Apie anglį, klimatą ir senus medžius – iškirsti ir CO2 užkonservuoti balduose ar leisti senti?

„Būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą į vyriausybines šalių programas.“

„Klaidinga manyti, kad atjauninant miškus galima jiems suteikti daugiau gyvybės – keblumų kiltų nebent dėl medienos — tam tikro amžiaus medžių mediena yra mažiau vertinga. Jei norime, kad miškai padėtų mums įveikti klimato pokyčius, turime leisti jiems senti.“

„Medis, nelygu rūšis, sulaukęs 60-120 metų auga jau gerokai lėčiau, vadinasi, pats laikas ridenti prie jo miškakirtę. Ar amžinos jaunystės idealas — apie tai mūsų visuomenėje be paliovos kontroversiškai diskutuojama — taip tiesmukai prikergiamas ir miškui? lliuzija, ir tiek, nes 120-ies sulaukęs medis, jei gretintume su žmogumi, pasiekia kaip tik tokj amžių, kai baigiama mokykla.“

„Tuo laiku, kai formavosi didieji anglių telkiniai – karbono periodu – CO2 koncentracija buvo devynis kartus didesnė nei dabar, o miškų tada sunykdavo, beje, tris kartus mažiau.“

„Per pastaruosius 8 000 metų klimatas išliko gana pastovus, temperatūra kito vos mažiau nei 1 °C per šimtmetį. Šiomis pastoviomis sąlygomis išsivystė mums žinomos žmonių civilizacijos ir ekosistemos. Tačiau dabar viskas sparčiai šyla.“

Medienos pramonei naudingas brandžių miškų kirtimų skatinimas

Medienos pramonės lobistai dažnai mosikuojasi tyrimais, kurie paremti 50 metų senumo teorijomis, teigiančiais, kad jaunesni medžiai yra vertesni nei brandūs, nes sugeria daugiau CO2. Šie teiginiai yra labai naudingi medienos pramonei, nes skatina brandžių miškų kirtimą ir medienos plantacijų sodinimą. Kad būtina kirsti brandžius medžius, nes nėra naudos – „nugrius, supus ir išleis CO2“. Jų teorija yra maždaug tokia:

Martynas Nagevičius:
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius

Simonas Gentvilas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Seime

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Gentvilas socialiniuose tinkluose audrą kėlė – miškas kenkia gamtai ir klimatui? (papildyta FB komentarais)

Ina Bikuvienė – naujos Miškų Valdybos pirmininko pavaduotoja

Brandus/Perbrendęs medynas – komerciniai terminai

Modernios miškininkystės terminologijoje dažnai naudojamas terminas „brandus medynas“, kas išvertus į žmonių kalbą, reiškia, kad medis/miškas pasiekė tokį amžių, kai jo mediena pardavimui yra pati geriausia. „Perbrendęs medynas“ tai komercinis terminas, įvardijantis, kad mediena jau pradeda prarasti komercines  savybes, tačiau tai neturi nieko bendro su medžio branda. Pavyzdžiui, pušies geriausias kirtimo amžius („branda“) siekia 101 metus, o pati (paprastoji) pušis gyvena 300–400, dažnai sulaukia iki 500–600 metų
Gyvo Miško Žodynėlis

Miškų Valdybos, pakeitusios urėdijas, pirmininkas Gediminas Jasinevičius:

„Nors yra diskutuojama, kad Lietuvoje yra labai daug brandžių ir perbrendusių medynų kuriuos reikėtų kirsti ir jeigu mes jų neiškirsime, paliekame gamtai ir gamta susitvarkys su tais miškais. Tiesiog anglis grįš atgal į atmosferą, o valstybė ir visuomenė negaus naudos. Ir tuo pačiu metu mes naudosime iškastinį kurą, teršdami toliau savo aplinką.

Bet visų pirma svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų.“

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas (2017-11-03 Delfi)
„Perbrendusių medynų keitimas jaunesniais. Kalbant apie ilgesnę šalies perspektyvą, ši idėja yra reikšmingiausia.“

.     

