Jeigu visi „gyventume kaip švedai“, reikėtų 4 Žemės planetų

„Pasaulyje mes vartojame ir gyvename tokį gyvenimo būdą, kuriam išlaikyti reikia 1,6 planetos. Kiekvienas švedas gyvena tokį gyvenimo būdą, kuriam palaikyti reikėtų 4,2 Žemės planetų.“

Švedija – vieni didžiausių vartotojų Žemėje

2016 spalis

Paskutiniame WWF tyrime Švedija yra kritikuojama dėl  itin didelio ir netvaraus planetos išteklių vartojimo. Švedija kenčia kaip viena labiausiai į vartojimą orientuotų Europos visuomenių.

Pasauliniuose reitinguose ji atsiduria už tokių šalių kaip Arabų Emyratai, Omanas, Australija ir JAV.

Šalies gerovė sukūrė nepasotinamą apetitą vartojimui, mėsai ir ilgoms kelionėms. Mažiau paliesta globalios krizės nei Eurozona ir Britanija, ji ir toliau išlaidavo globalizuotoje rinkoje. Jos vidurinė klasė žiemomis reguliariai skraidė į Tailandą, o centrinis Stokholmas „lūžo“ nuo didžiulių džipų ir automobilių, priklausančių turtingiems miesto priemiesčių gyventojams.

Šalis laikoma viena progresyviausių pasaulyje, o tuo pačiu – jie „juodajame“ klimato sąraše.

SKAITYTI PLAČIAU: Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

WWF ataskaitoje, kuri yra skelbiama kas du metai, dokumentuojama Žemės būklė, jos bioįvairovė, ekosistemos, natūralių išteklių paklausa ir ką tai reiškia laukinei gamtai ir žmogui.

2016 metų leidimas rodo, kad švedai šiuo metu gyvena tokį gyvenimo būdą, kuriam išlaikyti reikėtų 4 Žemės planetų, t.y. 4,2 jeigu būti visiškai tiksliam.

Kai kalbame apie ekologinį vartojimo pėdsaką (ecological footprint) Žemėje – Švedija stoja šalia tokių vartojimu varomų šalių kaip JAV, Kanada ir Jungtiniai Arabų Emyratai, kurios turi patį žemiausią reitingą pasaulyje. 

Remiantis tyrimu, Švedija sunaudoja 7,3 hektaro ekvivalento vienam gyventojui ekvivalentą. Vokietija sunaudoja 5,3, Tanzanija sunaudoja 1,3, o JAV sunaudoja 8,2.

Ekologinis pėdsakas (angl. ecological footprint) – tai kiekis biologiškai produktyvios žemės ir jūros ploto, matuojamo pasauliniais hektarais, kurio šaliai reikia tam, kad galėtų apsirūpinti suvartojamais gamtiniais resursais ir tam, kad būtų įsisavintos atliekos. Jungtinių tautų organizacija remdamasi nacionaliniais šalių duomenimis paskaičiuoja vidutinį kiekvienos šalies gyventojo ekologinį pėdsaką. Padalinus visus biologiškai produktyvius planetos sausumos ir jūros hektarus iš planetos gyventojų skaičiaus, nustatyta ekologinio pėdsako norma – maždaug 2.1 ha vienam žmogui. Jei visi planetos gyventojai paskui save paliktų tokį ar mažesnį pėdsaką, planetos ekosistemos išlaikytų stabilumą.

WWF pažymėjo Švedijos didelį iškastinio kuro gamybai naudojamų plataus vartojimo prekių importą, ypač iš Kinijos. Dėl šios priežasties Šiaurės šalys turi aukštą anglies dioksido kiekį.

„Švedai ir Švedija yra pasiekę daug gerų dalykų įvairiose srityse. Mes turime aukštas technologijas, žinias ir supratimą apie tvarumą, bet mes mažai kalbame apie netvariai gaminamų produktų vartojimo pasekmes.“ (Håkan Wirtén, WWF Švedija)

WWF rekomenduoja Švedijai fokusuotis vartojimo varomos emisijos mažinimu, sudėlioti strategiją kaip sumažinti mėsos vartojimą per pusę ir iki 2025 uždrausti pardavinėti naujai pagamintus automobilius, kurie naudoja iškastinį kurą.

SKAITYTI PLAČIAU: Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

Pasak WWF ekologinis pėdsakas turi būti mažinamas keičiant maisto įpročius (32%), keliones (29%), prekes (18%) ir paslaugas (9%).

WWF pabrėžė, kad panaši situacija buvo ir 2014, kai buvo išleista paskutinė ataskaita, kurioje buvo rašoma, kad švedai: „valgo per daug mėsos, turi galingas mašinas ir importuoja daug prekių iš Kinijos.“

Kiek Žemės planetų reikėtų jeigu gyventume kaip…?

 

Lietuvos ekologinis pėdsakas (2012)

Mokslininkė: jei visi pasaulyje gyventų taip, kaip lietuviai, reikėtų 2 Žemės planetų.

Ar lietuvio gyvenimo būdas vadintinas darniu?

