Aplinkos ministerijos atsakas Miškų Sąjūdžiui: pritaria IKEA miškų plotų plėtrai ir ruošia miškus pramoninei „daržininkystei“

APLINKOS ministerijos atsakymai DĖL IKEA superkamų miškų ir neskaidrios darbinimo politikos

2018 04 06 Aplinkos ministerijos viceministro filologo Martyno NORBUTO atsakymai į užklausimus dėl buvusių GMU darbuotojų neskaidraus įdarbinimo ir maksimalaus miškų ploto apribojimo IKEA ir partneriams.

Juoktis ar verkti? Aplinkos ministerija pritaria, kad visus privačius miškus nupirktų IKEA ir net nebando ieškoti būdų kaip stabdyti Lietuvos miškų išpardavimą užsienio subjektams ir išlaikyti juos valstybės valioje, kas kelia pavojų visuomenės saugumui, gerbūviui ir jos sveikatai. Aplinkos ministerijos kryptis – ūkiniai miškai  (t.y. 70 proc. visų miškų) kaip stambios verslo įmonės. Didžiausia perspektyva matoma stambių miško ūkių („daržų“) plėtime“.

Pasak Norbuto, kuris remiasi buhalteriniu mokslu, taip vadinamas „ekonomiškai efektyvus ir darnus ūkininkavimas“ įmanomas miškų valdose, siekiančiose 10 000 ha dydį. Nediskutuojama apie tokių „verslo įmonių – ūkių“ pasekmes ir įtaką miškų ekosistemoms, masyvo vientisumui, kraštovaizdžiui, bioįvairovei ir ateities kartoms. O miškas eilinį kartą traktuojamas išimtinai per verslo ir pelno prizmę – ieškomi mokslininkai, kurie rastų skaičius ir formas, įteisinančias liberalų miško valdymą (gyvo miško niokojimą).

Medžių biznis ir smulkieji savininkai

Kaip supratome didžiausias nepatogumas, kurį patiria dabartiniai Aplinkos ministerijos turto valdytojai, tai, kad pernelyg daug mažesnių miškų valdų (iki 3 ha) priklauso smulkiems savininkams ir sunku greitai supirkinėti ir formuoti „ekonomiškai“ efektyvius ūkininkavimo plotus. Tad turime atidžiai sekti bet kokius bandymus įstatymais įsprausti smulkiuosius savininkus į tokius rėmus, kad jie būtų priversti išparduoti miškus „stambiesiems ūkininkams“, kurie natūralius ir gyvybės pilnus tėvų ir senelių miškus paverstų bedvasėmis medienos plantacijomis ir dykynėmis.

SKAITYTI PLAČIAU: Mokslininkas Alanas PETRAUSKAS diskusijoje apie miškus – „mokslas aptarnauja primityvesnę sąmonę?“

SKAITYTI PLAČIAU: IKEA ir Lietuvos miškai

Pradžioje skaitykite Sąjūdžio „Už miškus“ pirmininko Gintauto KNIUKŠTOS užklausimus, gale – viceministro filologo Martyno NORBUTO atsakymai:

Dėl miškų išpardavimo užsienio subjektams:

 


Dėl neskaidrios įdarbinimo politikos ir diskriminavimo

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Sauliui Skverneliui

Kopija:

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos  Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Dėl  miškininkų bendruomenės kreipimosi

Gerbiamas Ministre Pirmininke,

Miškininkų bendruomenės vardu kreipiamės į Jus  dėl galimų didelės dalies darbuotojų, dirbančių Lietuvos miškų ūkyje, teisių pažeidimų ir prašome imtis visų įmanomų veiksmų, siekiant užtikrinti šių darbuotojų teises bei teisėtus interesus.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, viceministras Martynas Norbutas, kartu su buvusiu Generalinės miškų urėdijos vadovu Rimantu Prūsaičiu slapta,  nepaskelbę viešai, pažeisdami  LR Vyriausybės deklaruojamus skaidrumo, viešumo ir nediskriminavimo principus, priėmė į valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos administraciją didžiąją dalį  buvusių Generalinės miškų urėdijos vadovaujančių darbuotojų  ir kitų darbuotojų iš pašalinių,  reorganizavime nedalyvaujančių  įmonių (Pridedama).

