Aplinkosaugininkai: Gaisrų bangą Švedijoje nulėmė pramoninė miškų ūkio politika – atsikratė lapuočiais ir užveisė spygliuočių monokultūras

Aplinkosaugininkai: Gaisrų bangą Švedijoje nulėmė miškų ūkio politika (2018)

BNS

2018 m. liepos 27 d.

Švedijoje kilus virtinei didelių miškų gaisrų stiprus miškų ūkio sektorius buvo aplinkosaugininkų apkaltintas paklojęs „raudoną kilimą“ ugniai ir aukojęs šalies biologinę įvairovę vardan pelno.

Miškai užima apie 70 proc. Švedijos teritorijos ir yra itin svarbūs šalies ekonomikai, užimančiai trečią vietą pasaulyje pagal popieriaus, celiuliozės ir medienos produktų eksportą. Be to, miškų ūkyje dirba 100 tūkst. žmonių. Rytinė Jusdalio provincija, kurios miškingumas – 95 proc., yra viena smarkiausiai nuniokotų pastarosios gaisrų bangos. Šiame regione, kaip ir daugelyje šiaurinių sričių, miško pramonė yra gyvybiškai svarbi vietos ekonomikos dalis.

Tarp „žaliojo aukso“ savininkų esama aukštą padėtį užimančių ir įtakingų veikėjų, tokių kaip Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas. Kilus pastarajai gaisrų bangai, miško ūkio valdytojai sulaukė griežtos kritikos dėl numanomo vaidmens šioje krizėje. „Plačios lygumos, kuriose pušynai auga arti vieni kitų, yra raudonas kilimas niokojančioms audroms ir didžiuliams gaisrams“, – vieno vietos laikraščio paskelbtame straipsnyje teigia rašytojas Svenas Olovas Karlssonas.

„Galbūt nebuvo labai protinga atsikratyti lapuočių ir formuoti pušies monokultūras, kuriose gaisras gali plisti 80 metrų per minutę greičiu“, – pastebėjo jis. „Ugnis plis bet kokiu atveju“ Beveik visi miškai Švedijoje jaunesni negu 100 metų. Didžioji jų dalis yra vadinamieji ūkiniai miškai; 83 proc. jų sudaro tankūs spygliuočių medynai, kurių tankios lajos ir spyglių paklotė neleidžia augti daugelio kitų rūšių medžiams ir augalams. Daugiau kaip 12 tūkst. narių turinčios miškų savininkų asociacijos „Norrskog“ atstovo Rolfo Edstromo teigimu, „nesvarbu, ar miškas jaunas, ar senas – ugnis plis bet kokiu atveju“, ypač po kelias savaites trukusios sausros ir kepinant 35 laipsnių Celsijaus kaitrai.

Sengires ir brandžius miškus keičia jaunuolynai ir kirtavietės – kaip manipuliuojama, kad miškų „daugėja“? (DUBRAVOS miškų pavyzdys)

Švedijos tyrimų institito RISE priešgaisrinių technologijų ekspertas Johanas Sjostromas sako, kad dabar miškų gaisrai yra „labai reti, nes mes juos užgesiname“.. „Anksčiau to nebuvo, nes neturėjome tokių išteklių“, – jis aiškino švedų dienraščiui „Dagens Nyheter“. Įtakingos Švedijos ūkininkų federacijos miškų skyriaus direktorius Magnusas Kindbomas tvirtino, kad „visa miško pramonė apskritai stengiasi didinti lapuočių miškų dalį“. Tačiau aplinkosaugos asociacijos nusiteikusios skeptiškai ir pasisako už miškų apsaugą. Jos tvirtina, kad saugomų miškai sudaro tik apie 4 proc., nors miškininkai tvirtina, kad šis rodiklis siekia 25 procentus.

„Kovojame su dideliais pinigais“

Nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad kyla didelių iššūkių, siekiant užtikrinti augalų ir gyvūnų biologinę įvairovę, ypač šylant pasaulio klimatui. Apie dešimtadalis miškų augalų ir gyvūnų rūšių yra įtrauktos į šalies Raudonąją knygą, sudaromą Švedijos rūšių informacijos centro.

R. Edstromas sakė, kad miškų pramonei tai žinoma. Jis teigė, kad šiuo metu Švedijos miškų ūkis žengia į „kultūros revoliuciją“. „Saugomi miškai ir sengirės, paukščių populiacijos – visi šie rodikliai juda teisinga kryptimi“, – teigė jis.

