Auksiniai sodinukai arba kaip savivaldos įsisavina milijonus ES eurų už šimtamečių medžių – gamtos paveldo naikinimą (FOTO+ komentarai)

Vietoj medžių lajos – prabangi kaimiška žabų šluota

“Druskonio” skaitytojo Modesto Klenio pastebėjimus apie iškirstų medžių vietoje pasodintus “specialiai miestui pritaikytus” brangiai kainuojančius sodinukus, kurie netrukus apauga samanomis ir sueižėja, o medžių lajos tampa panašios į žabų šluotą (pvz. medžiai Druskininkuose, Vytauto ir M.K.Čiurlionio gatvėse), nes nepritaikyti Lietuvos klimatui, komentuoja neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius LAURYNAS OKOCKIS:

Senų medžių kirtimas ir keitimas menkaverčiais įvežtiniais sodinukais – proga įsisavint ES milijonus

„Įvairūs “parkų atkūrimo”, “apleistų teritorijų sutvarkymo”, “viešųjų erdvių pritaikymo visuomenei” Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai tuo ir yra patrauklūs projektų įgyvendintojams, kad investicijos šiems projektams, kai pareiškėjas yra savivaldybė ar kita valstybinė institucija, dažniausiai būna skiriamas 100 proc. finansavimas, nereikalaujant prisidėti savo lėšomis.

O lėšų būna daug: milijonas ar net keli milijonai eurų. Skiriamas projektines lėšas reikia tinkamai 100 proc. įsisavinti, nes kitaip reiks grąžinti visas gautas ir jau išleistas projektines lėšas atgal į fondus.

Geriausia savintis darkant teritorijas su medžiais

Dažniausiai projektuose būna finansuojamas tam tikros teritorijos sutvarkymas. O kas yra sutvarkymas to, kas ir taip gana gerai atrodo? Tuomet paimama tam tikra teritorija su ten augančiais medžiais. Tą teritoriją tvarkant reikia juk išpjauti tuos sveikus, gerus medžius, nes pagal projektą jie yra padaryti “negerais” ir “teršiančiais” teritoriją menkaverčiais medžiais ar net sužymimi kaip šabakštynai, nors gal pakaktų juos tik apgenėti ir minimaliai praretinti, ir jie toliau žaliuodami puoštų miestą. Bet tada iškyla grėsmė projekto įgyvendinimui ir ES lėšų įsisavinimui.

SKAITYTI PLAČIAU: Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Darbas dėl darbo – betoninėmis „oazėmis“ virstantys miestai

Kur panaudosi milžiniškas lėšas teritorijų tvarkymui, jeigu nebus įgyvendinamas projektas? O vykstantys teritorijų tvarkymo (medžių šalinimo) darbai jau šiek tiek panaudoja projektinių lėšų, nes atlikti darbams reikia įsigyti tam tikrą įrangą bei techniką ir atlikti tam tikrus darbus. Tačiau darbo jėga Lietuvoje yra gana pigi ir sumokant už atliktus atitinkamus tvarkymo darbus pagal rinkos vidutinę kainą arba sumokant subrangovui, kuris konkursą atlikti darbus taip pat laimėjo pagal pateiktą mažiausią kainą, nėra galimybės panaudoti projekto dideles lėšas. Todėl šiuo atveju galima išleidžiamas lėšas padvigubinti ar net patrigubinti: iš pradžių lėšas išleidžiant teritorijos tvarkymui – medžių, kurių nereikėjo kirsti, kirtimo, krovos, išvežimo, teritorijos sutvarkymo ir atkūrimo darbams.

Tuomet dar galima vežti brangiai perkamas žemes lyginant teritorijos landšaftą arba formuojant tam tikras projekte sugalvotas vietovės landšafto atkūrimo pagal “istorines nuotraukas” detales. Bet vis tiek reikia juk daugiau projektinio finansavimo išnaudoti. O štai šioje situacijoje ir “pagelbėja” sodinukai. Juk sodinukai, tai ne tik medžiai, bet ir krūmai, formuojami gėlynai ir net nauja veja. O visa tai kainuoja – ir labai brangiai. Nors prieš tai galbūt buvo iškirsti žymiai vertingesni medžiai, kuriuos palikus būtų nereikėję brangių naujų sodinukų įsigijimo, atvežimo, sodinimo, priežiūros investicijų.

SKAITYTI PLAČIAU: Kas slepiasi už Kauno medžių kirtimų istorijos?

