Dėl Vilniaus mero patarėjo, viešųjų ryšių specialisto Karolio ŽUKAUSKO šmeižto kampanijos prieš miško gynėjus organizavimo (pretenzija ir įspėjimas)

“Gyvo Miško” skaitytojams,

Tam, kad visi klausimai būtų atsakyti, o procesas būtų skaidrus. Čia rasite:

1. Skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai  – SKUNDAS ŽET (originalas – 2018 11 30)  (žemiau skelbiamas papildytas tekstas – 2019 03 14 )
2. Atsaką į Žurnalistų etikos inspektoriaus pranešimą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį su Karoliu Žukausku – 2019 01 18
3. Įspėjimas Karoliui Žukauskui ir portalui “Lietuvos žinios” dėl teisminio ieškinio inicijavimo – 2019 03 14 ĮSPĖJIMAS dėl teisminio ieškinio inicijavimo 

 

SKUNDAS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS TARNYBAI

Pareiškėjas: Justina Vidzėnė

2018-11-30

Vilnius

2018 09 25 internetiniame portale „Lietuvos žinios” buvo išspausdintas Vilniaus savivaldybės komunikacijos specialisto, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo Karolio Žukausko straipsnis “Kas tampo miškų kirtimo isterijos virvutes? Arba miškas prieš NATO“, 2018 09 24 šį straipsnį M. Žukauskas buvo patalpinęs savo FB paskyroje.

Po šios publikacijos, kelių dienų bėgyje, įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodė vienos ar kitos šios publikacijos ištraukos, šiuo straipsniu masiškai buvo “spaminami” socialiniai tinklai, miško aktyvistų grupės ir “Gyvo miško” FB paskyra.

Šio straipsnio (“google tyrimo”) pagrindu 2018 09 29 Laisvės TV vedėjas A. Tapinas paruošė laidą rubriką “Vatnikai miškuose ir Despa-Šimonytė || Laikykitės ten su Andriumi Tapinu”, taip pat pasirodė išsamūs reportažai LNK, Info TV (Ričardas Savukynas) laidų eteryje,  informuojantys apie menamą “vatnykų” (marginalų) veiklą. Per labai trumpą laiką su šiuo straipsniu ir jo skleidžiamu turiniu turėjo galimybę susipažinti didžiulė dalis visuomenės piliečių.

 

Šį straipsnį publikavo ir jau kitą dieną po jo pasirodymo (2018 09 25 – 26) aktyviai platino mediena ir mišku prekiaujančios bendrovės, privačių miško savininkų asociacija www.forest.lt, www.dzukijosmediena.lt, www.lietuvosmediena.lt,

 

Pajungti socialiniai tinklai ir sunkioji FB artilerija – “influenceriai”:

---

Savaitę prieš – “apšildanti grupė” Oleg Surajev

---

Iš viešoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad Karolis Žukauskas yra Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus patarėjas, komunikacijos specialistas, kurio viena iš pareigų yra kurti įvaizdį. Jau vien tai, kad tokios didelės apimties straipsnio paruošimui reikalingos labai didelės laiko sąnaudos (naivu, kai Karolis Žukauskas nurodo, kad užteko tik vieno vakaro), ši tema tiesiogiai nėra susijusi su jo darbu ar užimamomis pareigomis, todėl neabejoju, kad šis straipsnis yra užsakomojo pobūdžio, siekiant tyčia, šališkai sukurti miškų judėjimo neigiamą įvaizdį, juo aktyviai dalinosi medienos pramonės lobistinės struktūros.

Kokios tai jėgos galiu tik reikšti savo subjektyvią nuomonę – miškų pramonės lobistai, tam tikri aplinkosaugos pareigūnai, nes būtent dėl jiems judėjimo iškeltų problemų reikėjo aiškintis visuomenei ir inicijuoti pokyčius miškų politikos srityje.

Minėtų struktūrų bandymus įtakoti judėjimą už miškus akivaizdžiai buvo galima stebėti Facebooke – pavyzdžiui, Labanoro Žygio FB renginio grupėje aktyviai reiškėsi VMG (Vakarų medienos grupė – didžiausi miškų pramonės lobistai, dirbantys su IKEA) atstovas Sigitas Girdziušas, bandydamas sabotuoti renginį grupės sienoje dėdamas nuorodas į Karolio Žukausko straipsnį bei tokius postus ir komentarus kaip šis:

Tai kad šis sektorius yra neskaidrus, o verslo ir valdinininkų interesai yra susipynę iliustruoja ir pasirodęs straipsnis apie elitinių medžiotojų būrelius, kurio narys yra ir minėtas medienos pramonės lobistas Sigitas Girdziušas. (2018 11 28 DELFI “Pats įtakingiausias ir uždariausias medžiotojų klubas: čia, o ne ministerijoje sprendžiami svarbiausi valstybės reikalai”)

Isterija

Nurodytame straipsnyje Karolis Žukauskas, remdamasis samprotavimais ir prielaidomis (“Mišką čia ir palikim – aš iki šiol NEŽINAU, kiek ši problema reali, ir kokio ji dydžio.”), šališkai perša tikrovės neatitinkančius, faktais nepagrįstus teiginius ir manipuliuodamas informacija bando klijuoti “marginalų” etiketę bei formuoti tendencingą ir atstumiantį miškų gynėjų įvaizdį.

Autorius praneša naujieną, t.y. žinią – FB grupė „Apginkime miškus“, portalas „Gyvas miškas“ ir asociacija „Gyvas miškas“ (toliau miško judėjimas) įkurta įtakojant Rusijai ar tai jos tarnyboms („tampo judėjimo virvutes, t. y. įtakoja mūsų veiklą“), šis judėjimas (“marginalinis sluoksnis”) yra nukreiptas prieš NATO ir jį veikia “jėgos, kurios įprastai būna greta visų isterinių temų”.

Anot jo, miškų kirtimo problema isteriškai išpūsta ( žodis “isterika” įvairiomis formomis straipsnyje, kaip patikslino pats autorius, panaudotas net 32 kartus), todėl judėjimas skaldo visuomenę ir yra skirtas isterijos platinimui. Autorius tendencingai iškraipo (pritempinėja) faktus, kad suformuotų tam tikras asociacijas ir marginalizuotų visą judėjimą ir jo idėjas. 

Iš viso straipsnio turinio matyti, kad autorius paviršutiniškai domisi (tiksliau, nesidomi) judėjimo turiniu ir faktine veikla, jis nukreiptas prieš mano asmenį ir turi vieną tikslą – tyčia žeminti ir niekinti mane, mano praeityje FB reikštą pilietinę nuomonę aktualiais gyvenimo klausimais, sugretinimo būdu su eile FB grupių veikla ir tokiu būdu per mano asmenį niekinti ir visą miško judėjimą, tuo žeminant veikiančių portalų ir asociacijos „Gyvas miškas“ dalykinę reputaciją.

Nežiūrint to, kad asociacijos „Gyvas miškas“ vadove yra įregistruota Monika Peldavičiūtė, dėl nežinomų priežasčių autorius teigia, kad ji yra tik formali vadovė ir nors nurodo, kad M. Peldavičiūtė šiame judėjime gali veikti nuoširdžiai, o dėl dar vieno šio judėjimo įkūrimo iniciatoriaus, kraštovaizdžio ir paveldo specialisto Stanislovo Čepinsko visiškai nepasisako ir neįvardija, tačiau visus šio judėjimo iniciatorius vadina „žaidėjais“, marginaliniu sluoksniu (užribio žmonėmis), keliančiu isteriją ir skaldančiu visuomenę.

Visa tai žemina mano ir kitų dalyvių kaip fizinių asmenų garbę ir orumą, o taip pat  nurodytų FB portalų ir juridinio asmens – asociacijos „Gyvas miškas“ dalykinę reputaciją ir pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytus visuomenės informavimo principus, kurie nurodo, kad  viešoji informacija turi būti  pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Straipsnio pabaigoje, skiltyje „Ką daryti?“, vadindamas šio judėjimo iniciatorius marginaliniu sluoksniu ir ragindamas žiniasklaidos darbuotojus nesuteikti tribūnos, o FB vartotojus bėgti iš  FB puslapio ir grupės, nesidalinti įrašais, įspėjant apie tai ir draugus, kursto neapykantą, niekina ir kursto diskriminaciją dėl socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų, tuo pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo  19 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Tokio pobūdžio informacija paprastai sukelia įtampą visuomenėje, nepakantumą kitiems nei daugumos bruožams ir tokiu būdu kuria konfliktams palankią erdvę visuomenėje. Kurstant neapykantą pabrėžiamas pranašumas – teigiama, kad viena žmonių grupė pagal kokius nors požymius yra pranašesnė už kitas dėl pastarųjų atstovų netobulumo, jų socialinio, moralinio ydingumo. Pagrindinė šios neapykantos kurstymo ypatybė yra siekis įžeisti ne vieną asmenį, o visą apibrėžtą asmenų grupę. Taigi nuo neapykantos kurstymo incidentų nukenčia ne tik konkrečioms grupėms priklausantys asmenys, bet ir visuomenė, kurioje dėl neapykantos incidentų įsivyrauja nesaugumo atmosfera.

Kontraversiška miškų reforma

Pilietinis judėjimas “Gyvas miškas“ gimė 2017 metais vasarą, prasidėjus daug abejonių, diskusijų sukėlusiai ir buldozeriu prastumtai, kontraversiškai miškų reformai. Pasipiktinimas ir susirūpinimas, mums keliems bendraminčiams, kilo tada, kai pasigilinus paaiškėjo daugybė šokiruojančių detalių, atskleidžiančių viso proceso neskaidrumą, miškų problematiką ir galimų padarinių pasekmes. Kadangi informacija masinėje žiniasklaidoje buvo gana padrika, o tema gana sudėtinga, priėmėme sprendimą kompleksiškai išviešinti esamą problematiką nieko nenutuokiančiai ir iš proceso išstumtai visuomenei, taip gimė analitinis – informacinis portalas skirtas švietimui ir miškų apsaugai  – www.gyvasmiskas.lt

---

Pažymiu, kad judėjimo tikslas yra –  apginti miškus, inicijuoti piliečių nacionalinę diskusiją miškų klausimu, siekiant aktyviai visuomenę įtraukti į sprendimų priėmimą, šviesti pilietinę visuomenę aplinkosaugos klausimais, skatinti pilietiškumą, nes šioje srityje buvo daug susikaupusių problemų: masiškai plynai kertami miškai saugomose teritorijose ir gražiausiose Lietuvos vietose, nuolat didinamos kirtimų normos (kirtimo norma 2018 08 08 vienašališkai, be diskusijų, Vyriausybės nutarimu dar padidinta 6 proc., viso kirtimų apimtys nuo Nepriklausomybės laikų išaugo daugiau kaip tris kartus), apie masinius plynų miškų kirtimus ir to poveikį aplinkai visuomenė nėra informuojama, nepadaryti jokie ekologiniai tyrimai dėl intensyvaus miškų kirtimo poveikio aplinkai ir sunkios įvežtinės technikos naudojimo, kaip to reikalauja Orhuso konvencija, masiškai plynai kertami miškai ES reikšmės Natura 2000 teritorijose  – pažeidžiami nacionaliniai ir tarptautiniai norminiai aktai, ko pagrindu jau inicijavome grupinį teisminį ieškinį dėl saugomų miškų kirtimo, o Lietuva šiais metais jau gavo įspėjimą iš Europos komisijos dėl kirtimais naikinamų saugomų buveinių. Nuoroda į oficialų pranešimą: 2018 05 17 http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-18-3446_lt.htm) Apie visa tai yra skelbiama viešame mūsų portalo „Gyvas miškas“ puslapyje. Į šį judėjimą bei viešas diskusijas FB grupėje “Apginkime Lietuvos miškus” yra įsitraukę virš 10 000 piliečių, dalis, užpildžiusių savanorių anketas, tapo šio judėjimo aktyvistais.

Spalio 13 dieną su bendraminčiais organizavome masinį žygį – eitynes Labanoro girioje, kuriame dalyvavo per 1500, situacija miškuose susirūpinusių, piliečių. Šioje viešoje diskusijoje dalyvauja mokslininkai, teisininkai, miškininkai, aplinkosaugos specialistai, valstybės pareigūnai ir kiti piliečiai, yra organizuojamos įvairios taikios akcijos – susitikimai, konferencijos, žygiai po miškus, susitikimai su vadovaujančiais aplinkosaugos darbuotojais, Labanoro miško kirtavietėje vyko masinės informacijos priemonių žurnalistų susitikimas su aplinkosaugos ministru ir generaliniu urėdu. Šio judėjimo dėka suteikta galimybė FB portaluose pasisakyti dėl kertamų miškų plačiajai visuomenei, išvystyta plati diskusija. Mūsų kampanijų dėka ši tema sulaukė ir Valstybės audito pareigūnų dėmesio – jų užklausimu dalinomės sukaupta ir susisteminta informacija apie padėtį Lietuvos miškuose, Aplinkos ministerija ėmėsi tvarkyti įstatymų projektus ir griežtinti kirtimų tvarką.

---

Atsižvelgiant į portaluose reiškiamą visuomenės nuomonę, Aplinkos ministro sprendimu buvo sustabdytas miško kirtimas Labanoro girioje 1 mėnesiui ir koreguojama miškų kirtimo strategija, teikiamos miško įstatymo pataisos, vienas iš dalyvaujančių asociacijos veikloje aplinkosaugininkų M. Gaidamavičius buvo pakviestas dirbti aplinkos ministro visuomeniniu padėjėju, Seimo narys L. Balsys teikė miškų įstatymo pataisas dėl kirtimų uždraudimo saugomose teritorijose, dėl iškeltos problemos apie masiškai kertamus miškus saugomose teritorijoje pradėta diskutuoti ne tik internetiniame portale, bet ir kitose masinės informacijos priemonėse. Gruodžio 1 dieną organizavome pilietines masines eitynes – koncertą Vilniuje, į kurį susirinko apie pusantro tūkstančio žmonių, siekiantys, kad būtų pritarta Lino Balsio įstatymo projektui uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose.

2018 m. gegužės mėn. visuomenės apklausų “Vilmorus” duomenimis, net 80 proc. visuomenės pasisakė už kirtimų mažinimą ir plynų kirtimų atsisakymą, tada drąsiai galima teigti, kad Lietuvos visuomenė miškų politikoje ir aplinkosaugoje nori rimtų pokyčių.

---

Miškų problematikos viešinimo srityje mes, kaip iniciatyvūs piliečiai, kurie myli ir kuriems rūpi Lietuvos gamta, veikiame nuo 2017 metų – mums ir mūsų bendraminčiams prireikė daugiau nei metų, kad miškų problematika susidomėtų plačioji visuomenė, masinė žiniasklaida ir valstybės pareigūnai.

Tai, kad praėjus daugiau nei metams po situacijos miškuose viešinimo darbų (pirmasis mūsų pilietinis reportažas iš Seimo “MIŠKO REFORMA: ką nutyli žiniasklaida? Pilietinis tyrimas Seime” Youtube pasirodė dar 2017 liepą) – pasiekus piko tašką, kai medienos pramonė pradedama spausti į kampą, o judėjimas įgyja vis didesnę įtaką visuomenėje, pasirodo tokie straipsniai, panašu nėra atsitiktinumas, juolab, 2018 08 08 visuomenėje kilo didžiulis ažiotažas ir nepasitenkinimas  kai Vyriausybė netikėtai padidino 6% miškų kirtimo normą,  o jau 2018 09 25 pasirodo ir viešųjų ryšių specialisto Karolio Žukausko straipsnis, kurį aktyviai tiražuoja medienos pramonės atstovai, sutapimas?

---

Tai, kad M. Žukauskas savo straipsnyje siekia niekinti ir žeminti mano garbę ir orumą bei tuo pačiu miško judėjimo (kuriam aš priklausau) dalykinę reputaciją, galima spręsti tik įvertinus visą jo turinį.

Kaip komunikacijos specialistas, Karolis Žukauskas panaudojo įprastai užsakomuosiuose straipsniuose  naudojamas „juodąsias technologijas“, NLP technikas siekiant sukurti neigiamą įvaizdį: kai kuriuos akivaizdžius faktus nutylėdamas ar sumenkindamas, kai kuriuos pritempdamas, o didesnėje straipsnio dalyje (skirta daugiau nei 6 puslapiai) plačiai aprašinėdamas kitų, su miško judėjimu nesusijusių, atsitiktinių FB portalų veiklą, plačiai iliustruodamas tai nuotraukomis, dideliu šriftu tuose portaluose publikuotais įrašais (pvz. „lietuvi, prisimink: Jeigu valstybė nekirs miškų, nebus už ką nusipirkti ginklų. Laisvė kainuoja“ ir kt.), vadindamas juos prorusiškais ir šiame kontekste pateikė viešus pasisakymus praeityje, juos sutapatindamas su nurodytų grupių veikla.

Tai, kad aš praeityje FB erdvėje pasisakiau, kad dalyvausiu referendume dėl žemės, kad pasisakiau ir aktyviai kovojau prieš kenksmingą ir itin taršų skalūninių dujų išgavimą Lietuvoje, išreiškiau nuomonę dėl Barnevernet skandalo Norvegijoje, rodo, kad aš esu pilietiška ir kaip visuomenės narys aš pasisakau valstybei aktualiomis temomis, nes teisę į saviraišką ir minties laisvę man suteikia Lietuvos Konstitucija ir JT Žmogaus teisės.

Gi, K. Žukauskas apibūdindamas mano pažiūras, panaudoja neigiamą įvaizdį sustiprinančius išsireiškimus: „nuteikinėjo piliečius prieš Norvegiją Barnevernet tema“, „ dalyvavo judėjime dėl žemės pardavimo užsieniečiams, sutraukusiems prorusiškus asmenis ir judėjimus“, dalyvavo „keistame judėjime“ ir tokiu būdu siekia kurti neigiamą įvaizdį. Nors jis nurodo, kad aš pasisakiau dėl NATO ir Ukrainos, tačiau tai neiliustravo nei vienu pavyzdžiu, todėl nežinau kokiame kontekste pateikta ši Karolio Žukausko nuomonė ir kuo tai yra susiję su gyvo miško judėjimu. Su straipsnio autoriaus nurodytų FB grupių veikla aš neturiu ir neturėjau jokio ryšio, todėl ir mano pažiūrų sulyginimas neturi jokio pagrindo.

Jau iš straipsnio pavadinimo ir iliustracijų galima suprasti, kad M. Žukauskas praneša naujieną, t.y. žinią: miško judėjimą įtakoja pašalinės, priešiškos jėgos („kas tampo virvutes“), sakiniu “miškas prieš NATO” praneša, kad miško judėjimas nukreiptas prieš NATO.

Straipsnio pabaigoje, skyrelyje „Išvados?“ teigia, jog akivaizdu, kad miškų kirtimo temos eskalacija naudinga Rusijai, todėl galima suprasti, kad miško judėjimą įtakoja Rusijos tarnybos. Tokią išvadą autorius daro sugretinimo būdu: tuo pačiu metu šis judėjimas vyko ir Estijoje (suprask, visur ta pati Rusijos ranka), tačiau tai niekuo neparemtas autoriaus prasimanymas, nes piliečių protestai tuo pačiu metu dėl kertamų miškų vyksta ne tik Estijoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje bei kitose valstybėse (apie tai pranešinėjama FB portaluose) – tai globali problema. Estija (kaip ir Latvija) mums artima tuo, kad jose minėta, analogiška miškų reforma buvo įgyvendinta gerokai anksčiau, po jos miškai kertami ir išvežinėjami bauginančiais tempais, o plynų kirtimų problema yra dar gilesnė nei Lietuvoje. Mes kalbamės su Suomijos, Estijos miškų aktyvistais, kurie nori inicijuoti masinę tarptautinę kampaniją prieš plynus kirtimus, kuriuos it marą išplatino stambioji lobistinė medienos pramonė.

Intensyvūs kirtimai Estijoje vietos aktyvistų dėka sulaukė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio:

https://theecologist.org/2018/jan/22/campaigners-estonia-warn-new-threats-its-unique-forests

https://news.mongabay.com/2017/10/estonias-trees-valued-resource-or-squandered-second-chance/

https://mothernature.com/2018/01/climate-weekly-estonias-shrinking-forests/

http://politicalcritique.org/long-read/2017/estonian-state-excessive-woodcutting/

Estijos miško aktyvistų FB grupė, internetinis puslapis

Miško judėjimo iniciatoriais, kaip anksčiau minėjau, be manęs dalyvauja M. Peldavičiūtė ir kraštotvarkos specialistas S. Čepinskas, kurie straipsnyje įvardinti kaip judėjimo „žaidėjai“, yra ir daugybė kitų aktyvių piliečių. Karolio Žukausko nuomone M. Peldavičiūtė gali veikti šiame judėjime nuoširdžiai, o dėl S.Čepinsko nepasisako, tačiau prie neigiamo įvaizdžio kūrimo pritempia pasisakymus apie kitus asmenis, neva dominuojančius šiame judėjime – G. Paplauską ir L. Čilinskaitę, aptardamas jų nepopuliarius viešus pasisakymus, nors šie asmenys miškų judėjime šiuo metu aktyviai nedalyvauja (L. Čilinskaitė dalyvavo iki 2018 pavasario (kartu lankėmės Seime, Aplinkos ministerijoje), G. Paplauskas dalyvavo kuriant pirmus reportažus iš Seimo 2017 liepą). Straipsnyje yra daugybė iškreiptų, google surankiotų, primityviai pateiktų padrikų faktų: pavyzdžiui, savo skambioje antraštėje teigdamas, kad miškų judėjimas yra nukreiptas prieš NATO,  autorius remiasi vienu reportažu (!), kurį transliavo LRT Panorama, informuodama apie didžiulį plyną kirtimą šalia Labanoro kariniam poligonui, kuriam nebuvo atliktas poveikio aplinkai tyrimas, ardomos retų paukščių kurtinių tuokvietės (“atsodins”?) ir t.t. – šiuo reportažu pasidalino mūsų portalas, žmonės dalinosi pačių filmuotais Pabradės vaizdais, o viešoje FB erdvėje tuo metu pasisakė daugybė pasipiktinusių žmonių; niekada nedirbau R. Paulausko atstove spaudai (prieš 4 metus savanoriškais pagrindais padėjau organizuoti renginį); grupė “Apginkime Lietuvos miškus” yra įkurta 2013 metais, o ne 2017 m. kai teigiama; pradžioj mes veikėme tik kaip internetinis portalas ir FB grupė ir tik 2018 rudenį mes tapome asociacija; Youtube kanalas “Gyvas Miškas TV” priklauso man – prieš kelis metus viešinau skalūnų problematiką, ten pat keliu miškų temas ir tame nematau jokio sąmokslo, o nuoseklumą, nes šias temas jungia vienas vardiklis – TEISĖ Į SVEIKĄ APLINKĄ, kurią ginti mane įpareigoja Konstitucijos 53 str. 3 dalis, kurioje teigiama, kad Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Kitaip tariant, autorius bando jungti daugybę netikslių ir padrikų detalių, kurias nemokšiškai klijuoja į vieną didelį, iškreiptą googlinį kratinį – “mozaiką”.

Pažymėtina, kad 2018 liepos 26 dieną Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas (JTŽTK) pripažino, kad  VSD pažyma, kuria taip spekuliuoja Karolis Žukauskas siedamas mane su LR signataru R. Paulausku (ir neturinti tiesioginio sąryšio su mano asmeniu ir mano vykdoma veikla), mininti konkrečias pavardes kaip grėsmes nacionaliniam saugumui yra panaikinta (tokia praktika pripažinta teisiškai negaliojančia), kadangi pažeidžia Pilietinių ir Politinių teisių pakto  (19 str.) garantuojamą teisę į minties ir susirinkimo laisvę (JTŽTK sprendimo nr. CCPR/C/LTU/CO/4 pastraipa 27 ir 28 https://tbinternet.ohchr.org/Treaties/CCPR/Shared%20Documents/LTU/CCPR_C_LTU_CO_4_31863_E.pdf)

Straipsnio pabaigoje, skyrelyje „Ką daryti?“ visus aukščiau išvardintus „žaidėjus“ vadina marginaliniu sluoksniu (marginalinis “Gyvas Miškas” ir jo satelitai”) , ragina žiniasklaidos darbuotojus nesuteikti jiems tribūnos, o FB vartotojus bėgti iš FB puslapio ir grupės, nesidalinti įrašais, nebendradarbiauti, įspėjant apie tai ir draugus, tuo žemina mano garbę ir orumą ir judėjimo dėl miško dalykinę reputaciją, kursto neapykantą, tyčiojasi, niekina, kursto diskriminuoti žmonių grupę su jai priklausančiu asmeniu dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, tuo pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo  19 str. 1 d. 3 p.

Aš nesu asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė ir abejoju ar man taikytinas viešo asmens statusas, nors pripažįstu, kad pateikdama internetiniuose portaluose informaciją, tam tikrai visuomenės daliai, teikiu paslaugas. Siekdamas sukurti neigiamą mano ir tuo pačiu miškų judėjimo įvaizdį, K. Žukauskas praneša visuomenei žinią: miškų judėjimas inicijuotas  veikiant Rusijos tarnyboms, yra nukreiptas prieš NATO, vienos iš šio judėjimo organizatorės veikla yra susijusi su prorusiškomis ar priešiškomis mūsų valstybei FB grupių veikla, judėjime dalyvauja netinkami „žaidėjai“, visuomeninį judėjimą įvardija „isterija“, skaldančia visuomenę. Šie M. Žukausko straipsnyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės, niekuo nepagristi.

Netgi jeigu pripažintume, kad tokiu straipsniu K. Žukauskas reiškia savo nuomonę, tačiau teisė reikšti nuomonę taip pat nėra absoliuti. Šia teise, kaip ir kiek­viena kita teise, negalima piktnaudžiauti, t. y. nuomonės reiškimo laisvės negalima panaudoti siekiant pažeminti kitą žmogų, pažeisti jo garbę ir orumą.

EŽT Konvencijos 10 straipsnyje taip pat numatyta nuomonės reiškimo ribojimo galimybė, jeigu tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užkirsti kelią kitų asmenų orumo pažeidimui ar siekiant apsaugoti jų kitas teises. Konstitucine prasme nuomonės, kuria siekiama įžeisti kitą asmenį, pažeminti jo garbę ir orumą, reiškimas laikytinas piktnaudžiavimu teise, sukeliančiu civilinę atsakomybę. VIĮ 2 str.33 p. nurodyta, kad  nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir jai netaikomi tiesos kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, tačiau šio reikalavimo K. Žukauskas irgi nesilaikė, nes ji pateikta ne remiantis objektyviai egzistuojančiais faktais, o prasimanymais ir niekuo nepagrįstais samprotavimais ir nė neslepia fakto, kad ta tema nesidomi ir nelabai ką žino. Būtent faktų, o ne prasimanymų pagrindu galima kritikuoti viešojo asmens veiksmus. Tokia yra ir Aukščiausiojo teismo praktika garbės ir orumo gynimo bylose. Autoriaus naudojamas sugretinimo būdas, siekiant mano pažiūras ir asmenybę sutapatinti su plačiai jo aptarinėjamais asmenimis ir interneto grupėmis su kuriomis aš neturiu ryšio, bandymas įteigti, kad visas judėjimas yra įtakojamas  mūsų valstybei priešiškų jėgų (Rusijos tarnybų), nukreiptas prieš NATO (??) ir teiginiai, kad dėl miškų kirtimo nemato jokios problemos, o tik tariamų „žaidėjų“ vykdoma isterija ir visuomenės skaldymas, pažeidžia pagrindinius visuomenės informavimo principus, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonės turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (VIĮ 3 str. 3 d.), o dalyvavimas valstybei priešiškoje veikloje turi būti įrodytas teisme.

„Tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją. “ (Šaltinis)

Iš teisminės praktikos matyti, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, nustatinėjama, ko siekta visu publikacijos kontekstu – įžeisti ir pažeminti asmenį, sukurti apie jį nepalankią visuomeninę nuomonę ar palaikyti diskusiją svarbiais viešojo intereso klausimais. M. Žukauskas diskusijoje dėl šio miško judėjimo keliamų problemų – kertamų miškų saugomose teritorijose nedalyvavo ir kaip galima suprasti į šią problemą net nesigilino, nes skiltyje“ Ką daryti?“ klausdamas, ar Lietuvoje šiuo metu turime problemą dėl pernelyg agresyviai kertamų, atsako – nežinau,“…matau, kad problema nėra vien tik iš piršto laužta“, tačiau straipsnio skiltyje „Bet pradžiai apie mišką“ nurodo „ gavau ir argumentuotų komentarų apie tai, kad blogai, jog kertami miškai draustiniuose, apie sengires, apie brandų mišką, šiek tiek skaičių – kas leido susidaryti vaizdą, kad problema galimai reali…“,  „aš nežinau kiek ši problema reali ir kokio ji dydžio“. Nežiūrint to, judėjimą, kur dalyvauja didelė dalis visuomenės (virš 10 000 grupės narių), pasisakydama prieš plynų kirtimus saugomose miško teritorijose, pateikdama apie tai vaizdo įrašus, iškeldama įvairias problemas, vadina isterija, skaldančia visuomenę, kviečia nuo mūsų atsiriboti, o jos įkūrėjus netinkančiais „žaidėjais“.

Esant tokioms aplinkybėms galima daryti išvada, kad šiuo straipsniu M. Žukauskas siekė visu publikacijos kontekstu  įžeisti ir pažeminti, sukurti  nepalankią visuomeninę nuomonę apie mano asmenį, kaip apie vieną iš miško judėjimo organizatorių ir tuo žeminti miškų judėjimo dalykinę reputaciją bei sutrikdyti vykdomą veiklą.

EŽTT leidžia riboti saviraiškos laisvę tuo atveju, jei saviraiškos laisvė naudojama siekiant asmenį įžeisti, suformuoti apie jį neigiamą nuomonę, o ne informuoti apie visuomeniškai reikšmingus įvykius ar reiškinius. Būtent to ir siekė K. Žukauskas savo straipsnyje, todėl visa pateikta informacija turi būti pripažinta neatitinkanti tikrovės ir  žeminanti mano garbę ir orumą, kenkianti mano ir miškų judėjimo dalykinei reputacijai bei veiklos vykdymui, reiškiama neetiškai ir nesąžiningai, sąmoningai iškreipiant faktus ir duomenis, kurstanti neapykantą ir diskriminaciją dėl socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

p r a š au :

– Įspėti viešosios informacijos rengėją Karolį Žukauską ir viešosios informacijos  skleidėją internetinį portalą „Lietuvos žinios”, kad 2018-09-25 publikuotas Vilniaus savivaldybės komunikacijos darbuotojo Karolio Žukausko straipsnis “Kas tampo miškų kirtimo isterijos virvutes? Arba miškas prieš NATO“, pažeidžia visuomenės reglamentuojančius teisės aktus, t.y.  neatitinka tikrovės, žemina mano garbę ir orumą ir FB portalų „Apginkime miškus“, ‘‘Gyvas miškas“bei asociacijos „Gyvas miškas“ dalykinę reputaciją, kursto neapykantą ir ir diskriminaciją dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų (Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 1 dalies 3 punktą), pareikalauti, kad šios informacijos rengėjai ir skleidėjai pašalintų visą publikaciją ir sudarytų man galimybę pačiai atsakyti ir paneigti tokią informaciją „Lietuvos žinios“ ir Karolio Žukausko FB paskyrose.

---

PRIEDAI IR NUORODOS:

Pilietinio judėjimo už miškus portalas (pilietinė žiniasklaida) – www.gyvasmiskas.lt

FB grupė “Apginkime Lietuvos miškus” (virš 10 000 narių)

FB puslapis “Gyvas miškas” (7600 prenumeratorių)

Gyvo miško paramos ataskaita. 2018 rugsėjis – spalis

Gyvo miško paramos ataskaita. 2018 lapkritis – gruodis

LRT reportažas apie iškertamus miškus poligonuose:

CHRONOLOGIJA:

2018 09 24 Karolio Žukausko FB paskyroje pasirodo straipsnis “Kas tampo miškų kirtimo isterijos virvutes? Arba miškas prieš NATO“

2018 09 25 postą perspausdina www.lzinios.lt

2018 09 25 postą perspausdina privačių miško savininkų asociacija www.forest.lt

2018 09 25 postą perspausdina www.dzukijosmediena.lt

2018 09 26 posto nuoroda pasidalino medienos asociacija (klasteris) www.lietuvosmediena.lt

2018 09 29 pasirodo A. Tapino vedama Laisvės TV laida, kurios pagrindine tema tampa miškų judėjimas – “Ar tikrai visi, kovojantys už miškų išsaugojimą, yra Kremliui palankūs vatnikai?”

YOUTUBE (nuo 17:22) Vatnikai miškuose ir Despa-Šimonytė || Laikykitės ten su Andriumi Tapinu || S03E04  

2018 09 25 – 2018 10 03
Reportažai, susiję su Karolio straipsniu (“vatnykų” paieška) savaitės bėgyje po jo pasirodymo buvo parodyti LNK ir INFO TV žinių laidose

2018 11 05
Nuorodos į K. Žukausko straipsnį vėliau buvo naudojamos ir kituose www.forest.lt publikuojamuose straipsniuose:

A.Brukas: Apie miškų (ne)naudojimą ir totalinį melą

“… kas už visos labanorinės kompanijos stovi ir kokie jos tikrieji tikslai. Gerb. Karolis Žukauskas savo straipsnyje „Kas tampo miškų kirtimo istorijos virvutes“ labai motyvuotai pateikė ir įvardijo ugnelės kurstytojus. Tad nesikartosiu. O viena iš tų vaidilučių ponia Monika Peldavičiūtė marširuodama po Labanoro girią ir bandydama įtikinti, kad šios girios likęs tik trečdalis, o du trečdaliai sunaikinti, pirštu rodė į kaltininkus – privačių miškų savininkus ir valstybinius miškininkus, kartu išrėkdama, kad „tikrieji savininkai yra visuomenė“. Tik trūko pridurti, kad visus miškų savininkus, kurių dabar yra 250,1 tūkst. žmonių, o su šeimos nariais netoli milijono, reikia išbuožinti, atimant miškus, valstybę sunaikinti ir visus miškus atiduoti tai A. Gaidamavičiaus vedamai „visuomenei“.

2018 11 14

Šį A. Bruko straipsnį perspausdino DELFI

Straipsniai apie judėjimą Estijoje lietuvių kalba

 

Pagarbiai,

Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė

Justina Vidzėnė

---

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUI

2019-01-18

Į jūsų pranešimą  dėl galimybės sudaryti taikos sutartį su K.Žukausku

Susipažinusi su K.Žukausko atsakymu bei 2019-01-06 jo viešu postu Facebook, aptarinėjančiu mano skundą Žurnalistų etikos inspektoriui, supratau, kad jis nesiekia sudaryti taikos sutarties, o priešingai, dar kartą pakartoja savo publikacijos teiginius, todėl nepavykus sudaryti taikaus susitarimo, prašau tęsti tyrimą ir priimti sprendimą Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 d. numatytos kompetencijos ribose.

K. Žukauskas toliau  mėgaudamasis, propaguoja patyčių ir žeminimo kultūrą, nurodydamas, kad skundas tėra: “kliedesių kratinys, šou, fantazijos” (…) ,“Justina Vidzėnė aiškiai neparašė, kad ji neserga šia liga” (isterija) (…) “būdamas susipažinęs su Justinos Vidzėnės karjera dirbant Rolandui Paulauskui, kurį Valstybės saugumo departamentas įvardino kaip prorusišką veikėją, kovojant prieš NATO, šokinėjant tarp miško ir vaikų gynimo, kovojant prieš žemės pardavimą užsieniečiams, saugant lietuviškus skalūnus nuo „Chevron”.

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10161212298695366&set=a.270624105365&type=3&theater

 Pažymėtina, kad 2018 liepos 26 dieną Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas (JTŽTK) pripažino, kad  VSD pažyma, kuria taip spekuliuoja K.Žukauskas siedamas mane su LR signataru R. Paulausku (ir ji neturi tiesioginio sąryšio su mano asmeniu ir mano vykdoma veikla), mininti konkrečias pavardes kaip grėsmes nacionaliniam saugumui yra panaikinta (tokia praktika pripažinta teisiškai negaliojančia), kadangi pažeidžia Pilietinių ir Politinių teisių pakto  (19 str.) garantuojamą teisę į minties ir susirinkimo laisvę (JTŽTK sprendimo nr. CCPR/C/LTU/CO/4 pastraipa 27 ir 28 https://tbinternet.ohchr.org/Treaties/CCPR/Shared%20Documents/LTU/CCPR_C_LTU_CO_4_31863_E.pdf)

 K.Žukauskas iškreipia faktinę informaciją, nepateikia jokių konkrečių mano pasisakymų, nėra jokių nuorodų į šaltinius, tad nėra aiškus kontekstas ir kaip tai susiję su miško judėjimu, o būtent pažiūrų eskalavimas yra pagrindiniai K.Žukausko argumentai, kodėl iš “Gyvo miško” judėjimo, puslapio ir grupės reikėtų bėgti, nesidalinti jo skleidžiamomis idėjomis ir įrašais ir t.t. Jis nepateikia jokių konkrečių faktų, įrodančių/sudarančių pagrįstas prielaidas teigti, kad asociacija “Gyvas Miškas” savo veikla, idėjomis, darbais kenkia ar siekia pakenkti šalies nacionaliniam saugumui.

Priešingai, šis judėjimas yra pilietinės visuomenės brandos požymis. Ne problemų viešinimas ir kėlimas kuria nepasitikėjimo valstybe atmosferai, bet tų problemų ignoravimas. Būtent apie šias problemas ir nutyli K.Žukauskas., o iš jo teksto tampa aišku, kad jis miškų problematika ir situacija visai nesidomi, bet sąmoningai siekia diskredituoti asociacijos “Gyvas Miškas” vykdomą veiklą.

Reikalavimai:

Manau, kad visa tai atmeta bet kokią galimybę esamuoju momentu tartis taikiai ir gražiuoju, tad tikslinu reikalavimus:

Įspėti viešosios informacijos rengėją Karolį Žukauską ir viešosios informacijos  skleidėją internetinį portalą „Lietuvos žinios”, kad 2018-09-25 publikuotas Vilniaus savivaldybės komunikacijos darbuotojo Karolio Žukausko straipsnis “Kas tampo miškų kirtimo isterijos virvutes? Arba miškas prieš NATO“, pažeidžia visuomenės reglamentuojančius teisės aktus, t.y.  neatitinka tikrovės, žemina mano garbę ir orumą ir FB portalų „Apginkime miškus“, ‘‘Gyvas miškas“bei asociacijos „Gyvas miškas“ dalykinę reputaciją, kursto neapykantą ir ir diskriminaciją dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų (Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 1 dalies 3 punktą), pareikalauti, kad šios informacijos rengėjai ir skleidėjai pašalintų visą publikaciją ir sudarytų man galimybę pačiai atsakyti ir paneigti tokią informaciją „Lietuvos žinios“ ir Karolio Žukausko FB paskyrose.

Įtaka visuomenės nuomonei

Kad susidaryti nuomonę kokią žinutę ir poveikį daliai visuomenės narių kelia ši tendencinga viešųjų ryšių kampanija, prisegu FB komentarus, kurie tą puikiai iliustruoja. Esminis bruožas – nėra diskutuojama  asociacijos “Gyvo miško” keliama problematika ir konkreti veikla.

Nuoroda į komentarus – reakcija į straipsnį.

Šaltinis: Karolio Žukausko, Algio Ramanausko, Haroldo Mackevičiaus, Lietuvos žinių FB paskyra – komentarai ir pasidalinimai. Iš viso komunikacijos specialisto K. Ž. FB postas sulaukė virš 1000 reakcijų ir virš 300 pasidalinimų socialinėje erdvėje.

„Analitinė“ medžiaga tapo plačiai išvystytos viešųjų ryšių kampanijos  INFO TV, LNK žiniose (žiūrimiausiu laiku), A. Tapino Laisvės TV pamatine dalimi.

Dėl dalykinės Gyvo Miško reputacijos

Pažiūrų eskalavimas, kuriomis spekuliuoja K.Žukauskas (bandydamas prieš judėjimą nuteikti visus žmones, kurie minėtais klausimais neturi ar turi kitą nuomonę, be jokių faktų ir pagrindimo diegdamas mintį, kad miško gynėjus palaikantys piliečiai yra klastingo antivalstybinio sąmokslo, marginalų keliamos isterijos aukos –  “tampomi už virvučių”) neturi nieko bendro su miško/ aplinkosaugos judėjimu, kuriame dalyvauja tūkstančiai žmonių, turintys pačias įvairiausias pažiūras įvairiais klausimais. Būtent šis demokratinis principas – gebėjimas sutelkti įvairių pažiūrų ir skirtingų įsitikinimų žmones ties visiems svarbia ir esmine ašimi – sveika aplinka ir teise į sveiką aplinką (šiuo atveju, didžiausiu Lietuvos turtu – miškais) yra pagrindinis pusantrų metų veikiančio pilietinio judėjimo “Gyvo Miško” įdirbis.

Reputacija, gebėjimas apjungti įvairių pažiūrų žmonės taikiam ir skaidriam bendradarbiavimui siekiant bendrų tikslų, visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas – yra didžiausias pilietinio Gyvo miško turtas ir vertybė bei sėkmingo gyvavimo sąlyga.

Mes esame pelno nesiekianti organizacija, veikiame visuomeniniais pagrindais, pagrindinis mūsų veiklos pajamų šaltinis – piliečių aukos https://www.gyvasmiskas.lt/paremk, tad reputacija, nepriklausomumas, skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas yra pagrindinis mūsų kapitalas. Dalis žmonių, organizacijų susipažinę su K. Žukausko sąmokslo teorijomis susilaiko nuo tolesnio rėmimo ir reikalauja paaiškinimo, kokie yra veiklos tikrieji tikslai ir paneigimo tikrovės neatitinkančios informacijos.

Kiekvienas demokratinės visuomenės narys  turi teisę, kad apie jį būtų formuojama atitinkanti tikrovę, turinti bent minimalų faktinį pagrindą visuomeninė nuomonė. Šiuo atveju buvo plačiai tiražuotos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios galėjo paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą manimi, kaip viena iš aktyvių dalyvių ir Gyvo Miško judėjimu apskritai.

Pagrindiniu taikiniu, atakuojant atskirus jo narius, yra pats judėjimas, jo įtaka ir skleidžiamos mintys.

Tų minčių ir “sąmokslo” sklaidai buvo pasitelkti visi didieji žiniasklaidos kanalus (INFO TV, LNK, Tapino šou, Lietuvos žinios).  Sinchronizuotai veikusi viešųjų ryšių kampanija vienu metu užtvindė socialinę ir visuomeninę erdvę, susidarė vaizdas, kad puolimas buvo planuotas ir kruopščiai sustyguotas.

Įbauginant, manipuliuojant informacija ir sukeliant abejones svarbiais visuomenei klausimais siekiama apriboti, gniuždyti pilietinės visuomenės iniciatyvą ir įtaką ginant viešą interesą.

Pasyvi, neįgali ir neišprususi visuomenė – tai yra tikrasis pavojus nacionaliniam  šalies saugumui.

Asociacijos „Gyvas miškas“,

Justina Vidzėnė

---

Įspėjimas dėl teisminio ieškinio inicijavimo

Internetiniam portalui “Lietuvos žinios”

Vilniaus savivaldybės komunikacijos darbuotojui, mero patarėjui

Karoliui Žukauskui

2019-03- 14

“Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.24 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančiais tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalimi, reikalauju, kad FB “Valstybės žinios” savo paskyroje praneštų, kad nurodytas straipsnis neatitinka tikrovės ir straipsnyje nurodytą informaciją paneigtų per dvi savaites kaip tai numato įstatymas ir šį straipsnį pašalintų iš FB portalo.”

Visas įspėjimo tekstas čia – ĮSPĖJIMAS dėl teisminio ieškinio inicijavimo (1)

Asociacija “Gyvas miškas”