        

Iškirsti ir CO2 užkonservuoti balduose..?

Kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus, kurie „tuoj supus“ – kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, plantacijas ir taip spręsti klimato atšilimo problemą! Aišku, šiose pseudo teorijose, nekalbama apie gamtą, natūralius, senus mišką kaip ekovisumą, sumenkinamos kitos gyvybiškai svarbios miškų funkcijos – vandens sistemos, oras, klimatas, kurį kuria pats miškas – sudėtingos, kompleksinės ekosistemos, kurių dalis esame ir mes. Miškas tai namai tūkstančiams gyvybės formų.

Bet apie viską iš eilės.

Peter Wohlleben. Medžiai ir CO2

CO2 siurbikas

Paplitusiame, išties aiškiame, paveiksle, iliustruojančiame gamtoje vykstančią apytaką, medžiai vaizduojami kaip pusiausvyros palaikytojai. Vykdydami fotosintezę, jie pasigamina augimui būtiną angliavandenilį – per visą gyvenimą kamienu, šakomis ir šaknimis jie perleidžia iki 20 tonų CO2, anglies dvideginio. O kai medis numiršta, jo sukauptas CO pavirsta šiltnamio dujomis – grybai ir bakterijos, sudorojusios medieną, pasisavintąsias medžiagas ir vėl grąžina aplinkai.

Dėl to ir atsirado posakis: medis degdamas oro nekeičia. Ar ne tas pats, kaip sunyksta pliauska: mažyčių organizmų suėsta paverčiama dujomis ar mūsų krosnyse, liepsnos suryta, išeina dūmais. Tačiau miško gyvenimas nėra toks paprastas. Miškas yra milžiniškas CO2 siurbikas – be paliovos filtruoja oro ir kaupia. Medžiui sunykus dalis CO2 grižta į atmosferą, tačiau didžioji dalis ilgam išlieka ekosistemoje.

Subyrėjusį kamieną įvairių rūšių padarai iš lėto graužia gurindami vis mažesniais gabalais, centimetras po centimetro kamienas perdirbamas. Tai, kuo jis virsta, organines liekanas — paskiausiai nuplauna lietus. Kuo giliau į žemę, tuo vėsiau. Žemėjant temperatūrai gyvenimas lėtėja, kol galiausiai ir visai nutrūksta.

CO2 paskutinio atilsio atgula puvenose, o šių vis daugėja. Labai tolimoje ateityje iš jų galbūt susidarys rusvosios ar akmens anglys. Kadaise, prieš 300 milijonų metų, šios iškastinės žaliavos telkiniai susidarė iš medžių liekanų.

Tiesa, medžiai tada atrodė kiek kitaip — buvo panašūs į 30 metrų aukščio paparčius ar asiūklius. Bet kamienai buvo dviejų metrų skersmens, taigi dydžiu prilygo šių laikų medžiams. Medžiai daugiausia augo pelkėtose vietose. Nusenęs išvirsdavo, kamienas pūkštelėdavo j vandens pritvinusią pelkę ir iš lėto pradėdavo pūti. Per tūkstantmečius šitaip susidarė storas durpių sluoksnis, vėliau ant jo nugulė uolienos, o jų spaudžiamos durpės pamažu virto anglimis.

Taigi didžiosiose tradicinėse elektrinėse deginami iškastiniai miškai. Ar ne puiku ir prasminga būtų, jei mūsų medžiams suteiktume galimybę nugyventi amžių taip, kaip gyveno jų protėviai? Šitaip galėtume pažaboti bent dalį CO2 ir sukaupti jo žemėje. Anglių dabar vargu ar galėtų susidaryti, nes miškai vykdant ūkinę veiklą (kertant medžius) be paliovos retėja.

Šilti saules spinduliai prasismelkia iki pat žemės ir išjudina joje gyvenančius padarus darbuotis peties. Šie sunaikina dar užsilikusias puvenų atsargas, tai pat ir giliau glūdinčius jų sluoksnius, – virtusios dujomis, jos išsklinda atmosferoje. Šio šiltnamio dujų kiekis apytikriai atitinka jas išskiriančios medienos kiekį. Kiekvieną kartą, kai sudeginate krosny pliauską, miško dirva netenka tokio pat kiekio CO2. Mūsų platumose anglių klodai, vos pradėję kauptis miško dirvoje, tuoi pat išsemiami.

