“Kirtimai organizuojami taip, kad žygių, pėsčiųjų takuose lankytojai nepastebėtų intensyvėjančių kirtimų. Estijos miškų valdymo modelis, buvo kuriamas pagal Suomijos, Švedijos ir Danijos modelį. Šiose šalyse, intensyvus miškininkystės modelis sukėlė didžiules aplinkosaugines problemas.”
“Estijos valstybinio miškotvarkos centro vadovas, turintis FSC sertifikatą tvariam miškininkystės sektoriui, viešai pareiškė, kad valstybinį mišką pavers pinigus gaminančia mašina.”
“Estijos miškininkystės politika grindžiama tvaraus miško modeliu, o tai reiškia, kad visuomenė turi veikti aplinkos ribose, o ekonomika savo ruožtu turi veikti visuomenės ribose. Realybėje, intensyvi medienos pramonė ignoruoja tiek aplinkosaugos, tiek socialinius interesus.”
Piliečiai išstumti iš sprendimų priėmimo procesų
Estijos piliečiai atkreipia dėmesį į gilėjančią socialinę krizę ir viena iš jos indikatorių – augantis miško tyrinėtojų, gamtosaugininkų ir piliečių susirūpinimas tuo, kas dedasi Estijos miškuose.
Nors valstybė teigia, kad miškininkystės politika yra balansuota, aplinkosaugos organizacijos ir vietiniai gyventojai teigia, kad jie yra išstumti iš sprendimų priėmimo procesų ir miškai nėra valdomi tvariai.
Piliečiai kelia klausimą – kieno interesus atstovauja valstybė?
Nacionalinės Audito tarnybos įspėjimai: miškų valdymas kelia grėsmę
2007 rugsėjo 21 Nacionalinis Auditas publikuoja nerimą keliančią ataskaitą, kurioje sakoma, kad RMK (valstybinis miškų valdytojas) ekonominės veiklos mastelis miškuose kelia grėsmę valstybinių miškų išsaugojimui ir tvariam valdymui. Pasak Audito, RMK skaičiavimai klaidingi ir kirtimai planuojami remiantis duomenimis, kurie padidina augančių miškų plotą nei jis yra faktiškai.
2008 metų auditas parodė, kad Natura 2000 tinklas būdingi rimti trūkumai, ypač miško tipų apsaugai. “Buveinių blogėjimas rodo, kad nacionalinės institucijos blogai atlieka savo darbą”, rašoma audite. Valstybinės audito tarnybos atlikta analizė parodė, kad, kai kalbama apie senus, beveik natūralius miškus, Aplinkos ministerijos duomenys apie buveinių ribas ir plotus buvo teisingi tik 50 proc. atvejų. ” Aplinkos ministras sutiko su Audito tarnyba, kad 80% Estijos miško buveinių nėra geroje būklėje.
2010 metų auditas parodė, kad “RMK miškų valdymas nėra tvarus ir kelia grėsmę ateities kartų galimybėms naudotis miškais.” Auditas taip pat pastebėjo, kad praėjusį dešimtmetį RMK plynais kirtimais kirto didesnes teritorijas nei įprastai.” Jie pakartotinai sumažino medžių rotacijų amžių plyniems kirtimams ir netgi dabar kertama vis daugiau jaunesnių ir tankesnių miškų.
2011 metais, prieš patvirtinant naują Miškų valdymo planą, kuriame buvo numatomas dar intensyvesnis miškų išnaudojimas, Audito tarnyba pasiūlė šį planą atmesti, tačiau jų pastabos nebuvo išgirstos.
Miškų valdymo pamatus ir planus ministerijose kurpia medienos pramonės atstovai
Tuo pačiu metu, žiniasklaida paviešino faktą, kad vienas iš žmonių, formavusių naująjį miško planą, yra BUVĘS miškų ir medienos pramonės asociacijos vadovas Andres Talijärv, kuris yra glaudžiai susijęs su miško ir medienos pramone. Tačiau Aplinkos ministras nekreipia į tai dėmesio ir praėjus dviems metams Andres Talijärv pakeliamas pareigomis – iš Aplinkos viceministro į Aplinkos ministerijos kanclerius.
