Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?

„Už konsoliduotus plotus pirkėjai moka reikšmingą premiją. Institucinių investuotojų segmentas tik pradeda formuotis. Aktyvi konsolidacija Latvijoje ir Estijoje prasidėjo prieš 5-7 metus.“

Švedų investuotojai:“…rimčiau įžengėme į Latviją, kuomet 2008 metų vasarą Harvardo universitetas nusprendė parduoti Latvijos rytinėje dalyje turėtus 35 tūkstančius hektarų miškų. Kaip tik prieš pasaulinę finansų krizę. Beje, šis universitetas turi investicijų padalinį, kuris savo laiku buvo investavęs į miškus.“

„Latvijoje aktyviai veikia apie 10 stambesnių Švedijos investuotojų į miškus. Šiandien esame stambiausias privatus miško savininkas, o aš pats šioje šalyje esu 25 metai, manau, kad pakankamai gerai žinau Baltijos šalių, ne tik Latvijos, miškų ūkį. Skandinavijoje, istoriškai miškas duoda 1% metinę grąžą, o čia galim gauti keturis kartus daugiau, tad esame čia ilgam. Jokių planų išeiti iš Latvijos nėra, tai ilgalaikis projektas. Net ne projektas, o gyvenimas.“

„Lietuva nuo 2012 m. patenka į stambiausių tiekėjų IKEA penketuką, po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos.“ (..) IKEA planuoja įsigyti daugiau miško ir taip sumažinti koncerno priklausomybę nuo žaliavos kainų svyravimų.“

„Niekur nėra pramoninių medžių plantacijų, kurios iš tiesų būtų tvarios, kaip nėra tvari ir plynųjų kirtimų praktika. (…) Ilgalaikis Švedijos vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis.“

Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus

GYVAS MIŠKAS gavo brošiūrėlę skirtą investuotojams ir kuri, manome, būtų įdomi visiems piliečiams, kuriems rūpi kas vyksta su Lietuvos miškais. Kas juos perka ir kas tų miškų laukia?

Esamu momentu vyksta Lietuvos (ir visos Baltijos) miškų konsolidacija į kelių Skandinavijos korporacijų rankas.

Žemiau reklaminė brošiūrėlė norintiems spekuliuoti („investuoti“) mišku (motyvacinės schemos) – „miškų biznis“. Supirkinėk Lietuvos miškus – parduok užsienio korporacijoms („investuotojai“) ir gauk premiją!

„Seimo komitete drįsta mūsų „garbus“ draugas Gentvilas jaunasis sakyti, ką man pasakyti švedų verslininkams, kurie kasdien beveik vaikščioja ir klausia kaip bus su prekybos taisyklėmis mediena?“ (Rimantas Braziulis)

Tuo tarpu Aplinkos ministerija ir Vyriausybė „buldozeriu“ diegia tokį miškų valdymo modelį, kuris būtų priimtiniausias užsienio „investuotojams“, norintiems iš miškų gauti kuo didesnę grąžą, nepaisant poveikio aplinkai, miškų ekosistemai, vietinei bendruomenei ir bendrai Lietuvos ekosistemai.

„Reformą“ lydėjo miškininkų šmeižto per žiniasklaidos priemones kampanija, pateikianti tikrovės neatitinkančius faktus ir skaičius. Eiliniai miškininkai buvo kaltinami nesąžiningumu ir kvalifikacijos stoka.

Nei Vyriausybė, nei Aplinkos ministerija nepateikė  kaštų ir naudos analizės ir poveikio aplinkai vertinimo, nepagrindė pasirinkto reformos varianto visuotinės naudos valstybei ir jos piliečiams, nevertino regionų atskirties mažinimo prioriteto, socialinių pasekmių, bedarbystės ir emigracijos problemų.

SKAITYTI PLAČIAU: Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams


2017 07 11 Seimas parduoda miškus.


 
Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas INVL Baltijos fondas pastaruoju metu sulaukė daugiamilijoninio lėšų antplūdžio iš investuotojų, kone vien švedų. Rinkoje svarstoma, kaip investuojamas ir kurių akcijų kainas Baltijos biržose pašokdins šviežias užsienio kapitalas.

