Gyvo Miško ABC: 5 priežastys kodėl gyvūnijai reikalingi žalieji koridoriai ir geriausi pasaulio pavyzdžiai (foto)

“Gyvūnai ir augalams visiškai nerūpi politinės sienos. Daugelis buveinių tęsiasi skirtingose šalyse, o daugelis svarbių laukinių gyvūnų koridorių (gamtinių ar dirbtinių) kerta valstybės linijas.”

“Ekologinio tinklo sąvoka atsirado nelabai seniai, daugmaž prieš tris dešimtmečius. Neilgai trukus ekologinių tinklų išskyrimas buvo pripažinta viena efektyviausių biologinės įvairovės apsaugos strategijų. Šiuo metu pasaulyje yra sukurta gana įvairių ekologinių tinklų, bet visų jų tikslas yra palaikyti gamtos procesų vientisumą.”

Mes gyvename labai tarpusavyje susijusiame pasaulyje

Mes gyvename labai tarpusavyje susijusiame pasaulyje. Tai yra tai, ką gamtosaugininkai sužinojo, tirdami rūšis, kurias jie bando apsaugoti.

Neužtenka to, kad būtų sukurtos saugomos buveinės, kurios yra izoliuotos, pvz., salos, apsuptos keliais, tvoromis, žemės ūkio paskirties žemėmis, miestais ir t.t. Tai nėra tai kaip vystėsi daugelis rūšių. Jų buveinės turi būti sujungtos su kitomis buveinėmis laukinių gyvūnų koridoriais tam, kad jų gyvenimas išties klestėtų ir, kad jų rūšys išliktų stiprios ilgalaikėje perspektyvoje.

Štai keletas priežasčių, kodėl šie koridoriai yra tokie svarbūs:

1. Kai kurioms rūšims reikia keliauti didelius atstumus

Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, vilkams, meškoms, pumoms, lūšims ir t.t., reikia keliauti didelius atstumus, kad išgyventų. Kartais saugomos buveinių zonos yra pakankamai didelės, kad galėtų suteikti reikalingą erdvę, tačiau dažnai jos yra pernelyg mažos, o be saugių koridorių judėti, gyvūnai susiduria su daugybę pavojų.

Koridoriai yra tam tikras apsaugos vožtuvas, skirtas apsaugotoms buveinėms, kurios yra per mažos, leidžiant (ypač) didiesiems mėsėdžiams rasti būdus, klajojant tarp salų, rasti savo “širdies salą”, kelionės metu išvengiant galimų mirtinų pavojų.

SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Maži vilkiukai (Young Wolves Filmed Using Remote Camera! – Snow Wolf Family And Me – BBC – YouTube)

2. Nėra visiems vienodo dydžio

Kiekvienas laukinės gamtos koridorius turi būti suprojektuotas atsižvelgiant į vietines rūšis. Kai kurioms rūšims užteks pakankamai siaurų koridorių, o kitos, kurios nėra pripratę prie žmogaus buvimo, paprasčiausiai jų nenaudos.

Daugelis veiksnių apspręs ar patraukliai laukinių gyvūnų koridorius atrodys patiems gyvūnams: vietovės tipas, augmenijos danga, sniego gylis, topografija, įvairūs fiziniai barjerai ir, žinoma, žmogaus buvimas (įskaitant kvapus ir triukšmą).

3. Jie padeda apsaugoti genetinę įvairovę

Vienas iš pavienių buveinių pavojus yra tas, kad laikui bėgant genetinė įvairovė sumažės, o veislė bus pažeidžiama įvairiomis ligomis ir genetiniais defektais.

Tiesiog leidžiant vykti natūraliai migracijai ir genetinių medžiagų kaitai, maišantis su kitomis populiacijomis, sumažėja genetinių ligų, defektų rizika ir tai padeda rūšiai atsilaikyti prieš kitas grėsmes, suteikia atsparumo.

Tas pats principas galioja ūkininkaujant ir miške: monokultūros visada bus daug daugiau pažeidžiamos nei įvairialypės kultūros. Įvairovė = atsparumas, tvirtumas.

4. Kai kurie laukinių gyvūnų koridoriai formuojasi natūraliai, kai kurie turi būti sukurti

Kartais laukinių gyvūnų koridoriai jau egzistuoja ir viskas, ką turime padaryti, yra jų apsauga. Pavyzdžiui, kartais siauras slėnis tarp kalnų veiks kaip natūralus piltuvus ir padės rūšims migruoti iš vienos zonos į kitą. Bet kartais nėra natūralių koridorių, o gamtai reikalinga mūsų pagalba. Būtent tada tokios nevyriausybinės apsaugos organizacijos kaip Nacionalinė Laukinės Faunos federacija, Gamtos Apsauga ir kitos įsitraukia į žaidimą.

Vikipedijoje yra keletas dirbtinių laukinių gyvūnų koridorių:

• Paséo Pantera (taip pat žinomas kaip Paséo del Jaguar)

• Rytų Himalajų koridorius

• Kinijos ir Rusijos tigrų koridorius

• Tandai tigrų koridorius

• Europos žalia juosta

• “Siju-Rewak” koridorius, įsikūręs Indijos Garo kalvose, apsaugo svarbią dramblių populiaciją (manoma, kad ji sudaro maždaug 20% visų šalyje gyvenančių drambliukų). Šis koridoriaus projektas jungia Siju laukinės gamtos draustinį ir Revak Rezervatinį mišką Meghalaya valstijoje, netoli Indijos ir Bangladešo sienos. Ši sritis yra Himalajų kalnų slėnio ir Indijos pusiasalio susitikimų vietoje, kurioje yra bent 139 kitų žinduolių rūšių, įskaitant tigrą, debesuotą leopardą ir Himalajų juodąjį lokį.

