Aplinkosaugininkų koalicija: miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose – kuo pavojingi sanitariniai kirtimai. Žydrūnas PREIKŠA (VIDEO)

„Sanitariniai kirtimai yra viena didžiausių grėsmių miško įvairovei.“

#KaipMusIšdūrinėja #TiesaApieSanitariniusKirtimus
#KodėlSergaMiškaiNykstaSengirės #GyvybėsGrandis 

SANITARINIS KIRTIMAS – tai miško fermerių sugalvota praktika, kuria nemokšiškai „kovojama“ su nevykusio ūkininkavimo sukeltomis pasekmėmis. Iš miškų šalinama negyva mediena – tai gyvybės rato suardymas. Sveiko miško paklotę, ateities miško pagrindą, kuria medžiai, t.y. jie žemei atiduoda tai, ką iš jos buvo paėmę ir taip sukasi sveikas gyvybės ratas, pūvančioje medienoje kuriasi retos rūšys, kurios tarpusavyje sukuria stiprias, tarpusavy glaudžiai sąveikaujančias EKOSISTEMAS.

#MiškąŽudoTieKurieJįPrižiūri Pramoninis, besaikis miško naudojimas, bandymas sulyginti mišką žemės ūkiui diegiant destruktyvias praktikas (dar vadina tai „MOKSLU“) – plynus kirtimus, monokultūras, chemikalus, sunkią techniką – išardo gyvybinius ryšius ir įjungia gyvybės susinaikinimo mechanizmą. Tada jį reikia „prižiūrėti“, „retinti“, „purkšti“, „arti“ – tai kuo jis besiskiria nuo daržo? Toks „nužiūrėtas“ miškas pradeda iš ties reikalauti papildomos priežiūros, nes „prižiūrėtojai“ sunaikino jo sveiką savireguliacinį mechanizmą.

NATŪRALAUS miško gyvenimą galima sulyginti su bičių aviliu ir sveikos žmonių bendruomenės gyvenimo ciklu ir principais. Miškas nėra „atskiri medžiai“, tai GYVA BIOLOGINĖ BENDRUOMENĖ (EKOSISTEMA), kurioje medžiai yra vyraujanti rūšis. Kuo miškas natūralesnis senesnis ir masyvesnis – tuom vertingesnis.

Visos miško ligos, invazijos – kaupiamos miško informacinėje sistemoje ir su kiekviena karta miškas ir jo IMUNINĖ sistema stiprėja. Visą šią informaciją ištrina (nunulina) PLYNI KIRTIMAI IR SENŲ MEDŽIŲ šalinimas. Ir kuo labiau piktnaudžiaujama tuo labiau silpsta miško gyvybės grandinė. Jis, kaip sistema, darosi vis mažiau atsparesnis išorės poveikiui ir nebegali susidoroti su ligomis, invazijomis, gamtos stichijomis.

Mes miške – jo svečiai, bet ne šeimininkai. Su tokia pagarba ir požiūriu ir turime į jį įžengti ir jo gėrybėmis naudotis.

GYVAS MIŠKAS
#HolistinėMiškininkystė#ViskasSusijęVeikiaVienasKitą
#NusiimkMakaronusNuoAusų

Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija. (Miško kirtimo taisyklės)

Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos požiūris į miškų tvarkymą

2018 04 06

#Stulginskio konferencija #diskutuojant dėl kirtimų didinimo

Ar žinai, kad Gamtosauginiu požiūriu miškai valdomi netvariai – ypač saugomose teritorijose?  Apie miškų genocidą, kaip mus apgaudinėja, kuo pavojingas „miškų valymas“, tiesa apie sanitarinius kirtimus ir saugomas teritorijas. #GeriausiaPagalbaMiškuiApsišvietęsŽmogus

Miškotyros mokslo daktaras Žydrūnas PREIKŠA (VIDEO)

Nepaliekama negyvos medienos

ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto lektorius Žydrūnas Preikša kalbėjo apie aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicijos požiūrį į Lietuvos miškų tvarkymą ir kritikavo dabartinį požiūrį į miškų įvairovę.

„Antros grupės miškai, ekosistemų apsaugos miškai, sudaro 12 proc. miškų, tačiau brandą pasiekę medžiai ir juose gali būti kertami. Ekosistemoms reikalingi negyvi medžiai, o pas mus II, III ir IV grupės miškuose negyvos medienos tūris yra maždaug vienodas.  Sanitariniai kirtimai yra viena didžiausių grėsmių miško įvairovei. Teisės aktuose numatyta, kad II grupės miške turi būti 20 kub.m/ha negyvos medienos, bet tokių atvejų sunku rasti“, – sakė Ž. Preikša.

SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria

Žydrūnas Preikša rodė nuotrauką, kaip atrodo II A grupės miškas po plyno sanitarinio kirtimo. „O kur čia matote 20 kub.m/ha negyvos medienos?“, – klausė jis. Pasak jo, miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose, kur intensyvūs kirtimai prasilenkia ne tik su gamtosauginiais, bet ir visuomenės lūkesčiai.

„Mes siūlome saugomose teritorijose (išskyrus biosferos poligonus) naikinti IV miškų grupę. Saugomų teritorijų III grupės miškuose drausti plynus kirtimus. II A grupės miškuose turi būti vykdomi tik biologinės įvairovės palaikymui skirti specialūs kirtimai. Ilgainiui (gal per artimiausius 20 metų) didinti II A grupės miškų nuo 9 iki 15 proc. siekiant suformuoti didesnius griežtos apsaugos masyvus“, – sakė Ž. Preikšas.

Teksto šaltinis: 

Į tą patį mišką – skirtingi žvilgsniai („Mano Ūkis“)


Andrejus GAIDAMAVIČIUS – LABANORO girios ateitis: su plynais kirtimais ar be jų? (VIDEO) Stulginskio Universitetas 2018 04 06


Visa Žydrūno Preikšos prezentacija:

Miskai NVO 2018 (pdf)











 




Lietuvos – Baltarusijos kirtimų intensyvumo sulyginimas



 







Ar žinai, kad…







 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/aplinkosaugininku-koalicija-miskas-valdomas-netvariai-blogiausia-situacija-saugomose-teritorijose-kuo-pavojingi-sanitariniai-kirtimai-zydrunas-preiksa">
Twitter