(Verslo žinios)

Miško kainos Švedijoje šiemet perlipo 2010 m. fiksuotą rekordą, o tai džiugina miškų savininkus. Lietuvoje didesnio miško, medienos kainų augimo kol kas nematyti, tačiau medienos rinkos dalyviai mano, kad, IKEA ir kitoms Vakarų kompanijoms investuojant į naujus pajėgumus Lietuvoje, tik laiko klausimas, kada žaliasis auksas ims brangti ir Lietuvoje. (…) Investuotojų apetitą pirkti miškų plotus Švedijoje skatina menkas pajamingumas iš investicijų į kitą turtą, nes deramo pajamingumo šiuo metu negali užtikrinti istoriškai žemiausios palūkanos šalyje, nurodo „Bloomberg“. Miško kaina Švedijoje jau pasiekė rekordinius…


2017 05 18  Lietuva pasirengusi atremti Švedijos NT rinkos keliamas grėsmes 

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta. Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas BNS praėjusią savaitę sakė manantis, kad Lietuvos bankai turėtų stebėti Švedijos NT rinką, nes ji kelia rizikų – kritus NT kainoms Švedijoje, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas.


2017.06.06 Vitas Vasiliauskas užsimena apie NT burbulą

Siū­lo ste­bė­ti Šve­di­jos NT rinką. Šve­di­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vas Ste­fa­nas Ing­ve­sas BNS ge­gu­žę sa­kė ma­nan­tis, kad Lie­tu­vos ban­kai tu­rė­tų ste­bė­ti Šve­di­jos NT rin­ką, nes ji ke­lia ri­zi­kų – kri­tus NT kai­noms Šve­di­jo­je, prob­le­mų pa­tir­tų vi­sas Skan­di­na­vi­jos ir Bal­ti­jos ša­lių regionas. Šve­di­jo­je jau dau­ge­lį me­tų dėl au­gan­čios eko­no­mi­kos ir ma­žų pa­lū­ka­nų būs­to kai­nos au­ga la­bai spar­čiai, to­dėl at­si­ran­da vis dau­giau pers­pė­ji­mų apie NT rin­kos bur­bu­lo su­si­for­ma­vi­mo ga­li­my­bę.


SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

STORAENSO

STORAENSO – įkurta 1998 metais, jungiant Švedijos kompaniją „Stora“ ir Suomiją „Enso“. Šiaurės šalių „Stora Enso“ dabar yra antra pagal dydį popieriaus kompanija pasaulyje, kurios metinė popieriaus ir kartono talpa viršija 15 milijonų tonų.

Stora Enso surenka pluoštą iš viso pasaulio – Europos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos ir Indonezijos – Pagrindinės „Stora Enso“  rinkos yra Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Jos produktai apima kartoną, pjautinę medieną, laikraščių, žurnalų bei kokybiško popieriaus dirbinius; jų pagrindinis klientai yra dideli ir mažieji leidėjai, spaustuvės ir prekybininkai, taip pat pakuotės, stalių ir statybos pramonė visame pasaulyje.

Stora Enso veikia jau ir Lietuvoje

„Stora Enso pradėjo veiklą Lietuvoje 1998 metais kaip medienos pirkimo ir tiekimo įmonė “Stora Enso Miškas”. Nuo 2009 m. ši įmonė įsiliejo į nuo 2003 m. Alytuje veikiančią Stora Enso lentpjūvę ir šiuo metu veikia kaip UAB “Stora Enso Lietuva” tiekimo padalinys, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti rąstų tiekimą Alytaus lentpjūvei. Šiuo metu įmonėje”Stora Enso Lietuva” dirba apie 190 darbuotojų, iš jų tiekimo padalinyje – 10 darbuotojų.“

SKAITYKITE PLAČIAU: Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija

Protestuotojai Nyderlanduose „STORAENSO nusikaltimai prieš mišką“

STORAENSO STOP senųjų miškų naikinimui!

IKEA

Rumunijoje IKEA įsigijo 46 700 ha miško. Baltijos šalyse įsigijo urėdijos dydžio miško plotą.