Tačiau žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ Švedijos padalinio darbuotoja Lina Burnelius, atsakinga už miškų klausimus, ginčija šią poziciją ir sako, kad šalies miškai yra labai fragmentuoti. „Kad rūšis išliktų, ji turi gyventi su kitomis rūšimis. Tačiau tuo atveju, kai yra tik tos paties rūšies ir amžiaus medžių, aplink niekas negali išlikti“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.

Tokios sąlygos nepalankios ir Laplandijos šiaurės elniams, kurių augintojai samiai kovoja su suktaspyglių pušų sąžalynais. Ši invazinės rūšies sparčiai augantys spygliuočiai nustelbia kitus augalus elnių ganyklose. Taip pat nyksta kerpės – pagrindinis šių gyvūnų pašaras. „Sengirių yra išlikę, iš dalies dėl mūsų pastangų, bet (jas išsaugoti) vis sunkiau“, – skundėsi šimtus elnių auginanti Margret Fjellstrom, gyvenanti kalnų kaime Dikanase už 800 km į šiaurę nuo sostinės Stokholmo. „Kovojame su dideliais pinigais“, – pridūrė ji. Tačiau M. Kindbomas pareiškė, kad „miško savininkai turi teisę tvarkyti nuosavybę savo nuožiūra“.

Skyrius apie Švedijos miškus

Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

MIŠKŲ REFORMA: Lietuvos miškus perima švedai? Signatarė Birutė Valionytė (VIDEO)

„Niekur nėra pramoninių medžių plantacijų, kurios iš tiesų būtų tvarios, kaip nėra tvari ir plynųjų kirtimų praktika. (…) Ilgalaikis Švedijos vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis. Švedijoje vyriausybė tame suvaidino itin svarbų vaidmenį, t.y. sąmoningai pritarė pramonės interesams, kurie tradiciškai turėjo galingą poziciją nustatant šalies fiskalinę politiką. Ekologiniai, socialiniai, estetiniai ir kultūriniai miškų aspektai buvo susieti su smulkiais, didelių korporacijų finansiniais interesais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje sunaikins mišką ir ne tik.“„…atrodo, kad ilgalaikis vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis.“

Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

„Švedijos miškų modelis apima – plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą. (…) Šiandien Švedija įeina į paskutinį miškų ekologijos transformacijos etapą dėl to, kad plynai iškertame miškus, kurie niekada nėra kirsti plynai… ir visa miško žemė paverčiama plantacijomis, pagrinde – monokultūromis.“

Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

Skandinavų korporacijos ir fabrikai šluoja Baltijos miškus? 

„Už konsoliduotus plotus pirkėjai moka reikšmingą premiją. Institucinių investuotojų segmentas tik pradeda formuotis. Aktyvi konsolidacija Latvijoje ir Estijoje prasidėjo prieš 5-7 metus.“

Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?

Tūkstantmečio vagystė: Mažeikių naftos pardavimas Williams tik mažas sandoris lyginant su Lietuvos miškų sunaikinimo schema

Kaip IKEA kompromitavo Lietuvos miškininkus


Švedija auklėja Lietuvą kaip tvarkyti miškus

Švedijos karalius ir prezidentė apdovanojo verslininkus



Dalyvaujame Švedijos ambasados Vilniuje organizuotoje tarptautiniame renginyje miškų ūkio tematika- Švedijos-Lietuvos…

Posted by Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija – LMSA on 2017 m. spalio 5 d., ketvirtadienis


