Aplinkos ministerijoje įvyko pirmasis darbo grupės posėdis dėl PLYNŲ kirtimų mažinimo. Komentuoja Andrejus GAIDAMAVIČIUS, 2018 09 27

„Likau maloniai nustebintas, kad kai kurie grupės dalyviai padėkojo visuomenei už pilietiškumą ir draudė visą šį judėjimą už miškus vadinti isterija.“

#Naujienos #AndrejusGaidamavičius

Aplinkos ministerijoje pirmasis darbo grupės posėdis dėl plynų kirtimų mažinimo

Vakar į pirmą posėdį Aplinkos ministerijoje susirinko darbo grupė dėl plynų kirtimų mažinimo Lietuvoje. Nors bijojau, kad susirinks per daug skirtingų požiūrių žmonės ir sutarti bus sunku, viskas klojosi geriau nei tikėjausi. Tikriausiai tai buvo pirma tokia darbo grupė, kurioje esu dalyvavęs, kur tikrai buvo išlaikytas gamtininkų ir „ūkininkų“ balansas. Darbo grupė kol kas apsiribojo vien tik valstybiniais miškais ir ypač esančiais saugomose teritorijose. Privačių miškų atstovai įsijungs vėliau, bet jiems nebent bus pasiūlytos skatinimo priemonės (per įvairias išmokas), kad plynų kirtimų atsisakytų patys.

Pirmame posėdyje įvyko tik nuomonių apsikeitimas, o kitą savaitę reikės ateiti su konkrečiais pasiūlymais. Vienas jų, kuris tikriausiai bus priimtas, tai atsisakymas atvejinių kirtimų metu vykdyti antrąjį atvejį. Kaip tai suprasti?

Atvejiniai kirtimai nuo plynų kirtimų skiriasi tik tuo, kad miškas iškertamas ne per vieną kartą, o per du (su 5-10 metų pertrauka). Vaizdas po antro kirtimo išlieka toks pats baisus, kaip ir po plyno, be to, vykdant antrąjį kirtimą yra išlaužomos pasisėjusios jaunos pušaitės ir mišką tenka sodinti iš naujo. Taigi pasiūliau saugomose teritorijose to antro atvejo visai nedaryti. Tegu tos didelės pušys auga jaunų pušelių apsupty ir ateityje taps galingais, gamtinę brandą pasiekusiais medžiais, kuriuose ir ereliui ne gėda bus lizdą susisukti ir uoksų pelėdoms atsiras.

Kviečiame bendruomenes ir organizacijas išreikšti bendrą poziciją miškų kirtimo ir kirtimų didinimo klausimu (KREIPIMASIS), 2018 09 26

Miškų ūkiui tai, žinoma, tam tikras nuostolis, bet saugomos teritorijos įsteigtos ne tam, kad kiekvieną medį būtinai reiktų iškirst. Dar vienas neplynas pušynų kirtimo būdas, kurį pasiūliau, yra vadinamasis grupinis atvejinis kirtimas. Kaip žinia, pušis yra šviesamėgis medis ir po kitais medžiais auga sunkiai. Bet iškirtus aikštelę, kurios plotis lygus dviejų medžių aukščiui, tos šviesos pakaktų ir ten galėtų želti naujas pušų jaunuolynas. Reiktų leisti tokiose aikštelėse medžiams pasisėti patiems, tai yra leisti gamtai užgydyti pačiai tą žaizdą. Nesvarbu, kad tai įvyktų ir lėčiau nei sodinant, bet miškuose atsirastų naujas elementas, kuris sovietmečiu buvo visai sunaikintas – tai miško aikštelės su savita gyvūnija ir augalija.

„Išduosiu paslaptį – tikros sengirės filme nėra. Ji surinkta iš mažų gabalėlių senųjų girių, kurios dar likę Lietuvoje. Danijoje sengire vadinamas šimto metų senumo miškas. Rusai sako, kad sengirė yra ten, kur niekada nerasi žmogaus buvimo ženklų. Radai nuorūką – jau nebe. Lietuvoje senąja giria vadinamas miškas, kuriame medis užaugo, nugriuvo ir iš naujo užaugo. Alksnynui prireikia keturių šimtų metų, o ąžuolynui – ir viso tūkstančio.

