“Miškai, urėdijos – nėra fabrikai, gamyklos. Pagrindinė urėdijos funkcija – nėra prekyba mediena. Miškininkystė nėra biznis. Nėra produktas. Urėdija negali bankrutuoti, nes ne biznis jai esmė. Ji turto saugotoja, nes miškas tai nėra tik mediena, tai yra oras, aplinka, klimato kaita, visa bioįvairovė, pradedant žvėrimis, paukščiais, augalija, žmogaus gyvenimo sąlygos. (…) Urėdijos iš principo negali tapti akcine bendrove, kurios pagrindinis dalykas – pelnas.“
Pilietinis tyrimas: miško reforma – imitacija ar kova su korupcija?
2017 liepa – 2018 balandis
Mes, miško mylėtojai, sunerimę dėl Lietuvos miškų ateities, 2017 liepą Seime atlikome miškų reformos tyrimą (VIDEO), kuris tikimės Jums padės susigaudyti kas vyksta, nes žiniasklaidoje labai trūksta aiškumo ir apibendrinančios informacijos.
Visuomenę žiniasklaidoje šia, ypatingai svarbia tema, pasiekdavo tik atskiros nuotrupos ir fragmentai bei viešųjų ryšių sukelta isterija. Žinias, žurnalistiką pakeitė masinę žiniasklaidą užtvindžiusios užsakomosios viešųjų ryšių agentūrų šmeižto ir juodinimo kampanijos.
Spontaniškai per pusmetį sukurpta reforma, kuriai nebuvo pateikti jokie paskaičiavimai ir planai, buvo skubinama ir buldozeriu „prastumta“ pačiame vasaros įkarštyje, visuomenei nė nesusivokus kas tai per reforma ir kokias ilgalaikes ir neatitaisomas pasekmes ji gali sukelti.
2017 sausį paviešinta reformos idėja, o jau 2017 liepos 11 dieną Seimas, LŽVS partijos narių dauguma, priėmė įstatymą, leidžianti centralizuoti miškų valdymą, t.y. perduoti miškų kontrolę į vienas rankas.
Įstatymas įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos (pradžioje atleidžiami visi urėdai, vėliau – stambinamos urėdijos – iki liks viena miškus kontroliuojanti institucija).
Faktai apie “Profesionalų” Vyriausybės reformą (2017 sausis – liepa):
Miškus valdys “nepriklausoma valdyba” – “Mokesčių reforma – per naktį, miškų – per dieną”
Pagrindinė miškų valdymo reformos sąlyga – centralizacija (medienos kontrolė)
Reformos pradžia – 2017 sausis.
Iniciatorius – S. Svernelio ir R. Karbauskio “Profesionalų Vyriausybė”, pasiūlymą teikė – Aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
LŽVS priešrinkiminėje programoje apie urėdijų „reformą – centralizaciją“ užsiminta nebuvo. Priešingai, R. Karbauskis prieš rinkimus kalbėjo apie tokių reformų pavojus.
Dabar veikia 42 savarankiškų įmonių statusą turinčios urėdijos, jas kuruoja – Generalinė urėdija, pavaldi Aplinkos ministerijai.
Reformos esmė – regionų centralizacija – vietoj 42 regioninių urėdijų ir Generalinės Urėdijos įsteigti 1 miškų kontrolės ir valdymo centrą, kurį valdys “nepriklausoma Valdyba”
Urėdijų centralizavimo įstatymas Seime priimtas – 2017 liepos 11 (pačiame vasaros įkarštyje, specialiai pratęsus sesiją kelioms savaitėms).
Priimtos Miškų įstatymo pataisos numato, kad vietoj 42 urėdijų liks tik viena, kad bus likviduojama Generalinė miškų urėdija, o Aplinkos ministerijai atiteks svarbiausios jos funkcijos, taip pat reglamentuojama žaliavos (medienos) pardavimo tvarka aukcionuose.
Balsavimo rezultatai ČIA. Liepos 11 rašus (diskusijos) iš Seimo galite rasti čia ir čia.
Pradiniame reformos plane – buvo planuojama atleisti iki 3000 urėdijų darbuotojų (dirba viso – 4000). Sukilus miškininkų profsąjungoms buvo pažadėta, kad reforma palies tik 300-400 žmonių, o visi kiti bus “pervesti į naują darinį”. Garantija – garbės žodis, spręs – naujai išrinkta “nepriklausoma valdyba”.