Miškai Lietuvoje supirkinėjami ir per vietines kompanijas, tokias kaip Greengold („Žaliasis auksas“), kuri save „perku mišką“ skelbimuose pristato kaip švedų investicinį fondą. Jų yra ir daugiau:

„Greengold tai Švedijos privataus kapitalo fondas, kuris specializuojasi investavimo į miškus ir šių miškų valdymo srityse. Mūsų klientų bazę atstovauja tarptautiniai instituciniai investuotojai. Geografiškai investavimo dėmesį esame nukreipę į Rytų Europą, Skandinaviją ir Rytų Afriką. Lietuvoje GreenGold fondas į miškus investuoja ir šiuos miškus valdo per uždarąją akcinę bendrovę „GreenGold Management“.

„Greengold“ žymus dar tuo, kad dalyvavo Rumunijos miškų grobimo aferos schemose, kai perpirko iš Harvardo Rumunijos miškus:

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

„Greeen Gold“ atstovas Lietuvoje – Simonas Žebrauskis

„GreenGold“ ir IKEA

2017 liepos 27 dieną (Verslo žinios) – IKEA jau įsigijo 100 proc. „GreenGold“ akcijų. 


Kas IKEA partneriai Lietuvoje?

Pagrindiniai Lietuvos medienos oligarchai dirba su IKEA, o urėdijos su krūva miškininkų buvo it šaka gerklėje, trukdžiusi švedams perimti medienos monopolį. Tam ir buvo skirta ši „reforma“. Ir tai ne pirmas bandymas sugriauti valstybinę miškų valdymo struktūrą. Niekam nereikalingas šeimininkas ar tikroji reforma – reikalingas tik korporacijas aptarnaujantis personalas.

Transnacionalinės besaikiu vartojimu paremtos korporacijos yra it planetos vėžinės ląstelės, kurioms būtina atrasti priešnuodį.

SKAITYTI PLAČIAU: Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?

SKAITYTI PLAČIAU: A. Valinskas: už urėdo galvą medienos magnatai man siūlė penkiaženkles sumas

Lietuvių baldininkai – pasaulinio koncerno „Ikea“ gamybos lyderių penketuke

„Lietuva nuo 2012 m. patenka į stambiausių tiekėjų IKEA penketuką, po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos.“ (..) IKEA planuoja įsigyti daugiau miško ir taip sumažinti koncerno priklausomybę nuo žaliavos kainų svyravimų.
———————————————————————-
Lietuvos baldininkai – IKEA tiekėjų sąraše lyderiai:
„2014-2015 finansiniais metais 24 Lietuvos baldų ir interjero detalių gamintojai atliko 4,7 proc. koncerno užsakymų ir tarp didžiausių tiekėjų nusileido tik Kinijai, Lenkijai, Italijai ir Švedijai, nuo pastarosios atsilikę vos 0,2″
———————————————————————-
Lietuvių baldininkai – pasaulinio koncerno „Ikea“ gamybos lyderių penketuke

“…esame “Ikea” partneriai, judame tomis pačiomis kryptimis kaip ir šis koncernas”, – Vakarų mediena, Sigitas Paulauskas. Medienos verslo magnatui turto siekimas – tarsi pramoninė improvizacija (Veidas)

IKEA medienos tiekėjai

 

Harvardas ir miškai

Komentaras FB: 

Augustinas M. “Gaunas taip: Amerika turėdama išskirtinę pinigų emisijos teisę dotuoja tuščiais, neuždirbtais doleriais Harvardo universitetą, Harvardo universitetas juos iškeičia į Rumunijos miškus, po to parduoda Ikejai 3x brangiau ir susigrąžina 3 kartus didesnę sumą, tačiau jau nebe tuščiais pinigais, o paremtais realiu daiktu, šiuo atveju žaliava. Tobulas būdas pasidinti dotacijas arba gauti jau pagamintą produkciją ir paslaugas nieko nepadarius. Gyvūnų pasaulyje tai vadinama parazitavimu, o finansų bei kariniam pasaulyje – demokratija.”

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

 Interviu su švedų investuotojais – „Šiandien esame stambiausias privatus miško savininkas“

– O kaip atsirado sprendimas investuoti į Latvijoje esančius privačius miškus?

(A): Iš mūsų kasdienės veiklos matyti, kad esame pajėgūs sukaupti kapitalo, miškininkystės veikla duoda pelno ir akcininkų sprendimu, jis visas panaudojamas naujų miškų įsigijimui. Kadangi Švedijoje tai padaryti sudėtinga dėl to, kad žemės rinka iš esmės senai susiformavusi, t.y. labai nedaug kas kas perka ir parduoda miško ar žemės sklypus, pradėjome ieškoti, kur galima būtų plėsti mūsų valdomus miško plotus.

