Ką būtina žinoti apie Miškų įstatymo PATAISAS – kokios spragos atsiveria miškų apsaugoje ir kodėl? A. Gaidamavičiaus ir S. Dambrausko komentarai (VIDEO) 2019 03 13

Gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus ir advokato Sauliaus Dambrausko komentarai ir įžvalgos dėl miškų įstatymų pataisų – kas vyksta? (VIDEO)
2019 03 13
 
– Kokias spragas atveria miškų įstatymo pataisos? Kodėl nacionaliniuose parkuose atveriamas kelias plyniems kirtimams ir draustinių, pakrančių, šlaitų (priešerozinių miškų) „šienavimui“?
– Ar nebus sumenkinta saugojamų teritorijų apsauga, bandant įtikti medienos pramonei ir tuo pačiu bandant išvengti ES sankcijų ir baudų už aplaidumą bei aplinkosauginių reikalavimų nevykdymą ?
– Kuo nepatenkinta ir ką bijo prarasti medienos pramonė, ko reikalauja ES, ko nori visuomenininkai – miško gynėjai?
– Kas tikrasis Lietuvos miškų savininkas?
– Miškas – gyvybę palaikanti ekosistema ar tik „kapitalas“?


KALBA:
 
Andrius Gaidamavičius, gamtininkas, miškininkas, pilietis, Labanoro klubas
 
Saulius Dambrauskas, advokatas, pilietis
 
Simonas Gentvilas, Seimo narys, liberalas, pramonės lobistas
 
Raimundas Beinortas, medienos pramonė, stambūs baldininkai, IKEA
 
Aidas Pivoriūnas, medienos (miško) verslas, privačių miškų konsolidacija
 
Algis Gaižutis, medienos (miško) verslas, privačių miškų konsolidacija
 
Edmundas Bartkevičius, Miškų Institutas (medkirčių „smegenų kalvė“)
 
Monika Peldavičiūtė (suinteresuota visuomenė, pilietė, GYVAS MIŠKAS)
 

Visą Aplinkosaugos komiteto posėdžio ĮRAŠĄ RASITE ČIA:


 A.Gaidamavičius dėl miško pataisų (išrašas iš video įrašo):

„Paradoksas yra toks, kad dėl Europos sąjungos reikalavimų, kaip tai beskambėtų keistai, gali būti sunaikintos mūsų nacionalinės saugomos teritorijos.

Kai mes įstojom į Europos sąjungą – buvo tokios dvi direktyvos, kurios saugo biologinę įvairovę. Viena vadinasi Paukščių, kita Buveinių. Paukščių saugo paukščius, o Buveinių viską, kas ne paukščiai. Tam tikslui mes įsipareigojome steigti NATURA2000 teritorijas – saugoti labai siaurą sritį – biologinę įvairovę, daugiau nieko.

O mūsų nacionalinės saugomos teritorijos, kaip regioniniai nacionaliniai parkai, draustinių įvairovė visokiausių, kraštovaizdžio, hidrografiniai – jie skirti saugoti kompleksą, visą ekosistemą ir tarnauti žmonėms, rekreacijai.

Ir dabar gavosi toks priešiškumas dėl tų dviejų teritorijų… dėl ko gavosi toks priešiškumas? Mes buvome įpareigoti pirmiausiai įsteigti tas NATURA2000 teritorijas, nors labai tiksliai nežinojom, kas ten yra vertinga. Po to, 2011 metais buvo padaryta nacionalinė inventorizacija, kur šimtai ekspertų dirbo ir ieškojo konkrečiai tų vertybių, kurias mes įsipareigoję saugoti – paukščius ar augalėlius visokiausius.

Ta inventorizacija padaryta 2014 metais, o ministerija vietoj to, jog imtųsi tolimesnių žingsnių, 5 metams padėjo ją į stalčių ir nieko nedarė su tais duomenimis. O tie gudručiai, kurie žinojo, kad ant tos vertingos inventorizuotos teritorijos gali būti uždėta apsauga, skubėjo iškirsti. Urėdai tuo naudojosi, miško savininkai, žodžiu, visi.