Latvijoje ir Estijoje įvykdžius šią reformą – didžiosios dalies miškininkų neliko, specialistai išvaikyti, liko tik korporacijas ir stambų verslą aptarnaujantis personalas.
“Pavyzdžiui, kažkodėl niekas nemini to fakto, kad nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto – nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst. Kuriame dar valstybės sektoriuje tiek sumažėjo darbuotojų? Kuri dar Aplinkos ministerijos valdoma institucija susitraukė daugiau kaip 3 kartus? Tai tikrai daug. Tiesą sakant, pagal tai, kiek ir kokių funkcijų tenka urėdijoms, dirbančiųjų skaičius jau priartėjęs prie ekstremalaus minimumo. Šiuo metu 1000 hektarų miško tenka 3,6 darbuotojo. Aplinkos ministras K. Navickas aiškiai pasakė, kad po reformos tokį plotą turėtų aptarnauti tik vienas žmogus.
I. Ruginienė. Dėl valstybinių miškų reformos iki 3000 žmonių liks gatvėje?
Pagrindinė reformos priežastimi įvardintas – „neišnaudotas ekonominis efektyvumas“ (du būdai: atleisti žmones ir kirsti daugiau?), „korupcija“ (urėdijos nepatenka net į korupcijos dešimtuką ir kaip monopolis užtikrins skaidrumą?), dangstomasi “ESBO reikalavimais” (kurie buvo paneigti)
“Didžiausia korupcija ne urėdijose, o ministerijose, ypač Aplinkos ministerijoje.” (iš diskusijos LRT)
Reformos šalininkai nepateikė jokių konkrečių planų ir paskaičiavimų, pagrindžiančių jos būtinybę. Dialogas su miškininkais ir reformos “viešinimas” žiniasklaidoje startavo užsakomųjų straipsnių serija, juodinančių visą miškininkų bendruomenę.
Keistokai nuteikia ir tai, kad pabrėžiamas efektyvumo, didesnio pelningumo siekis, tačiau nutarta įkurti valstybės valdomą įmonę. Koks tada reformos tikslas? Pakeisti statusą, valdymo modelį ir vadovus ar didinti gaunamą naudą valstybei? Jeigu pelningumą – tada pateikite konkrečius skaičius ir planus. Tada urėdijos pateiks informaciją apie galimybes. Tuomet gal nė neprireiks tokių brangiai kainuojančių reformų.
I. Ruginienė. Dėl valstybinių miškų reformos iki 3000 žmonių liks gatvėje?
Urėdijos, kurių tradicijoms jau 100 metų, visais laikais jos buvo vienas stabiliausių ir pelningiausių valstybės sektorių ir nešė pelną net krizės laikais.
Miškų reforma – bandymas kolonizuoti Lietuvos miškus. Tyrimo reziumė:
Skandinavijos kapitalo korporacijos yra nusitaikę į strateginius Lietuvos išteklius, taikinys – valstybiniai miškai. Lietuvos medienos oligarchai tik tarpinė grandis tranzitui ivykdyti. UAB “LIETUVA” vyksta įtakos zonų (“rinkos”) perbraižymas (vadinamas “reforma”).
Tai jau ne pirmas kartas, kai stambus verslas bando perimti valstybinių miškų kontrolę. Valstybiniai miškai panašiomis “reformomis” atakuojami dar nuo 1995.
Kiekvieną kadenciją, pasinaudodami naujokų neišmanymu, stambieji medienos pramonininkai lobino seimūnams vieną ir tą pačią reformą, kuri naudinga tik stambiam kapitalui ir mišką paverčia urmine, išskirtinai komercine preke. Už šių pramonininkų nugarų – tarptautiniai koncernai (IKEA).
SKAITYTI PLAČIAU: Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?
IKEA masiškai supirkinėja miškus per dukterines įmones Baltijos šalyse, Rumunijoje – didžiausia miško savininkė (susigrobė per korupcines schemas).
Tos pačios kompanijos ir fondai veikia ir Lietuvoje. IKEA poreikiams patenkinti sunaudojama 1 procentas visos pasaulinės medienos kiekvienais metais.