Anglies dvideginis (CO2) – pagrindinis žmogaus sukelto šiltnamio efekto veiksnys. Jo išmetimai į atmosferą lemia per 60 % šiltnamio efekto. Šalyse, kuriose stipri pramonė, išmetamo CO2 kiekis sudaro daugiau kaip 80 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Anglies kiekis Žemėje ribotas. Ji, kaip ir vanduo, priklauso ciklui. Šiuo atveju – anglies ciklui. Tai labai sudėtinga sistema, kurioje anglis juda atmosferoje, Žemės biosferoje ir vandenynuose. Fotosintezės dėka augalai sugeria CO2 iš atmosferos (vandens augalai – iš ištirpusio vandenyje). Jie iš anglies formuoja savo audinius, o sunykdami bei pūdami grąžina atgal į atmosferą. Gyvūnų (tarp jų ir žmonių) kūnai taip pat turi anglies, įsisavintos valgant augalus arba  augalais mintančius gyvūnus. Ši anglis išskiriama kaip CO2 kvėpuojant (respiracijos būdu) arba mirus irstant kūnams.

Iškastinis kuras – tai suakmenėjusios mirusių augalų ir gyvūnų liekanos, tam tikromis aplinkybėmis susiformavusios per milijonus metų ir todėl turinčios daug anglies. Iš esmės, anglis – tai palaidotų miškų ir pelkių liekanos, o nafta – jūrų augmenijos liekanos. Kasmet tarp atmosferos, vandenynų ir sausumos augmenijos natūraliai pasikeičiama milijardais tonų anglies.

Neseniai Europos mokslininkai nustatė, kad dabartinė CO2 koncentracija atmosferoje yra didžiausia per pastaruosius 650 000 metų. Antarktyje iš daugiau kaip 3 km gylio paimti mėginiai ledo, susiformavusio prieš kelis šimtus tūkstančių metų. Šiame lede yra oro burbuliukų, kuriuose įamžinta atmosferos sudėtis įvairiais Žemės istorijos laikotarpiais. Atmosferoje CO2 gali išbūti 50–200 metų, priklausomai nuo to, kaip vyksta jo grįžimas į žemę ar vandenynus.

Bet, kad ir kaip būtų, miške jūs galite pamatyti, kaip pradeda formuotis anglys. Nukaskite šiek tiek žemių – iki pasieksit šviesesnį sluoksnį. Virš jo esantis tamsesnis sluoksnis gausus grynanglio. Jei leistume miškui ramiai augti, susidarytų palankios sąlygos formuotis anglims, dujoms ar naftai. Didžiuosiuose draustiniuose – nacionalinių parkų svarbiausiuose plotuose – šie procesai vyksta netrikdomi.

O kad puvėsio sluoksnis miške nėra storas, ne vien šių laikų miškininkai kalti – miškas uoliai kirstas dar romėnų ir keltų laikais, tad, natūralu, nuogulos negalėjo susidaryti.

O kas išties nutiktų, jei medžiai ilgai negautų mėgstamo maisto? Nors ne tik medžiai – visi augalai, įskaitant ir dumblius vandenyne, pasisavina anglies dvideginj, o jis, šiems numirus ir nugrimzdus į dumblą, kaupiasi kaip anglies junginys. Kartu su gyvūninėmis liekanomis – tokiomis kaip koralų kalkės, kuriose CO2 sutelkta bene daugiausia – per šimtus milijonų metų atmosfera prarado gausybę anglies.

Tuo laiku, kai formavosi didieji anglių telkiniai – karbono periodu – CO2 koncentracija buvo devynis kartus didesnė nei dabar, o miškų tada sunykdavo, beje, tris kartus mažiau.

Kada gi pasieksim ribą? Ar miškuose turėtų vis kauptis anglys, kol ore anglies galiausiai visai nebeliks? Mums godiems vartotojams, toks klausimas nė nekyla – mes, kaipmat viską savaip apsukame ir ramiausiai toliau tuštiname CO2 atsargas. Naftą, dujas, anglis, pavertę kuru ir degalais, deginam ir išpučiam į orą. Kai klimatas taip kinta, ar išties didelė palaima yra iš žemės gelmių išlaisvinti šiltnamio dujas ir leisti jas vėjais? Tiek to, per toli nuėjau.

Kita vertus, ilgai naudotų trąšų koncentracija gamtoje vis didėja. Pastarųjų metų ataskaitos liudija: miškas auga vis sparčiau. Pagal medienos vertinimo lenteles biomasės dabar priauga triskart daugiau nei vos prieš kelis dešimtmečius. Kaip čia išeina? Kad sulauktų senatvės, medis turi augti Iėtai. Spartus augimas nesveikas, jj skatina žemės ūkyje naudojamos azoto trąšos. Taigi tebegalioja sena taisyklė: mažiau (CO) yra daugiau (ilgiau gyventi).

„Ar žinai, kad… Miškai – ekosistemų kompleksas, miškai yra namai didžiajai daliai sausumos gyventojų ( 80 % visos sausumos biologinės gyvybės rūšims). Atogrąžų miškai laikomi pačiais gyvybingiausiais, juose gyvena apie 50 % visų Žemės gyvūnų.“

Dar studijuodamas miškininkystę sužinojau, kad jauni medžiai yra gajesni, auga greičiau nei seni. Šia teorija remiamasi lig šiol, tad siekiama atjauninti miškus. Atjauninti? Tai reiškia ne ką kita, kaip iškirsti senus medžius ir apželdinti tą plotą jaunais medeliais. Tik tada miškai žaliuos nuolatos, teiks atitinkamai medienos pasisavins iš oro CO2 – taip teigia miškų savininkų ir miškininkystės atstovai.

Medis, nelygu rūšis, sulaukęs 60-120 metų auga jau gerokai lėčiau, vadinasi, pats laikas ridenti prie jo miškakirtę. Ar amžinos jaunystės idealas — apie tai mūsų visuomenėje be paliovos kontroversiškai diskutuojama — taip tiesmukai prikergiamas ir miškui? lliuzija, ir tiek, nes 120-ies sulaukęs medis, jei gretintume su žmogumi, pasiekia kaip tik tokj amžių, kai baigiama mokykla.

Ankstesnės mokslininkų prielaidos, kaip liudija tarptautinės mokslininkų komandos pateikta mokslinė studija, pasirodė esančios klaidingos. Šie mokslininkai ištyrė 700 000 medžių, augančių ivairiuose pasaulio žemynuose.

Išvados buvo stulbinančios: senyn medžiai auga spartyn. Taigi metro skersmens medžiai biomasės užaugina triskart daugiau nei dukart lieknesni jų broliai.

SKAITYTI PLAČIAU: Senų klimato mitų pabaiga: 700 000 medžių tyrimas rodo, kad seni medžiai geresni anglies kaupikai nei jauni miškai ir plantacijos

Danas Augutis, Lietuvos Gamtos Fondas https://www.nature.com/articles/nature12914

Medžio senatvė sietina ne su silpnumu, pakumpimu, paliegimu. Atvirkščiai — su energingumu ir tvirtumu. Taigi seni medžiai yra gerokai produktyvesni nei nesubrendėliai jaunikliai — vykstant klimato pokyčiams šie senoliai nemenkai pasitarnauja žmogui. Pasirodžius minėtajai studijai, vertėtų bent jau pripažinti: klaidinga manyti, kad atjauninant miškus galima jiems suteikti daugiau gyvybės.

Atsisakius tokių siekių, keblumų kiltų nebent dėl medienos — tam tikro amžiaus medžių mediena yra mažiau vertinga. Įsiveisus grybams gali išpūti kamienas, bet medžiui augti tai nėmaž netrukdo. Jei norime, kad miškai padėtų mums įveikti klimato pokyčius, turime leisti jiems senti – to siekia ir didžiosios gamtos apsaugos draugijos.