• “Ecologische Hoofdstruktural” – tai koridorių ir buveinių tinklas, sukurtas laukinei gamtai Nyderlanduose.

Bengalijos tigras naktį juda Butano miškų koridoriumi

5. Vyriausybėms tenka svarbus vaidmuo

Gyvūnai ir augalams visiškai nerūpi politinės sienos. Daugelis buveinių tęsiasi skirtingose šalyse, o daugelis svarbių laukinių gyvūnų koridorių (gamtinių ar dirbtinių) kerta valstybės linijas.

Štai kodėl vyriausybių bendradarbiavimas itin svarbus ir nors tikriausiai per daug tikėtis, kad teisės aktų leidėjai labai gerai gaudysis šioje srityje, turėtume bent jau įsitikinti, kad jie yra pasirengę klausytis ekspertų ir priimti ateities sprendimus, galinčius padėti apsaugoti daugybę brangių rūšių ir buveinių.

SKAITYTI PLAČIAU: Rinka ir miškas: ar galima įkainoti gamtą ir kodėl valstybė kišasi į miškų naudojimą?

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

Ir, žinoma, jūs taip pat galite atlikti savo vaidmenį, palaikydami savo mėgstamą aplinkosauginę NVO arba atkreipdami savo politinių atstovų dėmesį į buveinių apsaugą!

 

Ekologiniai tinklai ir koridoriai – viena efektyviausių bioįvairovės apsaugos strategijų

Ekologinio tinklo sąvoka atsirado nelabai seniai, daugmaž prieš tris dešimtmečius. Neilgai trukus ekologinių tinklų išskyrimas buvo pripažinta viena efektyviausių biologinės įvairovės apsaugos strategijų.

SKAITYTI PLAČIAU:Gyvo miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių?

SKAITYTI PLAČIAU: Miškas kuria dirvožemį kaip knygą

Šiuo metu pasaulyje yra sukurta gana įvairių ekologinių tinklų, bet visų jų tikslas yra palaikyti gamtos procesų vientisumą. Kitaip sakant, ekologinis tinklas yra ekologinėmis arba fizinėmis jungtimis sujungtų teritorijų sistema.

Paprastai ekologinis tinklas būna sudarytas iš branduolio zonų, jas sujungiančių ekologinių koridorių ir apsauginių zonų.

Branduolio zonos yra biologinei įvairovei svarbiausios teritorijos. Europos Sąjungoje tokios vietovės skelbiamos Natura 2000 teritorijomis.

Šios teritorijos sudaro europinį ekologinį tinklą, į kurį yra įtrauktos buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos.

SKAITYTI PLAČIAU: Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema

SKAITYTI PLAČIAU: Miškas – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį

Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos 82 Natura 2000 teritorijos paukščių apsaugai ir 406 – buveinių apsaugai. Viso jos sudaro 13% Lietuvos teritorijos.

Gyvūnai ir augalai ekologinius koridorius naudoja įvairioms reikmėms patenkinti, pavyzdžiui:

  • kad pasiektų didesnius buveinės plotus reikalingus mitybai;
  • jauniklių išplitimui;
  • tuščių buveinės plotelių apgyvendinimui;
  • sezoninėms migracijoms;
  • genetiniams mainams su kitomis tos pačios rūšies populiacijomis;
  • koridoriai suteikia galimybę palikti buveinę kai ji sunyksta arba yra griaunama ir persikraustyti kur kitur;
  • jie palaiko fizinių aplinkos procesų vientisumą, kurie kai kurioms rūšims yra būtini.

 

Įspūdingiausi laukinės gamtos koridoriai pasaulyje

1. Australija

Krabų Tiltas

2. Japonija

Vėžlių tunelis

3. Naujoji Zelandija

Pingvinų tunelis

4. Kanada

Banfo nacionaliniame parke, Kanadoje

Meška lenda iš požeminio tunelio

Kanada, Alberta, laukiniai gyvūnai eina per tiltą

5. Vokietija

Žalias laukinės gamtos tiltas per autobaną Vokietijoje

 6. Australija

Virviu tiltas per “Hume” automagistralę Viktorijoje

Galvijų pervara Viktorijoje

7. Singapūras

8. Naujoji Anglija

Salamandrų tunelis

9. Kenija

Dramblių perėja

10. Nyderlandai

 

11.Naujasis Džersis

13. Bahija, Brazilija

Tiltas beždžionėms ir kitiems gyvūnams kirsti kelią Bahia

14. Kečelus ežeras, JAV

15. Vašingtonas

Voverės tiltas Vašingtone

“Mini tiltas” virš Vašingtono pagrindinių kelių

Lašišų koridorius

16. Kolorado

17. Montana

18. Oslo, Norvegija

Bičių greitkelis

19. Kalifornija

Rupūžių tunelis

Amfibijų tunelis

20. Austrija

21.  Olandija

22. Belgija

23. Australija

24. Sonorų dykuma

25. Arizona

Gyvūnų tunelis

26. Čekija

 

Wildlife Crossings

These wildlife bridges can save the lives of animals AND humans.

Posted by Our Planet on 2018 m. balandis 7 d.


Šaltiniai:

Rūšys, buveinės ir ekologinis tinklas

Tree Hugger – 5 Things You Need to Know About Wildlife Corridors

Fascinating Bridges For Animals Around The World

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau