CETA PRIĖMIMAS SEIME: korporacijos prieš žmones. Įrašas ir balsavimo rezultatai (VIDEO) 2018 04 24

 – CETA sutarties esmė – „pelnai svarbiau už planetą“

„Aš manau, kad tai yra nacionalinės ekonomikos laidotuvės, politikai tiesiog tarnauja transnacionalinėms kompanijoms. Laisvą prekybą reikėtų tęsti, bet derybos vyko slaptai, kai kurie punktai ar net dalys buvo nerodomos politikams. Standartai abejose Atlanto pusėse yra skirtingi. Visą tai sudėję suprantame, kad nenorime, jog į mus valytųsi kojas.“

CETA ratifikavimas Lietuvoje – ypatingos skubos tvarka

CETA JAU SEIME:

2018 04 17 visas posėdžio įrašas (svarstymas):

CETA SVARSTYMAS SEIME: korporacijos prieš žmones (I) PRIEŠ ir UŽ. 2018 04 17 (VIDEO +apžvalga)

2018 04 24 posėdžio įrašai (priėmimas):

Linas BALSYS, CETA, Seimas, LŽVS veidmainystė ir kam iš tiesų dirba Sauliaus SKVERNELIO Vyriausybė? (VIDEO)

Algirdas SYSAS (LSDP) – „valstiečiai“ melavo rinkėjams agitavę nepasirašyti CETA sutarties! (VIDEO)

CETA priėmimas – Tomas TOMILINAS „be diskusijų atiduodam dalį šalies suvereniteto“(VIDEO)

Visas priėmimo posėdžio įrašas: CETA PRIĖMIMAS SEIME: korporacijos prieš žmones (II) Įrašas ir balsavimo rezultatai. 2018 04 24 (VIDEO)

Lietuva ratifikavo CETA be diskusijų su visuomene, be CETA sutarties poveikio Lietuvai vertinimo

2018 balandžio  24 dieną, po kelias dienas trukusių „diskusijų“ Seime, Lietuva tapo 9 ES  šalimi ratifikavusią CETA sutartį. CETA yra sudėtingas politinis iššūkis, todėl bet kuri vyriausybė, kuriai rūpi šalies ir jos gyventojų gerbūvis, turėtų būti suinteresuotos neskubėti.

CETA – tai išskirtinės sąlygos „investuotojams“ (transnacionalinėms korporacijoms). Tai sutartis, kurioje apibrėžiami valstybės santykiai su transnacionaliniais verslo gigantais. Lietuva ratifikavo CETA, nors ES nereikalavo, kad šalis ratifikuotų sutartį per tam tikrą laiką, juolab su CETA sutartimi susijusios teismo bylos kaip tik nagrinėjamos Europos Teisingumo teisme, kur sprendžiama ar CETA suderinama su ES teise.

CETA paliečia ne tik ekonomiką (Seime CETA šalininkai pristato ją tik per ekonominę prizmę), jos ratifikavimas palies aplinkosaugą, žmonių teises, sveikatą, viešųjų paslaugų valdymą, t.y. absoliučiai visas gyvenimo sritis.

Kontroversiškiausias punktas yra vadinamoji „investuotojų apsauga“, kuri įveda privačių, transnacionalinių teismų, arbitražų praktiką. Tai reiškia, kad „investuotojai“ gali teistis su valstybėmis dėl milijoninių kompensacijų, jei ši keistų ar inicijuotų įstatymus, ginančius žmonių teises, sveikatą, aplinką. Išsamią CETA sutarties apžvalgą galite rasti ČIA

Tik du LŽVS nariai pasisakė prieš CETA (4 susilaikė)

Pirmą svarstymo dieną (04/17) LŽVS narė V.Vingrienė CETA pavadino „nešvariausia“ aplinkosaugine sutartimi, bet balsavimo dieną išvyko į komandiruotę.

Nors prieš rinkimus (2015-2017) LŽVS partija, jos lyderiai savo FB sienose aiškiai  deklaravo poziciją prieš CETA ir TTIP, ir netgi rinko parašus, atsidūrę Seime, vadeliojant S.Skvernelio Vyriausybei – labai greitai ir netikėtai pakeitė savo poziciją, ir beveik vieningai nubalsavo UŽ CETĄ.

Vieningai CETA palaikė liberalų, konservatorių, bei atskilėlių „socdemų-darbiečių“ flangas. O valdančiosios LŽVS dauguma garantavo, kad būtų surinktas reikalingas balsų skaičius (ne mažiau nei dviejų penktadalių arba 57 Seimo narių balsų). Gintauto Palucko vadovaujama LSDP prieš balsavimą padarė pareiškimą, jog „Seimas neturi tarnauti transnacionalinėms kompanijoms.“

LŽVS nariai balsavę prieš: Tomas Tomilinas ir Aušra Papirtienė, susilaikė – Dainius Kepenis, Mindaugas Puidokas, Algimantas Kirkutis, Povilas Urbšys.


CETA SEIME. Balandžio 24 įrašai (su papildoma medžiaga)

Jūsų dėmesiui ištraukos iš diskusijų Seime. Žemiau rasite visą posėdžio įrašą ir balsavimo rezultatus:

Linas BALSYS, CETA, Seimas, LŽVS veidmainystė ir kam iš tiesų dirba Sauliaus SKVERNELIO Vyriausybė? (video trukmė – 9 min) 

Lino BALSYS (MG) – „Lietuvoje nebuvo plačios diskusijos, tokia kokia buvo visoje Europos Sąjungoje, kuri tiesiog ūžė – „kas per sutartis su Kanada, kokia sutartis buvo su JAV?“ Lietuvoje kažkaip ėjo ir praėjo…  ir staiga mes atsiduriame tokioje situacijoje, kai vieni pirmųjų su pirmąja banga, skubame ratifikuoti „nes turime draugauti“ (…) Kai kalbame apie tokias sutartis, apie CETA ar žlugusią TTIP, yra daugybė dalykų, kurie susiję ne su bendravimu su valstybėmis, o su valstybių santykiais su tarptautinėmis korporacijomis, kurių pelnai ir biudžetai gali lenkti Lietuvos biudžetą.


„Atiduodame dalį laisvės“ – (video trukmė – 8 min) 

Tomas TOMILINAS (LŽVS) – be diskusijų atiduodame dalį suvereniteto (…) Gavome perspėjančius laiškus iš Airijos parlamentarų. CETA sutartis, kaip galimai pažeidžianti ES teisę, nagrinėjama Europos Teisme, kam skubėti? Palaukim.“


„Valstiečiai melavo rinkėjams dėl CETA“ – (video trukmė – 8 min) 

Algirdas SYSAS (LSDP) – „jeigu mes atsiversime senus Feisbuko įrašus, tai ten LŽSV labai agitavo prieš (CETA/TTIP), netgi parašus rinko ir rinkimus laimėjo. Pirmą valstiečiai kartą melavo dėl progresinių mokesčių, kurių neįves, o dabar su CETA.“

Tą pačią dieną LSDP išplatino pranešimą: Seimo LSDP frakcijos pranešimas: „valstiečiai“ melavo rinkėjams agitavę nepasirašyti CETA sutarties


Visas balandžio 24 dienos posėdžio įrašas (video trukmė – 41 min) 


LŽVS pozicija iki rinkimų (2015 -2017):


Martynas Norbutas, LŽVS, dabar Aplinkos ministerijos viceministras, atsakingas už miškus



Balsavimo rezultatai:
www.lrs.t




Seimo komitetai: Kaimo, Sveikatos ir Užsienio. Pritarė CETA bendru sutarimu:


„ES ir Kanados prekybos susitarimas Seimui pateiktas ratifikuoti pernai pavasario sesijoje, tačiau klausimas buvo įstrigęs Sveikatos reikalų komitete. Vėliau pritarta bendru sutarimu.“

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/seimas-nedriso-balsuoti-del-es-ir-kanados-laisvos-prekybos-sutarties.d?id=77660471


Valstiečiai bandė švelninti padėtį pridėdami papildomus punktus dėl GMO ir hormoninės jautienos:


Kam dar svarbi CETA?

Vyriausybės veiklos ataskaita Seimui 2017:

CETA žalią šviesą dega ir prezidentė


Kas toliau?

Po 7 metų derybų  2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamentas pritarė CETA  „laisvosios prekybos“ susitarimui. Tai yra didžiausias laisvos prekybos susitarimas ES istorijoje.

Nepaisant to, kad daugelis nacionalinių parlamentų vis dar nėra ratifikavę CETA, didžioji CETA dalis jau taikoma šiandien. CETA susitarimas būtų laikinai taikomas tol, kol Seimas ir visų kitų ES valstybių parlamentai nuspręstų dėl jo ratifikavimo arba neratifikavimo. Tai vadinama išankstiniu įsigaliojimu.

CETA sutartis pradėta laikinai taikyti nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. Nuo susitarimo laikino taikymo pradžios panaikinama 98% Kanados importo muitų. Sutartimi taip pat numatomas reikšmingas Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkų atvėrimas ES įmonėms.

Nors kitose šalyse CETA ir TTIP tipo tarptautinės sutartys sukėlė didžiules audras, diskusijas ir protestus, Lietuvoje šis klausimas „praėjo“ lengvai, greitai ir be jokių svarstymų su visuomene, be poveikio Lietuvai vertinimo. Lietuvai derybose dėl CETA atstovavę pareigūnai nepareikalavo nacionalinių išlygų tokioms sritims kaip sveikatos priežiūra, vandens ir energijos tiekimas/skirstymas, vaistai ir kt., nors kitos valstybės „neužmiršo“ pasirūpinti šių jautriausių sričių apsauga.

TTIP ir CETA sutarčių pasekmės kelia labai rimtas, didelio masto nacionalinio saugumo grėsmes visoms jas ratifikavusioms valstybėms ir jų gyventojams sveikatos, aplinkosaugos, ekonomikos ir žmonių teisių srityse.

Kad ji pilnai įsigaliotų, ją dar turi ratifikuoti beveik 40 nacionalinių ir regioninių parlamentų, nes 2017 m. gegužę Europos Teisingumo Teismo (ETT) nustatė, kad kai kurie sutarties elementai įeina į šalies narės kompetencijos sritį, t.y. konkrečiai – „investuotojų apsaugos“ mechanizmas.

Kad jis įsigaliotų turi pritarti VISOS ES narės (38 nacionaliniai ir regioniniai parlamentai).

Korporacijos kaip valstybės..?

TTIP ir CETA iš esmės suteikia korporacijoms valstybių teises, t. y. korporacijos tampa “valstybėmis”, į pelną orientuotais komerciniais dariniais, kurių neriboja sienos, teritorijos, etiniai ir moraliniai skrupulai, kurios įgyja iki šiol neregėtų galių, kas kelia didžiulę grėsmę visų dalyvaujančių šalių gyventojų nacionaliniam saugumui.

„TTIP“ — angliška santrumpa, reiškianti „Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė“, ES ir JAV „laisvosios prekybos“ susitarimas.

„CETA“ — angliška santrumpa, reiškianti „Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas.”

Briuselio derybos su JAV administracija nutrūko pasibaigus B. Obamos prezidentavimui. Dabar derybų procesas „įšaldytas“, o CETA ratifikavimo procesas jau prasidėjo.


Išsami CETA sutarties grėsmių apžvalga: 

CETA ateina į Lietuvą: korporacijų ataka prieš žmones. Ką palaikys Seimas?


I dalis – CETA JAU SEIME: korporacijos prieš žmones (I) PRIEŠ ir UŽ. 2018 04 17

Pirmasis svarstymas įvyko balandžio 17 dieną. Kas už, kas prieš ir kodėl? Pirmoji vieša diskusija:

CETA jau Seime – pirmasis svarstymas (VIDEO) ir seimūnų nuomonės 2018 04 17


Prieš TTIP ir CETA. Europiečių iniciatyva.

2017 sausio 21 Lietuvos aktyvistai solidarizavosi su ES šalių piliečiais ir surengė protestą Vilniuje. Video reportažas:

Stop CETA

Ko nepasakė teta Greta. https://cetacheck.stop-ttip.org/lt

Posted by Prieš TTIP ir CETA. Europiečių iniciatyva on 2017 m. vasaris 2 d.

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-04-30T19:30:51+00:00 2018 04 30|Kategorijos: Globaliai, Kas naujo|Žymės: , , , , , , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/ceta-priemimas-seime-korporacijos-pries-zmones-irasas-ir-balsavimo-rezultatai-video-2018-04-24-2">
Twitter