Estijos miškų modelis kuriamas pagal Suomijos ir Švedijos modelį
2012 m. dar būdamas viceministru Andres Talijärv kalba apie savo rolę formuojant Estijos miškų politikos gaires. “Aš dalyvavau miško reguliavimų kūrime iki pat 2001,” sako Andres Talijärv, aiškindamas, kad jis ir jo kolegos padėjo pamatus vietinei miško industrijai.
Pasak Andres Talijärv, Estijos miškų valdymo modelis, buvo kuriamas pagal Suomijos, Švedijos ir Danijos modelį. Šiose šalyse, intensyvus miškininkystės modelis sukėlė didžiules aplinkosaugines problemas.
Švedijos ir Suomijos aplinkosaugininkų perspėjimas
2008 gegužę Švedijos ir Suomijos aplinkosaugininkai, iš 5 skirtingų aplinkosauginių organizacijų, Estijos vyriausybei ir parlamentui išsiuntė viešą laišką, perspėjantį apie Skandinaviško miškų modelio grėsmes. “Mes […] norime išreikšti gilų susirūpinimą dėl to kas vyksta su Estijos miško ūkiu.”
SKAITYTI PLAČIAU: Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams
Jų nuomone, pokyčiai Estijos miškų politikoje signalizuoja apie nerimą keliančias tendencijas ir jie atkreipė dėmesį į jauninamą kertamų medžių amžių ir plynų kirtimų, kaip pagrindinių kirtimo būdo, įteisinimą. “Kai kurie paminti dalykai, buvo realizuoti mūsų šalyje,” rašo jie. “To pasėkoje, mūsų miškų ekosistemoms buvo sukelta ilgalaikė žala.”
Intensyvios miškininkystės pasekmės
Tačiau Vyriausybė ir Parlamentas ignoravo laišką. Po 6 metų, miško specialistė iš Gamtos Fondo Kaarin Parts, dar sykį priminė apie šį laišką, atkreipdama dėmesį į skandinaviško miškų modelio pavojus: “Švedijos miškų biologinė įvairovė yra rimtame pavojuje”[…] “Raudoname sąraše esančios 4,127 rūšių tarpe – 2,131 miško rūšys (51.6%), iš jų, 1,787 rūšys (43.3%) visiškai priklauso nuo miško. Pagrindinė grėsmė rūšims – intensyvi miškininkystės praktika.” […] “Dėl intensyvios miškininkystės, 70% of miško buveinių Suomijoje yra pavojuje ir pagal 2010 m. atliktą vertinimą – miško rūšys sudaro 36,2% žinomų nykstančių rūšių. Estijoje atitinkamas rodiklis yra 24,7%.”
SKAITYTI PLAČIAU: Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą
SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?
Suomijoje ir Švedijoje, situacija eskalavosi iki tokio lygmens, kad valstybė turėjo leisti didžiules sumas tam, kad sukurtų negyvos medienos ir grybų substratus tam, kad atstatytų miškų aplinką ir bioįvairovę.
“Pasak Suomijos miškų departamento, apie 29 000 ha saugomų miškų reikia atstatymo, kainuojančio virš 30 milijonų eurų,” rašo Parts.
Estijos Miško įstatymo pakeitimai – daugiau plynių, kirsti jaunesnius
Tuo pačiu metu, Estijoje planuojami kiti Miško įstatymo pakeitimai su tikslu padidinti plynų kirtimų plotus, mažinant kirtimų kiekio apribojimus bei mažinant kertamų eglių miškų amžių 20-čia metų.