Vienas iš įdomiausių Jungtinių tautų ir kitų organizacijų naudojamų rodiklių, matuojančių šalies darnų (ar nedarnų) vystymąsi ir gyvenimo lygį yra ekologinis pėdsakas.

Pasiremsiu duomenimis, publikuotais 2011 m. Jungtinių tautų parengtoje Žmogaus socialinės raidos ataskaitoje. Žemėlapyje pasaulio šalys nuspalvintos pagal ekologinio pėdsako dydį. Kuo šalis tamsesnė, tuo daugiau globalių hektarų reikia vienam jos gyventojui tam, kad palaikytų norimą gyvenimo kokybę.

Vidutinis Lietuvos gyventojo ekologinis pėdsakas 4.7 ha. Jau minėjau, jog darniai pasaulio raidai garantuoti reiktų, jog kiekvienas jos gyventojas naudotųsi ne daugiau nei 2.1 ha. Vadinasi, kiekvienas mūsų sunaudojame resursų ir užteršiame beveik dvigubai daugiau, nei turėtume.

Ar galime tuomet skųstis, kad suvartojame per mažai, kad turime per mažai? Juk jei kiekvienas žemės gyventojas gyventų taip, kaip vidutinis lietuvis, prireiktų dviejų Žemės planetų!

Lietuvos rodikliai darnesni nei skandinavų, estų ir latvių

Įdomu, koks aplinkosauginis pėdsakas šalių, į kurias mes lygiuojamės, teigdami jog jų vystymasis darnus, o pasiekimai aplinkosaugos srityje aukšti. Pavyzdžiui, vidutinis dano ekologinis pėdsakas 8.3 ha, suomio - 6.2 ha, švedo – 5.9 ha. Brolių latvių vidutinis ekologinis pėdsakas – 5.6 ha, o Estijoje net 7.9 ha. Tik Lenkijoje vieno gyventojo ekologinis pėdsakas mažesnis nei Lietuvoje – 4.3 ha.

Reiktų pasvarstyti – gal tuomet Lietuva turėtų būti rodoma kaip darnaus vystymosi pavyzdys kaimyninėms ir Skandinavų šalims? Tai – retorinis klausimas, į kurį atsakyti turėtų politikos formuotojai.

Globali nelygybė – išsivysčiusios šalys parazituoja skurdžių šalių sąskaita

Sociologai skaitydami pateiktą žemėlapį įžvelgia ir globalios nelygybės įrodymų. Išsivysčiusios industrializuotos Šiaurės Amerikos, Europos ir kitos šalys vidutiniškai naudoja tris kartus daugiau globalių hektarų (vienam žmogui) nei darnų vystymąsi garantuojanti riba (2.1 ha). Tuo tarpu mažiausiai išsivysčiusios šalys, pvz. Burundis, Siera Leonė, Liberija, naudoja dvigubai mažiau globalių hektarų nei numatytoji darnumo riba.

Tad kieno sąskaita gyvena turtingųjų šalių gyventojai? Juk žemės resursai ir gebėjimas įsisavinti žmogiškosios veiklos produktus yra baigtinis.

Kaip pažymi Global Footprint Network organizacija, šiandien daugiau nei 80 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kur sunaudojama daugiau išteklių, nei tų šalių teritorijose esančios ekosistemos geba parūpinti. Tokios šalys vadinamos ekologinėmis skolininkėmis ir yra labai priklausomos nuo šalių, vadinamų ekologiniais kreditoriais. Šios šalys nepanaudoja visų savo teritorijoje turimų resursų ir mažiau teršia aplinką.

Įdomu tai, kad paprastai šalys ekologinės kreditorės yra tuo pačiu finansinės skolininkės (besivystančios šalys), o šalys ekologinės skolininkės dažnai būna finansinėmis kreditorėmis (aukšto ekonominio išsivystymo šalys).

Lietuva, deja, yra ir finansinė skolininkė ir, kaip matome iš ekologinio pėdsako dydžio, ekologinė skolininkė.

Apibendrinant galima pasakyti, jog vidutinis lietuvio ekologinis pėdsakas yra mažesnis nei kaimyninių ar stipriųjų-turtingųjų Europos šalių (galėtume pasididžiuoti labiau darnumo principus atitinkančia gyvensena), tačiau palyginus rodiklį su 2.1 ha pasauline norma turime pripažinti, jog esame ekologiniai skolininkai.

Doc. dr. Audronė Telešienė, KTU Sociologijos katedra

 

Šaltiniai:

Sweden’s consumption footprint ‘among the worst’

Greens join Swedish government with radical environmental agenda

(Un)sustainable Sweden

Earth’s resources depleted for 2016

Mokslininkė: jei visi pasaulyje gyventų taip, kaip lietuviai, reikėtų dviejų Žemės planetų

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-08-15T16:26:23+00:00 2017 11 24|Kategorijos: Apie reformą, Globaliai, Ikea, Pradžia, Švedija|Žymės: , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/jeigu-visi-gyventume-kaip-svedai-reiketu-4-zemes-planetu">
Twitter