Peter Wohlleben.“Paslaptingas medžių gyvenimas“


„New Scientist“ – miškų sodinimas mūsų neišgelbės

Kyoto protokolas, kuriuo siekiama sustabdyti klimato pokyčius, buvo grindžiamas moksline klaida. Protokole yra sakoma, kad šalys gali sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį sodindamos miškus, kurie sugeria anglies dvideginį. Pasirodo, kad šiuose „Kyoto miškuose“ išjudinta dirva paskleis atmosferoje daugiau anglies, nei augantys medžiai sugebės jos sugerti per dešimtį metų. Šalys raportuos apie anglies kiekio atmosferoje sumažinimą, bet tai neatspindės realių procesų. Taip yra teigiama europinės mokslo programos CarboEurope ataskaitoje, kuri buvo paskelbta spalio pabaigoje Valensijoje, Ispanija vykusioje konferencijoje.

Problema slypi dirvoje. Miško dirva ir joje esančios organinės medžiagos paprastai yra sukaupę tris keturis kartus daugiau anglies negu virš jos auganti augmenija. Kuomet sklypas yra paruošiamas miško sodinimui, dirvoje pūvančios organinės medžiagos išskiria į orą daug CO2. išskirtasis kiekis viršys CO2, kurį augantys medžiai sugers per dešimtį metų po miško pasodinimo. Tik po to medžių surišama anglis pradės viršyti jos nuostolius dirvoje. Kai kurie neseniai drėgnose, durpingose vietose pasodinti miškai niekuomet nesugebės sugerti tiek anglies, kiek jos išmes į orą patys.

Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą. „Jei žemės ūkyje pasėliai keičiami kas vieneri – dveji metai, tai miškas su dirvo­žemiu santykiauja dešimtis ir šimtus metų. Todėl miškininkų padarytos klai­dos negreit ištaisomos, o kartais jas pastebėti gali tik sekančios kartos. (…)  Miškas — gyvas ir labai sudėtingas organizmas. Jo vystymąsi sąlygoja kli­matas ir dirvožemis, mikroorganizmai ir fauna, kosminiai faktoriai ir žmogus. O dirvožemį būtų galima prilyginti „kny­gai”, kurią parašė pati gamta ir jos kūrinys — miškas.“

CarboEurope pasitelkė daug anglies kiekį matuojančių grupių; programos dalyviai nustatė, kad Europos miškai kasmet sugeria iki 400 mln. tonų anglies – 30 proc. viso kontinente į atmosferą išmetamo anglies kiekio. Kažkada mokslininkai manė, kad geriausiai anglį sugeria jaunas miškas, nes senasis jau pasiekė tam tikrą pusiausvyrą su atmosfera ir sugeria tiek pat anglies, kiek jos išmeta į orą. Bet iš tiesų, senieji miškai sugeria daugiau anglies negu jaunieji, todėl senų miškų išsaugojimas būtų kur kas naudingesnis už naujų sodinimą.

Tačiau Kyoto protokole apie tai nėra net užsimenama. Jis ne tik ignoruoja dirvos įtaką, bet ir nenumato jokių priešinimosi miškų kirtimui priemonių. Priešingai, Protokolas lyg ir duoda šalims leidimą kristi natūraliai egzistuojančius miškus ir vietoj jų sodinti naujas plantacijas.


Tikslas būtų minimalizuoti žmogaus daromą poveikį klimatui

Didžiausi CO2 emisijos šaltiniai: transportas, cemento gavyba, žemdirbystė, gyvulininkystė, miškų kirtimas, iškastinio kuro deginimas, energija, pramonė, namų ūkiai.