Pastarieji pakeitimai būtų buvę priimtini aplinkosaugos organizacijoms, jei valstybė būtų užtikrinusi labiausiai nykstančių miško tipų apsaugą: nemoralinių ir mezetotrofinių miškų.
SKAITYTI DAUGIAU: Medžių plantacijos nėra miškai arba kodėl JT skelbiama „miškų plėtra“ yra mitas
Kadangi valstybė paskutinę akimirką atsisakė šios garantijos ir dėl įvairių priežasčių sustabdžius ją penkiolikai metų – pakilo opozicijos banga, socialinėje žiniasklaidoje kilo tūkstančių nepatenkintų ir susirūpinusių piliečių protestas. Šio protesto kulminacija – piketas prie Aplinkosaugos ministerijos.
Linda-Mari Väli, EMA įkūrėja
Nauji metodai – auga daugiau, reiškia ir kirsim daugiau
2016 m. gruodžio 20 d., po piketo praėjus keturioms dienoms, Estijos miško statistikos inventorizacija pateikia skaičius Aplinkos ministerijai.
Aplinkosaugos agentūra pakeitė miško prieaugio skaičiavimo metodus, o dėl šios priežasties pakeltas beprecedentis skaičius – 15 milijonų kubinių metrų vietoj buvusių 12 milijonų. Allan Sims, atsakingas už naują skaičiavimo metodiką, į salę vos telpančiai auditorijai pasakoja, kad neįmanoma apskaičiuoti tikslios prieaugio apimties pagal (1999 – 2004 – 2008) laikotarpio SMI duomenis.
“Taigi, mes panaudojome geriausią tuo metu turimą metodą – prieaugio modelį, pateiktą miško tyrimo gairėse”, – aiškina Sims. “Nes tik po trečiojo matavimo laikotarpio (2009-2013 m.) mes turėjome pakankamai pakartotinai išmatuotų medžių kiekių, kad galėtume naudoti duomenis, atitinkančius mūsų faktinį miško augimą, ir pasiekti visiškai patikimus rezultatus.”
Seminaras užsitęsia ilgiau nei planuota. Keli išsamus klausimai ir vienas iš auditorijos narių siūlo, kad šie SMI duomenys būtų paskelbti viešai ir kad juos galėtų panagrinėti kiti specialistai, kad suprasti naująjį metodą. Klausimai susiję su įvairiomis miško problemomis, galų gale ateinant iki Miško įstatymo pakeitimo. Tuo metu, pirmoje eilėje pašoka kostiumuotas vyras ir nė nepristatydamas savęs, ima kalbėti už ministerijos pareigūnus. Tai yra pagrindinis RMK specialistas Veiko Eltermannas.
“Mes nebegalime atdėti Miško įstatymo nei sekundei!” – pareiškia jis, aiškindamas, jog jeigu nebus sumažintas rotacijos amžius, medžiai tiesiog veltui supus. Jis tvirtina, kad pakeitimas turės nežymų poveikį, nes jis turės įtakos tik 4 200 hektarų arba 0,2% mūsų eglių miškų.
Tačiau Aplinkos ministerija nesugebėjo paaiškinti, kad šie 4200 hektarų yra atviri kirtimui. Tai yra ilgalaikio poveikio nesvarstymas, lyg miško valdymas yra tik trumpalaikė veikla. Kadangi dauguma turtingų eglių miško vietovių priklauso valstybei, vis labiau tikėtina, kad šis pakeitimas yra būtinas, tiesiog norint padidinti RMK medžių kirtimo apimtis. Šią teoriją remia Veiko Eltermanno pareiškimas ministerijos viešajame seminare.
Gyvūnų buveinių būklė atspindi miško būklę
2013 birželio 25 d. RMK pateikia Alutaguse miško rajono valdymo planą: ten kur yra paskutinės, Estijos labiausiai nykstančių gyvūnų, skraidančių voverės, nuolatinės buveinės. Tūkstantmečius Estijos miškuose gyvenusių mažų gyvūnų populiacija mažėja kiekvienais metais, o aplinkosaugininkai ją mato kaip savotišką kanarėlę anglies kasykloje – jautrus padarėlis yra kaip indikatorius, kuris atspindi Estijos miškų būklės prastėjimą.
90-ųjų pradžioje skraidančių voverių buveinė buvo 3,180 kvadratinių kilometrų, tačiau dabar ji sumažėjo iki 550. Todėl saugomų rūšių buveinė per dvidešimt metų sumažėjo daugiau kaip 80% – šiuo metu yra mažiau nei 40 vietų paliktų veistis skraidančioms voverėms.
Skraidanti voverė
Per seminarą, pristatant miško planą, apie skraidančias voveres nė neužsimenama.
Auditorija yra informuojama apie retinimo mastelio didėjimą artimiausiais dešimtmečiais, nes miško rajonai gaus beveik 18 000 hektarų naujos miško žemės. Taip pat planuojama išplėsti regeneravimo kirtimus (plynieji kirtimai, medžių kirtimai), nes didelė dalis paskirtų vietovių miškų yra pakankamai subrendusi.
Kiek kainuoja gamta?
Pajamas neša ne tik medienos verslas
RMK taip pat akcentuoja Alutaguse miškų rajonuose patirtus nuostolius (dėl miškų saugojimo: pasak specialistų, kadangi 16 000 hektarų ploto teritorijos yra griežtos apsaugos ribose, dėl to buvo prarasta apie 454 000 eurų per metus mokesčių pajamų, o miškininkystės sektoriuje “nebuvo sukurta 120 darbo vietų”.
“RMK supranta šių miškų svarbą ir apsaugos priemones gamtos ir įvairovės išsaugojimui, tačiau mes manome, kad svarbu pabrėžti šių priemonių kainą ir ekonominį poveikį”, – aiškina Koiud Simsonas, Alutaguse miškininkas.
Vis dėlto šios analizės tikslas nėra aiškus ir pabrėžiami duomenys nėra lyginami su pajamų, gautų iš apgyvendinimo ir laisvalaikio paslaugų, kuriose pabrėžiamos Alutaguse miškų pramoginės funkcijos.
Kirtimai atliekami taip, kad lankytojai nepastebėtų intensyvėjančių kirtimų
Kalbant apie poilsio zonas, RMK atkreipia dėmesį tik į tai, kad “visi rekreacinių zonų zonose planuojami kirtimo darbai bus atliekami pagal kraštovaizdį [ir] tokiu būdu, kad sukels minimalius nepatogumus keliautojams ir minimalią žalą poilsio aplinkai. ”
Taigi, žygių pėsčiųjų takuose žmonės nemato, kad valstybinėse miškuose vyksta vis intensyvesnė kirtimų veikla.
Tuo pačiu metu, visuomenei skirtuose kampanijose RMK pristato save kaip Estijos miškų laikytoją ir gynėją. Keliautojams primenama apie laisvę klajoti, o tai reiškia, kad su teise laisvai vaikščioti miške tenka atsakomybė juo rūpintis.
Pateikiamos įvairios rekomendacijos, pvz.: rekomenduojama kruopščiai vaikščioti miško paklote, kad išsaugoti dirvožemį ir vengti nereikalingo triukšmo, kad nebūtų trikdomi paukščiai ir gyvūnai. Jie taip pat pataria žmonėms supakuoti savo maistą perdirbamose pakuotėse ir vengti naudoti iškastinio kuro transporto priemones, kad pasiektų kempingus. Jie bando įkvėpti žmones šūkiu, kurį valstybinis miškas sveikina kiekvieną.