Tokiais veiksmais Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, viceministras Martynas Norbutas, buvęs generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis galimai grubiai pažeidė reorganizuojamų miškų urėdijų ir reorganizavime dalyvaujančio VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojų teises užimti laisvas darbo vietas VĮ Valstybinės miškų urėdijos administracijoje vadovaujantis Darbo kodekse, reorganizavimo sąlygose, miškų urėdijų kolektyvinėse sutartyse, urėdijų administracijos ir darbuotojų atstovų pasirašytuose susitarimuose reorganizavimo pasekmėms sušvelninti nustatyta pirmumo tvarka, atsižvelgiant į darbuotojų darbo stažą, kitus konkrečius kriterijus.

Miškų urėdijų darbuotojai nebuvo informuoti apie prasidėjusį darbuotojų priėmimą į VĮ Valstybinės miškų urėdijos administracijos laisvas darbo vietas, dalis urėdijų darbuotojų,  nežinodami apie galimybę įsidarbinti naujosios įmonės administracijoje, jau nutraukė darbo sutartis urėdijose.

Miškininkų bendruomenė, pasipiktinusi Aplinkos ministro Kęstučio Navicko, viceministro Martyno Norbuto veiksmais kreipėsi į Sąjūdį ,,Už Lietuvos miškus“, LR  Seimo narius viešai  išplatindami  savo kreipimąsi (Pridedama).

Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ nuomone, toks Aplinkos ministro Kęstučio Navicko, ir viceministro Martyno Norbuto, buvusių Generalinės miškų urėdo Rimanto Prūsaičio  elgesys yra nepateisinamas, nesuderinamas su LR Vyriausybės deklaruojama skaidrumo, viešumo ir nediskriminavimo politika, pakerta visuomenės pasitikėjimą  LR vyriausybe ir negali būti toleruojamas.

Manome, kad miškininkų bendruomenės išsakyta pozicija yra pagrįsta, nurodomos aplinkybės iš tiesų leidžia matyti kylančią grėsmę, jog bus pažeistos, ar net šiuo metu jau yra pažeidžiamos kompetentingų, savo darbui atsidavusių miškų ūkio darbuotojų teisės. Remdami miškininkų bendruomenės poziciją, atkreipaime dėmesį į iš tiesų galimus teisinius pažeidimus.

