“Gyvūnai ir augalams visiškai nerūpi politinės sienos. Daugelis buveinių tęsiasi skirtingose šalyse, o daugelis svarbių laukinių gyvūnų koridorių (gamtinių ar dirbtinių) kerta valstybės linijas.”
“Ekologinio tinklo sąvoka atsirado nelabai seniai, daugmaž prieš tris dešimtmečius. Neilgai trukus ekologinių tinklų išskyrimas buvo pripažinta viena efektyviausių biologinės įvairovės apsaugos strategijų. Šiuo metu pasaulyje yra sukurta gana įvairių ekologinių tinklų, bet visų jų tikslas yra palaikyti gamtos procesų vientisumą.”
Mes gyvename labai tarpusavyje susijusiame pasaulyje
Mes gyvename labai tarpusavyje susijusiame pasaulyje. Tai yra tai, ką gamtosaugininkai sužinojo, tirdami rūšis, kurias jie bando apsaugoti.
Neužtenka to, kad būtų sukurtos saugomos buveinės, kurios yra izoliuotos, pvz., salos, apsuptos keliais, tvoromis, žemės ūkio paskirties žemėmis, miestais ir t.t. Tai nėra tai kaip vystėsi daugelis rūšių. Jų buveinės turi būti sujungtos su kitomis buveinėmis laukinių gyvūnų koridoriais tam, kad jų gyvenimas išties klestėtų ir, kad jų rūšys išliktų stiprios ilgalaikėje perspektyvoje.
Štai keletas priežasčių, kodėl šie koridoriai yra tokie svarbūs:
1. Kai kurioms rūšims reikia keliauti didelius atstumus
Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, vilkams, meškoms, pumoms, lūšims ir t.t., reikia keliauti didelius atstumus, kad išgyventų. Kartais saugomos buveinių zonos yra pakankamai didelės, kad galėtų suteikti reikalingą erdvę, tačiau dažnai jos yra pernelyg mažos, o be saugių koridorių judėti, gyvūnai susiduria su daugybę pavojų.
Koridoriai yra tam tikras apsaugos vožtuvas, skirtas apsaugotoms buveinėms, kurios yra per mažos, leidžiant (ypač) didiesiems mėsėdžiams rasti būdus, klajojant tarp salų, rasti savo “širdies salą”, kelionės metu išvengiant galimų mirtinų pavojų.
SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai
SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją
2. Nėra visiems vienodo dydžio
Kiekvienas laukinės gamtos koridorius turi būti suprojektuotas atsižvelgiant į vietines rūšis. Kai kurioms rūšims užteks pakankamai siaurų koridorių, o kitos, kurios nėra pripratę prie žmogaus buvimo, paprasčiausiai jų nenaudos.
Daugelis veiksnių apspręs ar patraukliai laukinių gyvūnų koridorius atrodys patiems gyvūnams: vietovės tipas, augmenijos danga, sniego gylis, topografija, įvairūs fiziniai barjerai ir, žinoma, žmogaus buvimas (įskaitant kvapus ir triukšmą).
3. Jie padeda apsaugoti genetinę įvairovę
Vienas iš pavienių buveinių pavojus yra tas, kad laikui bėgant genetinė įvairovė sumažės, o veislė bus pažeidžiama įvairiomis ligomis ir genetiniais defektais.
Tiesiog leidžiant vykti natūraliai migracijai ir genetinių medžiagų kaitai, maišantis su kitomis populiacijomis, sumažėja genetinių ligų, defektų rizika ir tai padeda rūšiai atsilaikyti prieš kitas grėsmes, suteikia atsparumo.
Tas pats principas galioja ūkininkaujant ir miške: monokultūros visada bus daug daugiau pažeidžiamos nei įvairialypės kultūros. Įvairovė = atsparumas, tvirtumas.
4. Kai kurie laukinių gyvūnų koridoriai formuojasi natūraliai, kai kurie turi būti sukurti
Kartais laukinių gyvūnų koridoriai jau egzistuoja ir viskas, ką turime padaryti, yra jų apsauga. Pavyzdžiui, kartais siauras slėnis tarp kalnų veiks kaip natūralus piltuvus ir padės rūšims migruoti iš vienos zonos į kitą. Bet kartais nėra natūralių koridorių, o gamtai reikalinga mūsų pagalba. Būtent tada tokios nevyriausybinės apsaugos organizacijos kaip Nacionalinė Laukinės Faunos federacija, Gamtos Apsauga ir kitos įsitraukia į žaidimą.