O dabar priėjom tokią situaciją, kad trečdalis, jeigu ne pusė tų teritorijų, kas gražiausia ir natūraliausia yra sunaikinta.

Tos dvi direktyvos nereikalauja saugoti mums 100 proc. viską, kas inventorizuota – yra tam tikras procentas, dalis inventorizacijos buvo padaryta saugomose teritorijose, dalis nesaugomose. Dabar kadangi 5 metus naikinom tas vertybes –  visur ir saugomose ir nesaugomose teritorijose, tai ministerija pamatė, kad mums pagal ES reikalavimus  jau trūksta ploto. Jeigu ministerija būtų užsiėmusi tų buveinių apsauga saugomų teritorijų tinkle, jiems to ploto užtektų ir nereikėtų dabar lįsti į tuos ūkinius miškus, į miško savininkų žemes, kurie dabar pikti ir visaip stabdo šitą įstatymą, tačiau dabar mums jau trūksta ploto to ir ministerija sugalvojo gudrų planą, jog saugom tai, kas reikalaujama pagal Europos direktyvas, bet mažiau tada saugom nacionalinėse teritorijose – draustiniuose, parkuose…Ir tai bus kaip duoklė miško pramonei, savininkams ir miškininkams.

Ir kaip pavyzdys – išbraukė iš įstatymo priešerozinius miškus, t.y. ant šlaitų augantys medžiai, kurie anksčiau buvo neliečiami. Kad tik nebūtų kaip su Gedimino kalnu, nenuvažiuotų viskas žemyn. Išbraukė draustinius iš apsaugos – botaniniai, zoologiniai, ornitologiniai draustiniai.  Jeigu miškai ten pasieks gamtinę brandą, tai juos galės atvejiniais kirtimais per 15 metų iškirsti, ko anksčiau nebuvo galima.

Dėl ES reikalavimų, kadangi gresia bauda didelė, jie daro nuolaidas mūsų nacionalinėse teritorijose.“       

(…) Mes norim, kad prieš priešeroziniai miškai, draustinių miškai būtų apsaugoti.”

🌳🌳🌳👉

SVARBU ŽINOTI:

 
„Pataisos numato, kad dėl miško žemės vertimo kitomis naudmenomis SPRĘS VYRIAUSYBĖ.“ (…) „jeigu tai bus valstybinės reikšmės MIŠKAI – spręs dėl jų PLOTŲ IŠBRAUKIMO iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo.“
 
Teritorijose, kuriose bus įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, bus galima keisti čia esančios miško žemės paskirtį, ją paverčiant kitomis naudmenomis. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Miškų įstatymo pataisas: už balsavo 80, prieš – du, o susilaikė 16 parlamentarų.
 
Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai leis Lietuvoje lengviau steigti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, taip pat skatins miestų plėtrą.
 
„Jeigu mes miestuose arba priemiesčiuose kalbame apie neaukštos kategorijos miškus, paprasčiausiai želdinius, kurie savaime yra užžėlę, šiuo metu reikia sudaryti galimybę, kad jie vis dėlto netrukdytų plėtrai“, – Seimo posėdyje sakė konservatoriaus Edmundas Pupinis.
 
Tuo metu parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas pabrėžė, kad galimybę keisti miško žemės paskirtį reikia vertinti labai atsakingai. „Sutinku, kad laisvosios ekonominės zonos yra ekonomikos variklis, jei jos išnaudojamos pagal paskirtį, verslas išties yra pritraukiamas, vystosi ir iš to valstybė ir savivaldybė gauna pajamų. Tačiau (…) kviečiu labai atidžiai ir per padidinamąjį stiklą žiūrėti į miško žemės paskirties pakeitimą. Nepulkime į dilgėles stačia galva“, – tvirtino P.Saudargas.
 