  1. LR Darbo kodekso 51 straipsnis nustato darbuotojų garantijas verslo perdavimo atveju. Viena svarbiausių garantijų įtvirtinta DK 51 str. 3 d.: „Iš verslo perdavėjo verslo perėmėjui perėję darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis verslo perėmėjo įmonėje. Pakeisti darbo sąlygas ar nutraukti darbo sutartį dėl verslo perdavimo draudžiama. Kai darbo santykiai pereina verslo perėmėjui, šis juos gali nutraukti tik bendraisiais pagrindais, nesiejamais su verslo perdavimu“. Ši nuostata įtvirtina keletą svarbių taisyklių:
    1. pirma, prioritetas atitinkamoje situacijoje skiriamas darbo santykių stabilumui tiek pačių darbo santykių išsaugojimo aspektu, tiek tų pačių darbo sutarties sąlygų išsaugojimo aspektu (pvz. darbo užmokesčio, funkcijų apimties, pareigybės lygio ir pan. išsaugojimas);
    2. antra, darbo santykius verslo perėmėjas gali nutraukti tik bendraisiais pagrindais, tiesiogiai nesiejamais su pačiu verslo perdavimu. Vadinasi tam, kad atsirastų teisėtas pagrindas nutraukti darbo santykius su perimtais darbuotojais, turi egzistuoti tokios aplinkybės, kurios ir be verslo perdavimo, lemtų būtinybę atleisti darbuotojus, pvz. realūs vidinės struktūros pakeitimai, etatų (pareigybių) mažinimas ar naikinimas, darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju būtina paisyti įstatymo leidėjo nustatyto prioriteto. Tai reiškia, kad konkrečiam darbuotojui pirmiausia turi būti realizuojamas galimybė tęsti darbo santykius buvusiomis (ar analogiškomis, ar iš esmės lygiavertėmis) sąlygomis. Ir tik nesant objektyvių galimybių užtikrinti tokių sąlygų (pvz. nebelieka atitinkamos pareigybės, iš esmės keičiasi kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei, mažinamas pareigybių skaičius), darbuotojui turi būti siūlomos darbo sutarties sąlygų (pareigų, funkcijų, darbo užmokesčio ir pan.) alternatyvos (pakeitimai). Ir tik tuomet yra galimas teisėtas ir pagrįstas darbuotojo atleidimas iš darbo DK nustatytais pagrindais.
  2. 2017 m. rugsėjo 5 d. Valstybės įmonių miškų urėdijų reorganizavimo sąlygų aprašo 26 punkte įtvirtinta nuostata, jog po reorganizavimo veiklą tęsiančioje valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje užtikrinamas valstybės įmonių miškų urėdijų <…> darbo santykių tęstinumas. Šiuo punktu yra patvirtinamas DK įtvirtintas darbuotojų teisių verslo perdavimo atveju realizavimas.
  3. Šiuo atveju taip pat reikia pažymėti, jog verslo perėmėjui pereina ir reorganizuotų įmonių sudarytos kolektyvinės sutartys, kurių nuostatos gali būti reikšmingos ir privalomos taikyti formuojant naujos įmonės struktūrą ir tuo pačiu užtikrinant perkeltų darbuotojų darbo santykių tęstinumo garantiją. Pavyzdžiui, turi būti vadovaujamasi tokiomis (ar analogiškomis) nuostatomis, jei jos yra įtvirtintos kolektyvinėse sutartyse: pareiga apie atsirandančias laisvas darbo vietas pirmiausia paskelbti įmonės viduje. Visi kandidatai, atitinkantys keliamus reikalavimus, kviečiami pokalbiui. Pirmumo teisę į laisvas darbo vietas taip pat turi buvę įmonės darbuotojai, turintys tinkamą kvalifikaciją, atleisti anksčiau dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Arba, kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių taip pat dėl įmones struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos (atkreiptinas dėmesys, jog net ir nesant kolektyvinėse sutartyse įtvirtintos pareigos prieš įteikiant įspėjimus dėl atleidimo konsultuotis su darbuotojų atstovais, darbdavys privalo vykdyti DK 207 str. nustatytą konsultavimosi pareigą grupės darbuotojų atleidimo atveju).
  4. Pažymėtina, kad pagal DK 208 str. 4 d. darbdavys ir darbuotojų atstovai turėjo teisę po konsultacijų sudaryti susitarimą dėl priemonių, kuriomis galima padėti išvengti ar sušvelninti neigiamas ekonomines, socialines, teisines pasekmes darbuotojams verslo perdavimo procese. Jei tokie susitarimai buvo pasirašyti reorganizuotose miškų urėdijose, jų nuostatos turi būti taikomos ir po verslo perdavimo. Todėl formuojant naują darbdavio struktūrą ir ją užpildant, turi būti atsižvelgiama ir įvertinama tokių susitarimų, sudarytų atskirose miškų urėdijose, sąlygos ir jomis įtvirtintos darbuotojų garantijos.