Išprotėję “anoniminiai analitikai ir ekspertai”
2016 m. Gruodžio 22 d. Vyriausybės spaudos pranešimas. Koalicijos partijos IRL (Isamaa ja Res Publica Liit) pirmininkas Margusas Tsahkna kalba apie tai, kaip jo kolegos partijos narys ir aplinkos ministras Markas Pomerantas kovoja prieš netikėtas jėgas, kurios, jo nuomone, yra labai gerai organizuotos ir netinkamos – štai kaip aprašyti kovojantys prieš valstybinį miškotvarkos modelį:
“Miško kirtimo faktas yra mūsų ekonomikos dalis”, – sako Tsahkna. “Dabar kai kurie anoniminiai analitikai ir ekspertai kalba išprotėjusius dalykus! Tai nėra žalia pasaulėžiūra – tai kandus požiūris į kito nuosavybę!”
SKAITYTI PLAČIAU: Miškų holokausto išvakarėse – kas nugalės: valstybininkai ar verslininkai?
Kas gi tie išprotėję “anoniminiai analitikai ir ekspertai”? Jų tarpe – Raulis Rosenvaldas, Estijos miškininkystės universiteto miškininkystės vyresnysis mokslinis bendradarbis, valdantis FSC Estijos darnios miškininkystės standarto darbo grupę; Asko Lõhmus, Tartu universiteto Gamtos išteklių katedros vedėjas, taip pat dirba Nacionalinėje miškų taryboje; Kaie Kriiska, kuri yra kraštovaizdžio ekologijos doktorantė ir Estijos plėtros prisitaikymo prie klimato kaitos plano bendraautorė, tik savaitę anksčiau paskelbusi išsamų straipsnį apie netvarų miško kirtimą.
Vis labiau matomi plyni kirtimai ir fragmentuotas kraštovaizdis
Aplinkosaugos organizacijos taip pat daug metų kalbėjo apie miškininkystės problemas Estijoje, tačiau anksčiau jos nepakankamai buvo matomos žiniasklaidoje ir visuomenėje, kad paveiktų vyriausybę.
Miškų apsaugos judėjimo augimas visų pirma yra susijęs su miškų biologinės įvairovės mažėjimu ir vis labiau aiškiai matomais plynais kirtimais fragmentuotu Estijos kraštovaizdžiu.
Politikų žmonos ir medienos pramonė ranka rankon
Šiek tiek daugiau nei metus iki Marguso Tsahknos pareiškimo jo žmona Anna-Greta Tsahkna, startup’o Timbeter įkūrėja ir direktorė, pasakojo, kaip ji įsitraukė į medienos pramonę. Jos startup specializuojasi kuriant medienos matavimo programinę įrangą; tačiau idėją sukūrė komandos narys Vallo Visnapuu, kuris valdo lentpjūvę ir jau penkiolika metų užsiima medienos sektoriumi.
Pasak Anna-Greta Tsahkna, šį sprendimą užsiimti mediena ir palikti buvusį darbą labai paskatino jos vyro parama. “Margusas [Tsahkna] man nedelsdamas man pasakė eiti ir užsiimti tuom. Aš negaliu įsivaizduoti, kad šį sprendimą būčiau priėmusi be paramos namuose.”
Pirmieji vilties spinduliai (miškas ne tik mediena)
Sausio 17 d. 2017 m. sausio mėn. Viešajame parlamento Aplinkos komiteto posėdyje daugiausia dėmesio skiriama Estijos miškų apsaugai.
Ši sesija vyksta dėl viešo paprastų piliečių ir kultūros darbuotojų kvietimo apsaugoti miškus ir kylančio vis didesnio nepasitenkinimo miškų politikos pokyčiais.
Tartu universiteto mokslinis profesorius Asko Lõhmus* primena parlamento nariams, kad Estijos miškininkystės politika grindžiama tvaraus miško modeliu, o tai reiškia, kad visuomenė turi veikti aplinkos ribose, o ekonomika savo ruožtu turi veikti visuomenės ribose. Realybėje, intensyvi medienos pramonė ignoruoja tiek aplinkosaugos, tiek socialinius interesus.