Pataisos numato, kad dėl miško žemės vertimo kitomis naudmenomis spręs Vyriausybė. Ji turės priimti nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai bus valstybinės reikšmės miškai – dėl jų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo.“
 

Seimas atrišo rankas Vyriausybei keisti miškų paskirtį, 2019 03 14

Ar valdančiųjų vizijoje LIETUVA – PRAMONĖS PARKAS? #skatinsmiestųplėtrą #pramonėsparkai #BetoninėsInvesticijos #GyvoŽalioArBetono #LEZŠIANDIEN SEIMAS leido keisti miško žemės paskirtį kuriant valstybei (VERSLUI?) svarbius objektus. 2019 03 14"Pataisos numato, kad dėl miško žemės vertimo kitomis naudmenomis SPRĘS VYRIAUSYBĖ." (…) "jeigu tai bus valstybinės reikšmės MIŠKAI – spręs dėl jų PLOTŲ IŠBRAUKIMO iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo."Teritorijose, kuriose bus įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, bus galima keisti čia esančios miško žemės paskirtį, ją paverčiant kitomis naudmenomis. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Miškų įstatymo pataisas: už balsavo 80, prieš – du, o susilaikė 16 parlamentarų. Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai leis Lietuvoje lengviau steigti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, taip pat skatins miestų plėtrą. „Jeigu mes miestuose arba priemiesčiuose kalbame apie neaukštos kategorijos miškus, paprasčiausiai želdinius, kurie savaime yra užžėlę, šiuo metu reikia sudaryti galimybę, kad jie vis dėlto netrukdytų plėtrai“, – Seimo posėdyje sakė konservatoriaus Edmundas Pupinis.Tuo metu parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas pabrėžė, kad galimybę keisti miško žemės paskirtį reikia vertinti labai atsakingai. „Sutinku, kad laisvosios ekonominės zonos yra ekonomikos variklis, jei jos išnaudojamos pagal paskirtį, verslas išties yra pritraukiamas, vystosi ir iš to valstybė ir savivaldybė gauna pajamų. Tačiau (…) kviečiu labai atidžiai ir per padidinamąjį stiklą žiūrėti į miško žemės paskirties pakeitimą. Nepulkime į dilgėles stačia galva“, – tvirtino P.Saudargas. Pataisos numato, kad dėl miško žemės vertimo kitomis naudmenomis spręs Vyriausybė. Ji turės priimti nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai bus valstybinės reikšmės miškai – dėl jų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo.Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-leido-keisti-misko-zemes-paskirti-kuriant-valstybei-svarbius-objektus-973-1115860?fbclid=IwAR24WnrUK1rkKzAIBRm6EVLo_X9jq8jTRQnGdznMHzkrlOYyehWnyMPogZE&copied

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. kovo 15 d., penktadienis

 
🌳🌳🌳👉
 
LRT PANORAMA APIE PATAISAS:
 
🌳🌳🌳👉
 
INICIATYVINĖS GRUPĖS PASIŪLYMAI APLINKOS MINISTERIJAI
SKAITYTI PLAČIAU:
 
 
 
🌳🌳🌳👉
 
KAS TOLIAU?
 
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija pristatė savo siūlymus dėl plynų kirtimų ribojimų Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, siūlymai oficialiai užregistruoti Teisės aktų projektų sistemoje. 
 
Dokumentai pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei nuo 2019-03-14 iki 2019-03-20.
 
Gavus išvadas ir pastabas kitų ministerijų bei visuomenės, projektas bus svarstomas Vyriausybėje ir toliau teikiamas Aplinkos apsaugos komitetui ir Seimui pritarimui.
 
Stebim, dalyvaujam, teikiam savo pasiūlymus! #StopPlyniKirtimai #UžApsaugąVisomsSaugomomsTeritorijoms
 
🌳🌳🌳👉
 
REMK MIŠKO GYNYBĄ!
 
AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE 🌳🌳🌳👉
 
Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskas
 
Mieli, miško bičiuliai, primename, kad jau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio.
 
 
Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/ka-reikia-zinoti-apie-misku-istatymo-pataisas-kas-vyksta-kabinetuose-a-gaidamavicius-ir-s-dambrausko-komentaras-video-2019-03-13">
Twitter