Vikipedijoje yra keletas dirbtinių laukinių gyvūnų koridorių:
• Paséo Pantera (taip pat žinomas kaip Paséo del Jaguar)
• Rytų Himalajų koridorius
• Kinijos ir Rusijos tigrų koridorius
• Tandai tigrų koridorius
• Europos žalia juosta
• “Siju-Rewak” koridorius, įsikūręs Indijos Garo kalvose, apsaugo svarbią dramblių populiaciją (manoma, kad ji sudaro maždaug 20% visų šalyje gyvenančių drambliukų). Šis koridoriaus projektas jungia Siju laukinės gamtos draustinį ir Revak Rezervatinį mišką Meghalaya valstijoje, netoli Indijos ir Bangladešo sienos. Ši sritis yra Himalajų kalnų slėnio ir Indijos pusiasalio susitikimų vietoje, kurioje yra bent 139 kitų žinduolių rūšių, įskaitant tigrą, debesuotą leopardą ir Himalajų juodąjį lokį.
• “Ecologische Hoofdstruktural” – tai koridorių ir buveinių tinklas, sukurtas laukinei gamtai Nyderlanduose.
5. Vyriausybėms tenka svarbus vaidmuo
Gyvūnai ir augalams visiškai nerūpi politinės sienos. Daugelis buveinių tęsiasi skirtingose šalyse, o daugelis svarbių laukinių gyvūnų koridorių (gamtinių ar dirbtinių) kerta valstybės linijas.
Štai kodėl vyriausybių bendradarbiavimas itin svarbus ir nors tikriausiai per daug tikėtis, kad teisės aktų leidėjai labai gerai gaudysis šioje srityje, turėtume bent jau įsitikinti, kad jie yra pasirengę klausytis ekspertų ir priimti ateities sprendimus, galinčius padėti apsaugoti daugybę brangių rūšių ir buveinių.
Ir, žinoma, jūs taip pat galite atlikti savo vaidmenį, palaikydami savo mėgstamą aplinkosauginę NVO arba atkreipdami savo politinių atstovų dėmesį į buveinių apsaugą!
Ekologiniai tinklai ir koridoriai – viena efektyviausių bioįvairovės apsaugos strategijų
Ekologinio tinklo sąvoka atsirado nelabai seniai, daugmaž prieš tris dešimtmečius. Neilgai trukus ekologinių tinklų išskyrimas buvo pripažinta viena efektyviausių biologinės įvairovės apsaugos strategijų.
SKAITYTI PLAČIAU:Gyvo miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių?
SKAITYTI PLAČIAU: Miškas kuria dirvožemį kaip knygą
Šiuo metu pasaulyje yra sukurta gana įvairių ekologinių tinklų, bet visų jų tikslas yra palaikyti gamtos procesų vientisumą. Kitaip sakant, ekologinis tinklas yra ekologinėmis arba fizinėmis jungtimis sujungtų teritorijų sistema.
Paprastai ekologinis tinklas būna sudarytas iš branduolio zonų, jas sujungiančių ekologinių koridorių ir apsauginių zonų.
Branduolio zonos yra biologinei įvairovei svarbiausios teritorijos. Europos Sąjungoje tokios vietovės skelbiamos Natura 2000 teritorijomis.
Šios teritorijos sudaro europinį ekologinį tinklą, į kurį yra įtrauktos buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos.
SKAITYTI PLAČIAU: Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema
SKAITYTI PLAČIAU: Miškas – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį
Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos 82 Natura 2000 teritorijos paukščių apsaugai ir 406 – buveinių apsaugai. Viso jos sudaro 13% Lietuvos teritorijos.
Gyvūnai ir augalai ekologinius koridorius naudoja įvairioms reikmėms patenkinti, pavyzdžiui:
- kad pasiektų didesnius buveinės plotus reikalingus mitybai;
- jauniklių išplitimui;
- tuščių buveinės plotelių apgyvendinimui;
- sezoninėms migracijoms;
- genetiniams mainams su kitomis tos pačios rūšies populiacijomis;
- koridoriai suteikia galimybę palikti buveinę kai ji sunyksta arba yra griaunama ir persikraustyti kur kitur;
- jie palaiko fizinių aplinkos procesų vientisumą, kurie kai kurioms rūšims yra būtini.
Įspūdingiausi laukinės gamtos koridoriai pasaulyje
1. Australija
2. Japonija
3. Naujoji Zelandija
4. Kanada
5. Vokietija
6. Australija
7. Singapūras
8. Naujoji Anglija
9. Kenija
10. Nyderlandai
11.Naujasis Džersis
13. Bahija, Brazilija
14. Kečelus ežeras, JAV
15. Vašingtonas
16. Kolorado
17. Montana
18. Oslo, Norvegija
19. Kalifornija
20. Austrija
21. Olandija
22. Belgija
23. Australija
24. Sonorų dykuma
25. Arizona
26. Čekija
These wildlife bridges can save the lives of animals AND humans.
Posted by Our Planet on 2018 m. balandis 7 d.
Šaltiniai:
Rūšys, buveinės ir ekologinis tinklas
Tree Hugger – 5 Things You Need to Know About Wildlife Corridors