* Asko Lõhmus – Tartu universiteto Gamtos išteklių katedros vedėjas ir Valstybinės miškininkystės tarybos narys. Jo tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama miškų biologinei įvairovei ir struktūrai, nykstančių rūšių buveinių pasirinkimui, moksliniams šių buveinių apsaugai, Estijos laukinių paukščių būklei ir jų stebėjimui. Jis yra kelių akademinių apdovanojimų ir apdovanojimų gavėjas, įskaitant Nacionalinį žemės ūkio mokslų apdovanojimą ir Tartu universiteto garbės ženklą. Jis dalyvavo rašant Estijos Raudonąją knygą, Estijos miškų plėtros planą, Estijos išsaugojimo plėtros planą ir Estijos darnios miškininkystės standartą.
Mikk Link, Estijos privataus miško sąjungos vadovas, kalba apie privataus miško savininkų teikiamą naudą, kuri, be medienos, apima deguonį ir paukščius. Pasak “Link”, kelios šalys kompensuoja privataus miško savininkų socialinę ir aplinkosauginę naudą.
Ilgalaikė perspektyva – gamtos turizmas
Tačiau, gamtos turizmo verslininkas Bert Rähni paaiškina, kad yra dar vienas aspektas, susijęs su miškų ekonomine nauda, išskyrus pelną, gautą iš medienos sektoriaus, tai – gamtos turizmas. Rähni nuomone, gamta vaidina didelį vaidmenį pritraukiant turistus į Estiją, todėl ilgalaikėje perspektyvoje miškų išsaugojimas ir apsauga gali duoti didesnį pelną nei iškirsti miškai.
Manipuliuojama skaičiais ir metodika, kad kirsti daugiau
Toje pačioje viešoje sesijoje pagrindinis Aplinkos agentūros specialistas Allanas Sims pristato dar vieną naują statistikos miško inventorizacijos metodą (Statistiline metsainventuur, SMI), dėl kurio Estijos miškų metinis prieaugis buvo be precedentinis didelis – 15 milijonai kubinių metrų. Po Aplinkos komiteto pirmininko Rainerio Vakros prašymo detalizuoti metodiką paaiškėja, kad valdomų miškų prieaugis yra tik 11,8 milijono kubinių metrų.
Kirtimų apimties didinimo klausimas iškilo netikėtai. Kadangi egzistuoja nesutarimai dėl Estijos miškų kirtimų kiekių skaičiavimo, iš tikrųjų neaišku ar kirtimų apimtys neviršija miškų prieaugio ribų.
Asko Lõhmus siūlo kartą ir visiems laikams išspręsti kirtimų apimties klausimą šiuolaikiškais moksliniais tyrimais; priešingu atveju liko neaišku, ar kirtimų apimtis atitinka prieaugį. Nė vienas iš parlamentarų nepalaiko mokslininko pasiūlymo.
Dieną prieš, sausio 16, Miškų taryba dėl didėjančio visuomenės slėgio galų gale patvirtino nemoralų ir mezetotrofinių miškų apsaugos planą ir galiausiai galėjo tęsti Miško įstatymo pataisas.
Nemoralių ir mesoeutrofinių miškų apsauga, siekiant išsaugoti bioįvairovę, dėl įvairių priežasčių buvo sulaikyta 15 metų, o per tą laiką RMK tiesiog sumažino beveik 40% nemoralių ir mesoeutrofinių miškų. Dabar mes pagaliau turime planą, kuris, jei būtų įgyvendintas, išspręstų svarbią problemą išsaugant biologinę įvairovę Estijos miškuose. Pasak aplinkos apsaugos organizacijų, tolesniame procese pirmenybė turėtų būti teikiama tolesniam apsaugos plano parengimui ir įgyvendinimui.