Miškininkai aiškina, kad Lietuvoje miškų plotas didėja, tačiau aišku, jog daugėja iš naujo pasodintų arba atsodintų miškų. Kai kurios sengirės patenka į rezervatų teritoriją, ten jos saugios, tačiau paprastame miške jų daug iškertama. Taip jau yra pas mus: seni žmonės miškus saugo, o kai miršta, vaikai girias išmaino į automobilius.“

(Filmo „SENGIRĖ“ režisierius Mindaugas Survila)  Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

Nors man labai nepatinka plyni kirtimai, bet buvo pasiūlymų saugomų teritorijų ūkiniuose miškuose leisti mažo ploto (iki 1 ha) plynas kirtavietes. Apskritai, mano nuomone, ūkinių miškų saugomose teritorijose neturėtų būti, bet dėl to bus sekanti didelė kova.

Daug grupės narių pritarė, kad dabar miškuose naudojama sunkioji miško technika yra žalinga miškams, ypač Dzūkijoje ir Labanore.

Miško rangovai prisipirko padėvėto suomiško „chlamo“, skirto vykdyti tik plynus kirtimus, bet ne kirtimo taisyklės turėtų būti priderintos prie kirtėjų technikos, o atvirkščiai. Manau, po naujų taisyklių priėmimo atsiras miške vietos ir smulkiajai technikai, kuri miškui būtų daug draugiškesnė.

Likau maloniai nustebintas, kad kai kurie grupės dalyviai padėkojo visuomenei už pilietiškumą ir draudė visą šį judėjimą už miškus vadinti isterija.

Taip pat darbo grupėje buvo nemažai kalbėta apie miško kitokią vertę, pradedant nuo miško ekosistemos teikiamų paslaugų žmonijai ir baigiant miško reikšme kultūrinei savimonei.

Visgi, iš to, ką aš matau dabar, man atrodo nerealu tuo pačiu metu įgyvendinti du vienas kitam prieštaraujančius dalykus – plynų kirtimų sumažinimą ir miško kirtimo normos padidinimą.

Manau, Vyriausybė, kiek pasispyriojusi, turėtų pripažinti, kad padarė klaidą ir savo nutarimą atšaukti. Nepavyks pagelbėti gamtai, tuo pačiu metu išpešant iš jos kuo įmanomai didesnę naudą medienos verslui.

Andrejus Gaidamavičius Facebook siena,  2018 09 28

Viršelio foto: Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Apsilankymas Labanoro girios kirtimuose





KVIETIMAS:

Kviečiame bendruomenes ir organizacijas išreikšti bendrą poziciją miškų kirtimo ir kirtimų didinimo klausimu (KREIPIMASIS), 2018 09 26

SKAITYKITE PLAČIAU:

Tiesioginė žurnalistės Rūtos Janutienės transliacija iš kirtimų Labanoro girioje – „tokio vaizdo čia nebuvo niekada“ (VIDEO) 2018 09 12

Andrejus GAIDAMAVIČIUS – „Kas atsitiko su visuomene šiemet, aš ir dabar nežinau. Galvojau, tokie žmonės jau išnyko. Jūs esate stebuklas!“

Andrejus GAIDAMAVIČIUS kviečia skelbti moratoriumą kirtimams LABANORO girioje – miškas priklauso ne valdžiai ar miškininkams, o visuomenei! (Labanoro klubo moratoriumas)

Andrejus GAIDAMAVIČIUS – LABANORO girios ateitis: su plynais kirtimais ar be jų? (VIDEO) Stulginskio Universitetas 2018 04 06

Gamtininkas Andrejus GAIDAMAVIČIUS: kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis LABANORO

Kaip skaičiuojamas miškas ir kiek jo liko? Ar žinai, kad kirtavietė laikoma mišku? Andrejus GAIDAMAVIČIUS (VIDEO)

Andrejus GAIDAMAVIČIUS: naujalietuvių verslo planas – kaip suniokoti mišką ir gauti už tai ES pinigus (Labanoro giria, Aiseto kraštovaizdžio draustinis – FOTO)

Miško sektoriaus indėlis į valstybės biudžetą sudaro 0,3 % arba kiek kainuoja nebekirsti Labanoro girios? Stanislovas ČEPINSKAS

PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)

Apie MIŠKO VERTĘ: mediena sudaro mažiau nei trečdalį miško vertės, o pagrindinės funkcijos – neįkainojamos. Gamtininkas Sigutis OBELEVIČIUS

PLYNI KIRTIMAI:

SKAITYTI PLAČIAU: PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą

SENGIRĖS:

Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

„Sengirė“ režisierius: senieji Lietuvos miškai nesaugomi dėl greitų ir didelių pinigų – Vakarų Europa gyvą mišką seniai išnaikino (kuria miškų fondą!)

Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

Paslaptingiausi Natūralūs Pasaulio Miškai


 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/aplinkos-ministerijoje-ivyko-pirmasis-darbo-grupes-posedis-del-plynu-kirtimu-mazinimo-komentuoja-andrejus-gaidamavicius-2018-09-27">
Twitter