SKAITYTI PLAČIAU: 150 metų medžiai tik ir gelbėjo Gedimino kalną

Kaunas

„….jau ketino pradėti darbus, bet jų buvo paprašyta palaukti, kol bus atšvęsta Žemės diena. “

KIRTIMAI ŠIAULIUOSE IR VARĖNOJE. Centre plynai kertami medžiai, kad daryti renginiams aikštes žmonėms, kurie emigruoja, ..realiai, kad įsisavint milijonus eurų. Viskas „visuomenės ir moderno vardan“

2018 03 21, Lrytas

„Šiauliuose ir Varėnoje medžių mylėtojams plyšta širdis. Varėniškiai vandalizmui prilygino praretintą miesto pušyną, o Šiaulių centre netrukus neliks daugumos medžių.

Beveik 6 ha dydžio natūraliame pušyne – Varėnos parke nupjautos 23 brandžios tvirtos pušys ir 2 liepos.

Taip prasidėjo šio parko modernizavimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams. (…)
Šiaulių miesto centre nebeliks daugumos medžių. Prisikėlimo aikštę ir jos prieigas rekonstruoti pradėsiantis rangovas paliks MAŽIAU KAIP TREČDALĮ MEDŽIŲ.

Bendrovė „Šiaulių plentas“ jau ketino pradėti darbus, bet jų buvo paprašyta palaukti, kol bus atšvęsta Žemės diena. Po jos į centrą ims plūsti galinga technika, pradės gausti motoriniai pjūklai.

Planą parengęs architektas pripažino, kad darbai sulauks didelio pasipriešinimo: „Dauguma medžių yra ligoti ir menkaverčiai, tai patvirtino ne vienas ekspertas, bet reikia suprasti gyventojus kuriems medis yra vertybė“

Pačią aikštę, kurioje vyks renginiai, KETINAMA IŠKIRSTI PLYNAI – BUS IŠPJAUTI 43 medžiai, o pasodinti neplanuojama ne vieno.
(…)
PAGAL PROJEKTĄ BUS NUKIRSTI 236 MEDŽIAI, o pasodinta 33 daugiau. IŠSAUGOTI BUS TIK 123 MEDŽIAI.
(…)
Aikštė bus rekonstruota per artimiausius 2 metus. DARBŲ KAINA – 6.6. mln. eurų.



2018 03 23

Šiauliai, 2018 kovas

 

Šiauliai, 2018 kovas

Kauno savivaldybės darbuotojai:


Sodinukai važiuoja iš tolimų veislynų  ir gali kainuoti iki 1000 eurų

Beje, šie sodinukai vėlgi brangsta tuo labiau, kuo dažniau yra specialiai išveisti specializuotuose veislynuose, kurių Lietuvoje beveik nėra, o jeigu ir yra, tai keli, nesugebantys taip greitai ir tokiais dideliais kiekiais užauginti produkcijos, skirtos pardavimui. Kaina kyla dar ir dėl to, kad sodinukai vežami iš toli. Kuo iš toliau jie gabenami (iš Olandijos, Vokietijos ar Prancūzijos), tuo geriau įsisavinamos projektinės lėšos. O tie specialiai miestams išveisti ir iš toliau atvežti sodinukai, kainuojantys nuo 300 iki 1000 eurų už vienetą, dažnai būna atsparūs tų kraštų klimatui, skiepyti nuo tose valstybėse plintančių pavojingų ligų.

SKAITYTI PLAČIAU: „Medžių byla“: baigiamoji kalba advokato S.Dambrausko kalba 2017.X.30

Susidūrę su atšiauriu Lietuvos klimatu ir žiemą gavę tokią kelininkų naudojamos kalio druskos normą, kokios jų šalyse nei su žiburiu nerasi, jie ima vysti, džiūti, sirgti, kol galutinai nusibaigia arba vėl jau kito projekto lėšomis būna šalinami, nes nudžiūvę kenkia aplinkai, darko miesto vaizdą ir net kelia pavojų gyventojams bei jų turtui.

Tai štai taip ir sukasi ES finansuojamų projektų karuselė su prieš tai iškirstais sveikais medžiais ir prižiūrint bei auginant tuos, kurie niekada ir neužaugs šiomis sąlygomis, kad ir kiek tūkstančių jie kainavo“.

Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius LAURYNAS OKOCKIS

Informacijos šaltinis: www.druskonis.lt

Foto iš Facebook (Vilnius, Kaunas, Šiauliai ir kt.)

Šluotų paradas Lietuvos miestuose

 

 


Miestas ir medžiai darnoje – kaip gali būti…

 

 

 

Vašingtonas, JAV

Medžio perkėlimas


Junkis į medžių gynėjų grupes FACEBOOK:

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-05-21T20:18:50+00:00 2018 03 23|Kategorijos: Kas naujo, Miesto medžiai, Piliečiai|Žymės: , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/auksiniai-sodinukai-arba-kaip-savivaldos-isisavina-milijonus-es-euru-uz-senu-sveiku-medziu-gamtos-paveldo-naikinima-skaitykite-daugiau-httpwww-gyvasmiskas-lt3519-2">
Twitter