Tačiau, socialiniuose “Facebook” puslapiuose kasdien galima išvysti liūdnus pasakojimus apie valstybės ar privačių savininkų išvalytus miškų žemės plotus. Dabar žiemos vidurys – pjovimo sezonas. Ornitologai skelbia nerimą keliančius duomenis, kad per metus Estijoje prarandama apie 60 000 paukščių porų, šis skelbimas daugeliui sukėlė šoką.
Vis dėlto yra tam tikro optimistiškumo, kad galbūt dabar valstybė pradės veikti demokratiškai, ir tie, kurie priešinasi miško pramonininkų ratui, taip galės pasisakyti ir būti išgirsti. Nemoralaus ir mesoeutrofinio miško apsaugos planas buvo galutinai patvirtinta dėl visuomenės spaudimo. Populiarus judėjimas tampa vis labiau organizuotas. Pirmą kartą per ilgą laiką piliečiai jaučia, kad jų balsai gali būti svarbūs. Tačiau tai tik pradžia, kuria siekiama subalansuotos miškininkystės politikos Estijoje.
Linda-Mari Väli
Linda-Mari Väli yra laisva žurnalistė. Pastaraisiais metais ji daugiausia dėmesio skyrė Estijos miškininkystės politikai, todėl ji tapo vienu iš populiariausių judėjimų EMA “Eesti Metsa Abiks” (“Pagalba Estijos miškams”) lyderių.
Šizofreninė situacija – intensyviai kirsti ir būti tvariais?
“Valstybinio miškotvarkos centro vadovas, turintis FSC sertifikatą tvariam miškininkystės sektoriui, viešai pareiškė, kad valstybinį mišką pavers pinigus gaminančia mašina.”
Nuo Nepriklausomybės atstatymo, tie, kurie planavo Estijos miškų politiką bandė iš karto eiti dviem keliais: didinti medienos gamybą ir laikytis susitarimų dėl tvarios plėtros.
Pirmąjį dešimtmetį šios problemos buvo paslėptos, nes abiems reikėjo miškų ūkio institucijų organizavimo ir teisinės sistemos sukūrimo, tačiau po to jų keliai išsiskyrė.
Dabar Estija pasiekė šizofreniją situaciją, kai dabartinė politika, skatinanti intensyvų miško kirtimą, aiškiai neatitinka pirminių dokumentų, kurie skelbia tvarumą.
Pragaro mašina, naikinanti kraštovaizdžius
Deja, valstybės institucijos negali išspręsti šios problemos, nes jos toli gražu nėra demokratinės ir dinamiškos, jos yra orientuotos į pelningumą ir paklūsta partijų politikai. Valstybinio miškotvarkos centro vadovas, turintis FSC sertifikatą tvariam miškininkystės sektoriui, viešai pareiškė, kad valstybinį mišką pavers pinigus gaminančia mašina.
Žvelgdamas į šią pragaro mašiną, naikinančią kraštovaizdžius, aš bijau, kad Estija netenka visų natūralių sąlygų, kurios paveldėjo iš tarybinės sistemos, kad galėtų vystyti tvarią miškininkystę.
Martin Luiga (EMA)
Medžiagą ruošė: Justina Vidzėnė
Šaltinis: HYPOCRICY IN ESTONIAN FORESTRY POLICY – PREACHING SUSTAINABILITY, PRACTICING INDUSTRY
Plačiau apie tai kas vyksta Estijoje:
Estijos miško aktyvistų (EMA) grupė FB
Estijos miško aktyvistų (EMA) internetinis puslapis
Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)
Šokiruojantys ornitologų duomenys: kodėl Estijos miškai praranda 60 000 paukščių per metus?
Estonia’s trees: Valued resource or squandered second chance? (Mongabay Series: Global Forest Reporting Network)
Citizens Confront Estonian State Over Excessive De-Forestation
NGOs: Planned billion-euro pulp mill needs more thorough assessment
Logging lobby eating into forests