Klimato kaita – kas tai? (pdf)

Klimato tyrėjų darbas

Šiuolaikinis klimato mokslas gilinasi į praeitį ir atidžiai stebi ir aiškina, kas vyksta dabar. Tyrėjai turi neįtikėtinai daug šaltinių žinioms apie praeities klimato sąlygas kaupti. Pavyzdžiui, jie pragręžia ašigalių ledkalnius iki pamatinio sluoksnio ir ištraukia ledinius cilindrus, vadinamąsias ledo šerdis. Pietų ašigalyje Europos tyrėjų grupė neseniai ištraukė ledo šerdžių iš daugiau kaip 3 km gylio gręžinio. Šviesa ir oras ten nepateko daugiau kaip 900 000 metų (!) Iš fizinių ledo savybių ir mažuose burbuliukuose išlikusio oro tyrėjai gali pasakyti, koks tuo metu buvo klimatas ir atmosfera.

Apie praeitį dar galima sužinoti iš medžių rievių, iš labai senų koralų, iš stalagmitų, žiedadulkių, sėklų, lapų. Taip mes sužinojome, kad ledynmečius ne kartą keitė šiltesni periodai ir kad temperatūra Žemėje kilo ir krito maždaug nuo 9 °C iki 22 °C (šiuo metu vidutinė temperatūra Žemėje yra 15 °C).

Šiuos svyravimus lėmė natūralios priežastys, pavyzdžiui, Žemės sukimosi aplink Saulę orbitos ir Žemės ašies padėties kitimas, Saulės aktyvumo kaita ir ugnikalnių išsiveržimai.

Per pastaruosius 8 000 metų klimatas išliko gana pastovus, temperatūra kito vos mažiau nei 1 °C per šimtmetį. Šiomis pastoviomis sąlygomis išsivystė mums žinomos žmonių civilizacijos ir ekosistemos.

Tačiau dabar viskas sparčiai šyla. Vien natūralios priežastys negalėjo lemti tokio staigaus šilimo. Tai pirmas toks atvejis mažiausiai per 1 000 metų, anot kitų tyrimų – per 2 000 metų. Didžioji dalis tyrinėtojų sukauptos informacijos naudojama ateities klimatui ir klimato kaitos poveikiui numatyti.

Keli laipsniai smarkiai keičia mūsų klimatą

Klimatas šyla, nes daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Klimato ekspertai numato, kad šilimo procesas paspartės ir iki 2100 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakils 1,4–5,8 °C, o temperatūra Europoje – 2–6,3 °C. Gali pasirodyti, kad tai visai nedaug. Tačiau prisiminkime, kad per pastarąjį ledynmetį, kuris baigėsi prieš 11 500 metų, vidutinė temperatūra Žemėje buvo tik 5 °C žemesnė nei šiandien. O poliariniai ledynai dengė didelę Europos dalį.

Keli laipsniai smarkiai keičia mūsų klimatą. Europoje ir visame pasaulyje jau patiriame dabartinės klimato kaitos poveikį (žr. kitą puslapį). Tolimesnėje ateityje klimato kaita gali sukelti katastrofų – staigų jūros lygio kilimą ir potvynius, dideles audras, kai kuriose pasaulio dalyse gali pritrūkti maisto ir vandens. Klimato kaita palies visas šalis, bet labiausiai – besivystančias. Daugelis jų gyvena iš žemės ūkio bei kitos nuo klimato priklausančios veiklos ir neturi pakankamai pinigų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.

Papildomai:

Rate of tree carbon accumulation increases continuously with tree size

Here we present a global analysis of 403 tropical and temperate tree species, showing that for most species mass growth rate increases continuously with tree size. Thus, large, old trees do not act simply as senescent carbon reservoirs but actively fix large amounts of carbon compared to smaller trees; at the extreme, a single big tree can add the same amount of carbon to the forest within a year as is contained in an entire mid-sized tree.

https://www.nature.com/articles/nature12914


When It Comes to the Climate, Older Trees Do It Better -www.science.time.com

Scientists long assumed that as trees got older, they grew slower—just like us. But a new study underscores the climate benefits of the oldest, biggest trees

An international research group led by Nate Stephenson of the U.S. Geological Survey Western Ecological Research Center reviewed records from forest studies on six continents, involving 673,046 individual trees and more than 400 species, going back as far as 80 years ago. For 97% of the species surveyed, the mass growth rate—literally, the amount of tree in the tree—kept increasing even as the individual tree got older and taller.