  5. Pagal DK 51 str. perkeltų darbuotojų atžvilgiu darbo sąlygų pakeitimas ir darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais DK pagrindais. Vadinasi, sprendžiant dėl tolimesnių darbo santykių tęstinumo, jų pakeitimo, naujos struktūros ir etatų užpildymo, būtina vadovautis ne tik nuostatomis, įtvirtinančiomis darbuotojų teises verslo perdavimo atveju, bet ir DK imperatyviomis normomis, reguliuojančiomis darbuotojų atleidimą bendruoju pagrindu, įtvirtintu DK 57 str. – darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Pagal DK 57 str. 2-4 d., darbdavys, inicijuojantis darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu (ar spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo): a) gali nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, jei įspėjimo laikotarpiu darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią gali pretenduoti darbuotojas; b) jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, darbdavys privalo patvirtinti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, suderinti juos su darbo taryba (jei jos nėra – su profesine sąjunga), sudaryti atrankos komisiją, į kurią turi įeiti bent vienas darbuotojų atstovas, c) vykdydamas atranką darbdavys turi vadovautis ir DK 57 str. 3 d. 1-6 p. nurodytų kriterijų. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į minėtos dalies 5 p., kuris nustato, jog tam tikri pirmumo kriterijai gali būti nustatyti kolektyvinėse sutartyse, ir jais turi būti vadovaujamasi. Kaip minėta, bent dalyje miškų urėdijų kolektyvinių sutarčių gali būti su tuo susijusių nuostatų, kurios darbdaviui yra privalomos. Žinoma, šiuo atveju, atsižvelgiant į norminių ir vidaus teisės aktų, susijusių su perkeltų darbuotojų garantijomis, laikytina, kad vienu iš pirmumo kriterijų pasilikti darbe būtent turi būti darbuotojo perkėlimas verslo perdavimo atveju, nes būtent jo atžvilgiu yra taikomas darbo santykių stabilumo (išsaugojimo) prioritetas.
  6. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, reorganizavime dalyvavusių darbdavių prisiimtus įsipareigojimus, ir šiuo metu praktiškai besiklostančią situaciją kyla pavojus, jog:
    1. dalies perkeltų darbuotojų teisės jau galėjo būti realiai pažeistos dėl DK ir kolektyvinių sutarčių nuostatų nesilaikymo;
    2. toliau formuojant įmonės struktūra ir jos etatus, gali būti pažeistos perkeltų darbuotojų teisės.
  7. Pažymėtina, kad nors naujų darbuotojų (kurie nebuvo reorganizacijoje dalyvavusių miškų urėdijų ar kitų darbdavių darbuotojai) priėmimas į naują įmonę, savaime gali nebūti neteisėtas, tačiau būtina užtikrinti, kad ateityje sprendžiant dėl perkeltų darbuotojų darbo vietų (tiek siūlant darbo sutarties pakeitimus, tiek sprendžiant dėl jų atleidimo) būtų garantuojama, jog darbdavys įvykdytų DK reikalavimus dėl atleidžiamų darbuotojų atrankos, ir tuo pačiu užtikrintų perkeltų darbuotojų pirmenybę pasilikti darbe. Taigi, būtina pabrėžti, jog darbuotojas, kuris šiuo metu yra įdarbintas naujoje įmonėje, ir kuris nebuvo perkeltas būtent verslo perdavimo kontekste, neturi pirmumo teisės likti darbe. Vadinasi, jei į šią vietą gali pretenduoti verslo perdavimo kontekste perkeltas darbuotojas, kuriam dėl struktūros pakeitimų ir etatų formavimo nebeužtikrinamos iki tol buvusios (ar lygiavertės pareigos), darbdavys privalo siūlyti jam šias pareigas ir vykdyti atranką tarp dviejų ar daugiau konkuruojančių darbuotojų, be to, suteikiant jam pirmumo kriterijų dėl jo, kaip verslo perdavimo atveju perkelto darbuotojo, specialių garantijų.

Prašome Jūsų imtis  reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias buvusių reorganizuojamų miškų urėdijų dirbančiųjų teisių pažeidinėjimui, įpareigoti aplinkos ministrą atšaukti iš pareigų neteisėtai įdarbintus darbuotojus  bei  įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Navicko veiksmus ir informuoti apie tai Sąjūdį „Už Lietuvos miškus“.

Pridedama:

  1. Miškininkų bendruomenės kreipimasis, 1 lapas.
  2. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto struktūra, 3 lapai.
  3. Priimt dirbti į VĮ Valstybinė miškų urėdija darbuotojų sąrašas, 1 lapas.

Pagarbiai   Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ pirmininkas                           Gintautas Kniukšta


 

Aplinkos ministerijos atsakymai:

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/aplinkos-ministerijos-atsakas-misku-sajudziui-pritaria-ikea-misku-plotu-pletrai-ir-ruosia-miskus-pramoninei-darzininkystei">
Twitter