973 m. – imta svarstyti alėjos perspektyvą. Tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną.
  • 1975 m. – padaryti pirmieji žingsniai – uždraustas eismas vienoje alėjos pusėje tarp E. Ožeškienės ir V. Majakovskio (dabartinės I. Kanto) gatvių. Čia įrengta paprastų betono plytelių danga.
  • 1976 m. – metais uždarytas transporto eismas tarp V. Majakovskio (I. Kanto) ir Maironio gatvių.
  • 1977 m. – prasidėjo požeminių tinklų rekonstrukcija. Pradėtos gaminti penkių tipų betono plokštės, iš kurių bandyta sudaryti atskiras įvairaus rašto dangos zonas. Paklota 61, 4 tūkst. kv. m betoninių plokščių, 10,5 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, įrengtos 198 apšvietimo atramos. Alėjos ilgis – 1621 m.1982 m. – (lapkričio 6 d.) baigta rekonstrukcija. „Alėjos tik pėstiesiems Kaune atidarymas.
  • 1982 m. – (lapkričio 6 d.) baigta rekonstrukcija. „Alėjos tik pėstiesiems Kaune atidarymas 1982 metais buvo įvykis ne tik Lietuvoje. Tai buvo antroji (pirmoji – Šiaulių) pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje. Ji buvo statoma patyliukais, nesiafišuojant, apeinant tuometinius įstatymus“, – taip teigė darbus koordinavę buvę miesto vadovai. Iš viso rekonstrukcijos darbai kainavo 3,141 milijono rublių. Tuo pačiu metu buvo remontuojami gatvės pastatai. 3 milijonai rublių anais laikais prilygtų 9-10 milijonų litų šiomis dienomis…

PAREMK JUDĖJIMĄ:

Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: http://www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Patreon platformoje: https://www.patreon.com/gyvasmiskas

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2019-03-07T11:31:59+00:00 2019 03 06|Kategorijos: Kas naujo, Miesto medžiai, SOS, Uncategorized|Žymės: , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/kaip-aktyvus-pilieciai-stabde-kauno-laisves-alejos-liepu-niokojima-pasmerktos-letai-mirciai-ivykiu-chronologija-archyvines-foto">
Twitter