Pavartykime: Postas Facebook


Prezidento veto dėl miškų pardavimo ribojimų (atmetimas Seime), 2019 08 22

Prezidento VETO ir Anderseno berniukas, 2019 08 22

#miškųveto #stopšvedųfondai Prezidento VETO ir Anderseno berniukas, Seime 2019 08 22Už – 90, prieš – 8, susilaikė – 0, pritarta.Už išpardavimą 8: Armonaitė Aušrinė – Čmilytė-Nielsen Viktorija – Gentvilas Eugenijus – Gentvilas Simonas – Glaveckas Kęstutis – Juozapaitis Vytautas – Navickienė Monika – Steponavičius Gintaras Individualūs balsavimo rezultatai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-35420Pagal frakcijas: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-35420&p_var=2Visas Birutės Valionytės pranešimas: http://www.gyvasmiskas.lt/misku-reforma-lietuvos-miskus-perima-svedai-signatare-birute-valionyte/PAPILDOMAI:Neeilinėje sesijoje Prezidento patarėjų ir Laisvos Rinkos instituto argumentai Seimo nariams, kodėl miško supirkėjams reikalingas skubus VETO? (VIDEO)http://www.gyvasmiskas.lt/neeilineje-sesijoje-prezidento-patareju-ir-laisvos-rinkos-instituto-argumentai-seimo-nariams-kodel-misko-supirkejams-reikalingas-skubus-veto-video/Aplinkosaugininkai ir miškininkai ragina Seimą atmesti Prezidento veto – „tai kelias į Lietuvos miškų išpardavimą“ (VIDEO) (Patarėjai Seime)http://www.gyvasmiskas.lt/aplinkosaugininkai-ir-miskininkai-ragina-seima-atmesti-prezidento-veto-tai-kelias-i-lietuvos-misku-ispardavima/Prezidentas VETUOJA miško plotų ribojimą užsienio fondams – miškų ateitį mato stambios pramonės rankose. Aplinkos patarėjas – energetikas (NUOMONĖS)http://www.gyvasmiskas.lt/prezidentas-vetuoja-misko-ispardavima-uzsienio-fondams-misku-ateiti-mato-stambios-pramones-rankose-aplinkos-patarejas-energetikas-nuomones/Dariaus Partausko komentaras:Kaip patriotas, Šiandien nukeliu kepurę prieš SEIMĄ – sugebėjusį atlaikyti spaudimą ne tik korporacijų lobistų, bet ir pačios švedų ambasados skambučius :)…Šiandien Lietuva, kaip valstybė, žengė žingsnį priekį, Lietuvos piliečių interesas aukščiau užsienio riebių fondų intereso, tik rūpinantis savo tautiečiais galime kurti gerovės valstybę. Mes tapome palankesne šalim savo piliečiams, nei Latvija ar Estija.Švedija, galimai valstybiniu lygiu suinteresuota mūsų žemių ir išteklių užvaldymu jų medienos korporacijomis ir jie galimai ne tik kad skambino (tiek išėjo į viešumą), o tikėtina darė gerokai daugiau, nei kad skambutis, nors to pakako mūsų buvusiam SEB darbuotojui, kad uždėtų VETO (pamindamas savo gerovės valstybės viziją).Braliukai Latviai jau smarkiai artėja prie išvarymo iš savo miškų, jų verslai taip pat stumiami korporacijų, užsienio fondai norėjo copy/paste ir Lietuvoje padaryti ir už niekinius skaičiukus sąskaitose (kas ilgojoje perspektyvoje yra absoliutus 0) perimti pagrindinį šalies turtą – žemes ir miškus.Tikslas paprastas – finansiniai centrai pastoviai ieško kur įdarbinti savo skaičiukus, kur surast pinigų inkaravimui patikimas vietas ir suranda durniukų kraštus – Latvija, Estija, Rumunija, Lietuva (paprastai east europe) ir masiškai superka jų miškus, išstumdami vietinį verslą negalintį konkuruoti su mega korporacijomis.MIŠKŲ ŪKIS PAGAL ŠVEDUS:Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?„Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs Švedijos miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis. Švediškas modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis. Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko. Ir visa tai modernios miškininkystės dėka.“ (Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos tyrimas)„Kažkada buvę brandūs Švedijos miškai per paskutiniuosius 60 metų virto didžiulėmis jaunų medelynų oazėmis.“Apie švedišką miškininkystės modelį, kuris diegiamas mūsų regione („urėdijų reforma“) ir reklamuojamas visame pasaulyje. Kas gresia mūsų miškams?SKAITYKITE PLAČIAU: http://www.gyvasmiskas.lt/tyrimas-ka-slepia-svedijos-miskininkystes-pramone-arba-kas-gresia-lietuvos-miskams/DAUGIAU APIE ŠVEDIJOS MIŠKUS: http://www.gyvasmiskas.lt/kategorija/apie-reforma/svedija/

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis


2019 08 20 Neeilinėje sesijoje Prezidento patarėjų ir Laisvos Rinkos instituto argumentai Seimo nariams, kodėl miško supirkėjams reikalingas skubus VETO? (VIDEO)

2019 08 21 Aplinkosaugininkai ir miškininkai ragina Seimą atmesti Prezidento veto – „tai kelias į Lietuvos miškų išpardavimą“ (VIDEO) (Patarėjai Seime)

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2019-08-23T15:01:40+00:00 2019 08 23|Kategorijos: Kas naujo, Švedija|Žymės: , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/aplinkosaugininkai-gaisru-banga-svedijoje-nuleme-pramonine-misku-ukio-politika-atsikrate-lapuociais-ir-uzveise-spygliuociu-monokulturas">
Twitter