For some species of trees, that increase could be enormous. A single big tree could sequester the same amount of new carbon in a year as might be contained in an entire mid-sized tree

When It Comes to the Climate, Older Trees Do It Better


Big old trees grow faster, making them vital carbon absorbers

That prior to the study, the common assumption was that as trees aged, their growth rate and carbon absorption decreased. Morris explained that the belief came from two different lines of evidence:

“First, it has been shown that at the whole forest level, young forest acquires mass faster than old-growth forest. Second, studies have shown that the leaves of older trees are less efficient at photosynthesising than the leaves of younger trees.”

But the new study, which involved 403 tree species and was led by authors from the US Geological Survey, examined carbon storage at the level of individual trees rather than forests.

The findings highlight the value of large, older trees, which have been declining in number, as important carbon sinks.

“Previously we thought of big old trees as simply carbon stores. But now we know that not only are they storing lots of carbon, they are also sequestering more carbon and faster than smaller trees,” said Morris

http://theconversation.com/big-old-trees-grow-faster-making-them-vital-carbon-absorbers-22104


How do trees and forests relate to climate change?

Forests have a major impact on local weather systems and can also affect the amount of sunlight absorbed by the planet: a new area of trees in a snowy region may create more warming than cooling overall by darkening the land surface and reducing the amount of sunlight reflected back to space.

https://www.theguardian.com/environment/2011/feb/11/forests-trees-climate


Dying dogma

Old forests continue to accumulate carbon at a much greater rate than researchers had previously thought, making them more important as carbon sinks that must be factored into global climate models, researchers say.

Until recently, it was assumed that very old forests no longer absorbed carbon.

„If they are carbon neutral at 400 years old, how are they going to make it to 1,000?“ she asks. „If it was really carbon neutral, the trees would die.“

Overturning the old idea that mature forests are carbon neutral may be the work of more than one paper, and this certainly isn’t the first to propose that they continue to absorb the greenhouse gas.

The implications are many. Scientists who were assuming that old-growth was carbon neutral may have consequently been overestimating sequestration in other ecosystems. Climate models may have to be re-examined. And policies that give credits to governments or companies for sequestering carbon may want to incorporate the protection of old-growth forests into their menu of options.

Indeed, the heartwarmingly green action of planting a tree may actually be second-best to keeping an old tree from the axe: „probably for a couple hundred years, until the young one got big enough to have the same amount of carbon as one of these old trees,“ estimates Ustin.

Old forests capture plenty of carbon


Prof Caldeira said planting trees was a diversion, letting consumers pollute more.

Planting trees to save planet is pointless, say ecologists 

Planting trees to combat climate change is a waste of time, according to a study by ecologists who say that most forests do not have any overall effect on global temperature, while those furthest from the equator could actually be making global warming worse.

https://www.theguardian.com/environment/2006/dec/15/ethicalliving.lifeandhealth


There’s so much CO2 in the atmosphere that planting trees can no longer save us

But recent reports indicate that we simply can’t grow enough trees to capture the necessary amount of CO2 to help us meet the goals set by the Paris Agreement.

We would have to cover the entire US with trees just to capture 10% of the CO2 we emit annually.

There’s just not enough room on the planet to have the farmland it takes to feed the world plus the space to plant the necessary number of trees.

http://www.independent.co.uk/news/science/co2-atmosphere-planting-trees-oxygen-greenhouse-gas-carbon-dioxide-earth-scientists-climate-change-a8116856.html


Are old forests carbon neutral?

September study in the journal Nature suggests that carbon “deposits” actually exceed “withdrawals” in old forests because they continue each year to accumulate more carbon than originally thought in soil and vegetation.

In the Nature study, an international team of scientists synthesized data from over 500-old-growth forest sites ranging in age from 150 to 800 years. Although the results show that the uptake of carbon does slow over time, even 800-year-old forests swallow more carbon than they spew out.

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/apie-angli-klimata-ir-senus-medzius-iskirsti-ir-co2-uzkonservuoti-balduose-ar-leisti-senti-2">
Twitter