Žiūrėjome ir Pietų Amerikoje, bandėme pirkti Norvegijoje, tačiau rimčiau įžengėme į Latvija, kuomet 2008 metų vasarą Harvardo universitetas nusprendė parduoti Latvijos rytinėje dalyje turėtus 35 tūkstančius hektarų miškų. Kaip tik prieš pasaulinę finansų krizę. Beje, šis universitetas turi investicijų padalinį, kuris savo laiku buvo investavęs į miškus.

Taigi, nuo to laiko mes kryptingai investuojame į Latvijos privačius miškus, šiuo metu valdome kiek daugiau nei 100 tūkstančių hektarų miškų ir 10 tūkstančių hektarų žemės ūkiui tinkamos ar netinkamos žemės. Apskritai, Latvijoje aktyviai veikia apie 10 stambesnių Švedijos investuotojų į miškus. Šiandien esame stambiausias privatus miško savininkas, o aš pats šioje šalyje esu 25 metai, manau, kad pakankamai gerai žinau Baltijos šalių, ne tik Latvijos, miškų ūkį.

SKAITYKITE PLAČIAU: Jeigu visi „gyventume kaip švedai“, reikėtų 4 Žemės planetų

Skandinavijoje, istoriškai miškas duoda 1% metinę grąžą, o čia galim gauti keturis kartus daugiau, tad esame čia ilgam. Jokių planų išeiti iš Latvijos nėra, tai ilgalaikis projektas. Net ne projektas, o gyvenimas.

(…) Mūsų įmonė, “BergvikSkog” buvo įkurta Švedijoje prieš 12-13 metų, kuomet taip nusprendė jos pagrindiniai savininkai – miškų ūkio koncernai “StoraEnso” ir “BillerudKorsnäs” suvienyti jėgas ir įkurti bendrą įmonę, kuri specializuotųsi tik miškininkystėje ir efektyviai valdytų bendrus miškų plotus.
(…)
Turime tokią tradiciją. Švedai, kurie investuoja į Latvijos miškus, kartą per ketvirtį renkamės ambasadoje ir kalbame apie šalies ekonomikos perspektyvas. Pulsą sakyčiau, jaučiame labai tamprų ir pasidalinti įžvalgomis galime betarpiškai. Mūsų susitikimuose dalyvauja ir Latvijos vystymo agentūros darbuotojai, tad jie irgi gerai žino mūsų kasdieną bei stengiasi padėti, kad dirbti Latvijos miškų labui būtų lengviau.

Kas vyksta šalyse, kurios įdiegė intensyvų skandinavišką miškų valdymo būdą, kurį dabar bando prastumti Lietuvos Vyriausybė (Saulius Skvernelis) ir Aplinkos ministerija (Kęstutis Navickas)?

SKAITYTI PLAČIAU: Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

ESTIJA

Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)

Estijos miškai krizėje: kieno interesus atstovauja valstybė?

Medienos pramonės lobistai siaubia Estijos miškus – „medžiai kaip ir kiaulės turi duoti naudą“

Šokiruojantys ornitologų duomenys: kodėl Estijos miškai praranda 60 000 paukščių porų per metus?

SUOMIJA

Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija

Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą

Viešas Suomijos ir ES miško mokslininkų pareiškimas Suomijai: kirtimų didinimas pavojingas

68 mokslininkai kovoje su Suomijos miško pramonės lobistais ir korumpuotais politikais

Nepaisydama klimato kaitos ir pavojaus samiams, Suomija miškų kirtimus didins 25 procentais

ŠVEDIJA

Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

LATVIJA

Latvijos girininkai: po reformos kerta masiškai – toks politinis sprendimas ir niekas nežino kas vyksta miškuose

MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus užsieniečiams

Al Jazeera reportažas apie naikinamus Latvijos miškus

Kodėl Latvijos miškuose šeimininkauja verslininkai?

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/apie-misku-bizni-ikea-harvarda-ir-konsolidacinius-paketus-kas-supirkineja-lietuvos-miskus">
Twitter