Advokato Sauliaus DAMBRAUSKO kreipimasis į Prezidentūrą: ES finansavimo nutraukimas – vienintelis kelias stabdyti amoralų medžių biznį?

Lietuvos Respublikos Prezidentei
kanceliarija@prezidentas.lt
LR Aplinkos ministrui
el. paštas info@am.lt
LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui
el. paštas priim@lrs.lt

KREIPIMASIS
2018 m. gegužės 11 d.
Kaunas

Gerbiama Prezidente,
Gerbiamas Aplinkos ministre,
Gerbiami Lietuvos Seimo Aplinkos komiteto nariai

Apgailestauju, kad mūsų kaip Suinteresuotos visuomenės ir vietų bendruomenių rūpestis Valstybėje įsivyravusiais neigiamais procesais aplinkosaugos, o ypač želdinių bei želdynų netinkamo tvarkymo savivaldybėse srityje verčia kreiptis tiesiogiai į Jus, tačiau Aplinkos ministerijos atsakymai į mano raštus iliustruoja visišką šios institucijos pareigūnų bei tarnautojų nekompetenciją ir abejingumą, vykdant savo įstatymines funkcijas.

LR Aplinkos ministerija (rašto rengėjas R.Kičaitė, pasirašęs asmuo viceministras D.Krinickas) 2018-05-09 raštu Nr. (12-6)-D8-2497 atsakė į mano advokatų kontoros 2018-04-02 raštą, kuriame kėliau esminius teisės pažeidimo aspektus masiškai Lietuvoje naikinant senuosius želdinius. Tačiau atsakymas į mano raštą yra teisiškai nekompetentingas biurokratinis atsirašinėjimas, iliustruojantis, kad tokį atsakymą parengę asmenys tiesiog nesuinteresuoti ir nepajėgūs vykdyti savo kompetencijai priskirtų uždavinių.

kaip ir visais kitais iki šiol AM pateiktais raštais, aš nesiūliau kištis į savivaldybės kompetencijos savarankiškąją Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą) savivaldybių funkciją — savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo, ar kūrimo sritį, tačiau nevienkartiniai kėliau įstatymu nustatytos Aplinkos ministerijai priskirtos želdynų ir želdinių apsaugos valstybinės kontrolės (ŽĮ 27 str) klausimą tiems atvejams, kada  akivaizdžiai yra nesilaikoma įstatyminių bei poįstatyminių reikalavimų, privalomų STR normų, o vietoje vykdytino želdinių apsaugos, tvarkymo ar kūrimo, vykdomas sistemingas ir masinis jų naikinimas (ŽĮ 2 str. 27 p.). Be to ši veika yra vykdoma ne siekiant apleistas teritorijas pritaikyti visuomenės poreikiams, bet turint tikslą įgyvendinti nusikalstamas ES fondų lėšų įsisavinimo ir asmeninio pasipelnymo schemas, kurių metu nepaisoma Suinteresuotos visuomenės, aplinkosaugos ir net paveldo poreikių, ignoruojami poreikių, ignoruojami elementarūs įstatyminiai želdynų tvarkymo principai (ŽĮ 3 str.).

Lietuvoje vieša paslaptimi yra tapusios vietos savivaldos lyderių naudojamos nusikalstamos ES lėšų įsisavinimo ir asmeninio pasipelnymo schemos, kurios iškreipia viešojo administravimo esmę ir daro didelę žalą mūsų valstybei. Daugiausiai politinės galios turintis asmuo (paprastai tai yra meras) skirsto savivaldybėje įgyvendinamus projektus taryboje daugumą sudarančių partijų lyderiams, kurie netiesiogiai ima kuruoti konkretų projektą per su jais susijusias įmones, suorganizuoja apsimestinius viešuosius pirkimus, kuriuos laimi iš anksto sutarti asmenys, ir nuo projekto sumos tiesiogiai „atgauna” atitinkamą piniginę grąžą. Šiuo metu paprastai yra imamas 5 proc. „atlygis” už statybos rangos projektus, 10-15 proc. atlygis už mokymo ir kvalifikacijos kėlimo projektus. Tačiau šių veikų teisėsaugos institucijos netiria. Tuo tarpu želdynų pertvarkymo atvejais tokie projektai finansuojami 100 % ES lėšomis. Visa ši amorali schema vykdoma naikinant Lietuvos vertybes (senuosius parkus, skverus, aikštes, unikalų pietvakarių Lietuvos kelių apželdinimą etc.), o tuo pačiu viešojoje erdvėje eskaluojant “atsinaujinimo” svarbą ir imituojant rūpinimąsi viešosiomis erdvėmis bei visuomene.

Šiuo metu visoje Lietuvoje Suinteresuotų visuomenių bei vietų bendruomenių iniciatyva dėl savivaldybių administracijų veiksmų ir valstybinių institucijų neveikimo, kuriais sistemingai pažeidžiami tarptautiniai Lietuvos Respublikos įsipareigojimai (tame tarpe: Orhuso konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija, PAV direktyva, piktnaudžiaujama Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo programa) yra kaupiama šiuos pažeidimus iliustruojanti medžiaga, siekiant parengti didelio masto pažeidimus iliustruojantį skundą tarptautinėms kontroliuojančioms institucijoms ir informuoti jas apie tai, kad Lietuva bei jos valstybinės institucijos neužtikrina šių tarptautinių dokumentų laikymosi Lietuvoje, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama yra naudojama pažeidžiant pamatinius tarptautinės teisės reikalavimus ir įgyvendinant vietines nusikalstamas schemas, kurių Lietuvos Respublika nėra pajėgi užkardyti.

Sukaupti faktai liudija apie tokius pažeidimus Kaune, Šilutėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Varniuose, Vilniuje, Rusnėje etc. etc. Šiuos faktus mes taip pat prašysime įtraukti ir į privalomas Valstybės rengiamas ataskaitas apie minėtų tarptautinių dokumentų laikymąsi Lietuvoje.

Paradoksalu, tačiau šiuo metu Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos tariamiems aplinkai skirtiems projektams nutraukimas tampa vienintele viltimi ir priemone Suinteresuotai visuomenei sustabdyti beatodairišką mūsų nacionalinio turto naikinimą. Ir nors tokios pasekmės gali būti Lietuvai finansiškai skausmingos, tačiau Suinteresuota visuomenė nebeturi kitos išeities.

Apie tai jau ne kartą bandžiau informuoti AM, siekdamas atkreipti šios valstybinės institucijos dėmesį į svarbą pagaliau pradėti vykdyti įstatyminę želdynų ir želdinių apsaugos valstybinę kontrolę ir suvaldyti bei nutraukti masinį Lietuvos istorinių želdinių naikinimą.

Tačiau nepaisant šių Suinteresuotos visuomenės pastangų yra vykdomas tik biurokratinis atsirašinėjimas, kurį iliustruoja aukščiau minėtas raštas.

Tik aktyvus ir realus (o ne formaliai biurokratinis) valstybinių institucijų įsikišimas,suvaldant procesus, apie kuriuos Suinteresuota visuomenė ir vietų bendruomenės nevienkartinai informavo AM, galėtų atkurti valdžios ir visuomenės santarvę šioje srityje siekiant išvengti galimų Lietuvai neigiamų pasekmių.

ADVOKATAS SAULIUS DAMBRAUSKAS

Kreipimasis PDF formatu – Kreipimasis (1)


Auksiniai sodinukai arba kaip savivaldos įsisavina milijonus ES eurų už šimtamečių medžių – gamtos paveldo naikinimą (FOTO+ komentarai)

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Kurmelio korporacijos karas su medžiais ir miškais


„Norint normaliai tvarkytis – teisinis reguliavimas yra pakankamas, jeigu tik turi noro. Turi noro tvarkytis. Kas iš tų įstatymų, jeigu jų nesilaikoma?“ (Saulius Dambrauskas)

2018 05 16 MEDŽIŲ KLAUSIMAS SVARSTOMAS SEIMO APLINKOSAUGOS KOMITETE. PRIEŠ POSĖDĮ. GYVAS MIŠKAS KALBINA SAULIŲ DAMBRAUSKĄ

Medžių klausimas pasiekė Seimą. Naglis PUTEIKIS inicijavo masinio medžių kirtimo miestuose klausimo įtraukimą į Seimo Aplinkosaugos Komiteto darbotvarkę. Posėdyje dalyvavo keli aukšti Aplinkos ministerijos pareigūnai, jų tarpe ir viceministras Martynas NORBUTAS.
 
PRIEŠ POSĖDĮ kalbamės su garsiuoju Kauno advokatu, medžių ir viešo intereso gynėju Sauliumi DAMBRAUSKU. Ar užtenka esamo teisinio reguliavimo, kokių naujų normų ar įstatymų reikia, kad medžiai būtų saugūs? Ką mano apie Želdynų įstatymą, ką jame reikėtų keisti? Ką reikėtų daryti? Tai kas atsakingas šioje situacijoje?

Advokatą kalbina Austė JUOZAPAITYTĖ (Aplinkosaugos koalicijos narė)  ir Justina VIDZĖNĖ (GYVAS MIŠKAS)

Kas kaltas dėl kertamų medžių miestuose? Kokius įstatymus keisti? Saulius DAMBRAUSKAS 

Kauno advokatas Saulius DAMBRAUSKAS – „visuomenė turi būti aktyvi ir žinoti savo teises“ 

Ištraukos iš pokalbio:

GM: Ar teisinis reguliavimas yra pakankamas? Ko trūksta? Ką reikia pakeisti?

S.D: Mano supratimu teisinis reguliavimas yra pakankamas norint normaliai tvarkytis – jeigu turi noro tai daryti, jei nenori… kas iš to, kad sureguliuosi ir nesilaikysi. Savivaldybės nesilaiko, ignoruoja teisės reikalavimus, o Aplinkos ministerija nevykdo savo funkcijos – kontrolės. Jie kiekvienu atveju turi teisę atvykti, sustatyti aktą ir nubausti kaltus asmenis. (…) Tarkim, Želdynų ploto mažinimas (kas vyksta po rekonstrukcijos želdinį įspraudžiant į betoninę skylę)..  jeigu atsiversime tą patį Želdynų įstatymą, tai ploto mažinimas = želdynų naikinimas. Reiškia savivaldybė naikina želdynus ir vietoj to, kad atvyktų kompetentinga institucija įvertintų, sustatytų aktą ir nubaustų, ar įpareigotų padaryti kaip reikia, jie sako, kad tai „savivaldybių kompetencija“. Į savivaldos kompetenciją įeina želdinių veisimas ir priežiūra, bet ne jų naikinimas. Želdynų naikinimas nepriklauso savivaldybės kompetencijai.

GM: Ką manote apie Želdynų įstatymą?

S.D: Želdynų įstatymas yra visiškas jovalas, bet yra pakankamas jovalas, kad juo tvarkytis. Jie geresnio jovalo nepadarys. Atsiverskite pagrindinį straipsnį, 3 str. – želdinių tvarkymo principai. Ir pažiūrėkite ar jų iš vis laikomasi. Nes principas yra fundamentali norma, kurie pas mus laikomi tarsi jie nebūtų normos, bet principai yra fundamentalios normos, taip pat kaip Konstitucija mums yra fundamentalūs principai.

Želdynų įstatymą, jei norisi pasiekti rezultatą, reikia daryti iš esmės naują, samdant labai rimtus ekspertus. Jeigu tai bus tik bandymai koreguoti jovalą, kuris yra dabar, jie geresnio rezultato neturės – tada turės tik kitą jovalą, kurio nesilaikys. Bet jis yra pakankamas, viso to reguliavimo pakanka. Dėl to yra demagogija bandant pridengti įstatymo nevykdymą. Kai yra institucija, kuri nėra pajėgi tvarkytis – ji ima ir pasako, kad įstatymai nėra tobuli ir viską verčia ant Seimo.

GM: Ką reiktų daryti idealiu atveju?

S.D: Labai paprasta. Pirmiausia suvokim – želdynas jis kuriasi per dešimtmečius, kiti net per šimtmečius. Vadinasi, mums nereikia galvoti, kad želdyną sutvarkyti reikia per vienerius metus, įsisavinant kažkokias lėšas. Tai yra ilgalaikis projektavimas, normaliai parengtas, t.y. želdyno projektas, kuris turi būti pristatytas visuomenei, turi būti sulaukiamos specialistų išvados, išdiskutuojamos, apsvarstomos alternatyvos… ko reikia, ko nereikia, koks įgyvendinimo etapiškumas ir tada jis įgyvendinamas.

Tad jeigu reikia pakeisti kokios tai gatvės pasenusius želdinius, tai galima padaryti etapiškai, tam tikromis grupėm, tariantis ir su želdynų, ir su kraštovaizdžio specialistais, kurie privalo nustatyti ar reikia to vietoje medžio, gal jis fasadą uždengia, gal jis vėliau klius? (…) Pas mus bėda yra ta, kad į specialistus (arboristus, dendrologus ir t.t.)  žiūrima kaip į projekto kenkėjus. Ne taip, kad jie turi išsiaiškinti tikrą padėtį ir pasiūlyti mums kažką…  Jie trukdo įsisavinti pinigus. (…)

„Medžių byla“: baigiamoji kalba advokato S.Dambrausko kalba 2017.X.30

GM: Ar mums (visuomenei) reikia reikalauti kažkokių naujų normų, įstatymų?

S.D: Aš manau paprastai – kada mums užmetama tokia „jūs reikalaukit naujų normų ir viskas susitvarkys“, t.y. nuo savęs nuo numetama kaltė.

GM: … tai reiškia tik papildomą laiko ir energijos švaistymą?

S.D: Būtent. Ir sakoma „mes nekalti“, o Seimas svarstys 2 metus naują įstatymo pakeitimą, vat ir paprastas dalykas. O iš esmės, tai yra biznis.

GM: Tai tiesiog reikia, kad veiktų tai, kas jau yra..?

S.D: Tas įstatymas jau yra pasenęs ir netobulas, tai akivaizdu. Štai gavau Berlyno želdynų standartus miesto sodinime ir jų priežiūra. Elementaru. Būtų Aplinkos ministerija… priimtų tokius standartus Lietuvoj, o ką medžiai Lietuvoje kitokie nei Berlyne, kitokie standartai?

Pavyzdžiui, žiūrėkit (rodo Berlyno skaičius) 12 kub. metrų turi būt palikta šaknynui. Pas mus sodinamas medis tik PUSĖ KUBO turbūt. Jūs gi pažiūrėkite – atveža gumulą tokį, prieš tai sutrombuoja žvyrą, įkiša skylę. Jeigu pagal želdyno g e r o v ė s reikalavimus 16 k. metrų turi būti paliktas medžio sodinimui, tam tikrą šaknyną suformuot…(…)

Esmė yra kokia – dabar pas mus yra sodinami vazoniniai medžiai, aš juos taip vadinu. Tik skirtumas yra toks – jūs įsivaizduokit medį, kuris buvo pasodintas prieš 50 metų, buvo jaunas, ekologinė miestų būklė buvo visai kita, užterštumas buvo visai kitas, jis įsišaknijo, jis pasiekė giliausius sluoksnius, šiandieną tą medį sunaikinti reikia pastangų, jiems reikia jį tiesiog nupjauti. Jis apsirūpina maisto medžiagomis, išdresuoja paviršines šaknis imti iš giluminių sluoksnių, prisitaiko. Antro tokio medžio neužauginsite vien todėl, kad jaunas medis prie dabartinės ekologinės būklės, tinklų pasikeitimo ir t.t. nebebus pajėgus toks užaugti. Kas šiandien daroma? Toks medis naikinimas – vietoj jo sodinamas vazoninis medis, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, tręšimas, nuolatinis laistymas. Nebepaliekama nė gofroninė šlanga – tai kokiu būdu tu palaistysi medį jeigu jis auga tokioje terpėje? Aš beveik garantuoju, kad per 3 metus dauguma tokių medžių nunyks.

Gegužės 18 dieną junkis į piketų bangą UŽ MEDŽIUS, išreikšk pilietinę poziciją – GYVO ŽALIO AR BETONO?

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-05-25T20:56:57+00:00 2018 05 16|Kategorijos: Kas naujo, Miesto medžiai|Žymės: |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/advokato-sauliaus-dambrausko-kreipimasis-i-prezidentura-es-finansavimo-nutraukimas-vienintelis-kelias-stabdyti-amoralu-medziu-bizni">
Twitter