Švedijos planuose Lietuvos miškai dar nuo 1993 – strateginė žaliava. Reforma išskirtinai naudinga tik stambiems medienos oligarchams. Jai nepritaria visa miškininkų, signatarų ir akademikų bendruomenė.
“90 PROC. medienos magnatų dirba su IKEA” (R. Braziulis, LT žaliasis)”
„Lietuva nuo 2012 m. patenka į stambiausių tiekėjų IKEA penketuką, po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos.“
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip IKEA kompromitavo Lietuvos miškininkus
Gamtosauga – paskutinėje vietoje
Liberalus miško resursų (už)valdymo modelis. Vietoj miškų – “medienos biofermos”
Analogiškas liberalus ir intensyvios miškininkystės modelis jau įdiegtas Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje (kur Aplinkos ministras K. Navickas ir “sėmėsi patirties”).
Skandinavijos aplinkosaugininkai įspėja apie šio liberalaus miškų valdymo modelio grėsmes gamtosaugai, gyvajai gamtai ir visuomenės gerbūviui.
SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?
SKAITYTI PLAČIAU: Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą
Kaip rodo kaimynų patirtis, miškas švediškame miškininkystės modelyje traktuojamas kaip “medienos bioferma”, po reformų pradėta jauninti kirtimų amžių (“rotacija”), vietoj brandžių miškų veisiamos monokultūrinės “medžių plantacijos“, kurias reikia prižiūrėti, purkšti, barbariškai naikinama laukinė gamta ir įvairios miško gyvybės rūšys (“bioįvairovė”), neatitaisomai sudarkomas kraštovaizdis, sunaikinamos ekosistemos, kurios formavosi šimtmečius ar net tūkstantmečius, vietos gyventojai netenka galimybės vystyti turizmą.
Švedijos miškininkystės modelis, kurį aktyviai reklamuoja Lietuvos Aplinkos ministerija, tai – plyni kirtimai, kaip pagrindinis medžių kirtimo metodas, tai – sistemingas cheminių medžiagų naudojimas, plantacinė miškininkystė, nevietinių rūšių naudojimas.
Lietuvoje šiuo metu plyni kirtimai sudaro apie 70 proc. arba 2/3 visų kirtimų, o Latvijoje, Estijoje, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, kuriose įdiegtas liberalus miškininkystės modelis – plyni kirtimai sudaro 90 proc. ir daugiau visų kirtimų.
SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus verslui
Pačioje Švedijoje prognozuojama, kad intensyvios komercinės miškininkystės dėka iki 2035 metų Švedijoje nebeliks senųjų miškų. Juos pakeis plantaciniai, industriniai miškai, kurie tėra nevykusios natūralaus miško imitacijos, reikalaujančios nuolatinės žmogaus priežiūros ir įsikišimo.
Aplinkosaugos sąskaita, korporacijų labui (“investuotojai”) naikinami gamtosauginiai įstatymai, šalinami aplinkosauginiai saugikliai ir apribojimai, o pelnai “nuteka” į užsienį ir privatininkų kišenes:
“Švedijos gamtos apsaugos draugija paskelbė, kad miškai šioje šalyje plynai kertami nerimą keliančiu tempu.
Ne veltui vienas švedų profesorius ekologas viename tarptautiniame miškininkų seminare oficialiai pareiškė, jog veža žmones iš Skandinavijos į ekskursijas po Lenkiją, Latviją, Estiją ir Lietuvą, kad parodytų miškus.
Švedijoje nuogąstaujama, kad dideli natūralių miškų plotai tampa milžiniškomis kultivavimo sritimis, o tai kelia grėsmę biologinei miškų įvairovei. Ten daug įvairių miško rūšių prarandama pirmiausia dėl miškų tvarkymo.”
Rokiškio urėdas Benjaminas Sakalauskas
Miškas lieka be šeimininko, regionai – be žmonių ir gamtosaugininkų
Miškas šalia visų kitų funkcijų – atlieka ir socialinę funkciją – aprūpina darbu ir pragyvenimo šaltiniu daugybę vietos žmonių. Ši švediška reforma be darbo palieka 10-15 000 žmonių visuose regionuose, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su miško ir medienos sektoriais.
Kaip jums LŽVS deklaruota regioninė politika? Aišku, stambus kapitalas – dirbs su stambiais rangovais, o mažiesiems neliks vietos, o tai bedarbystė, pašalpos, emigracija, depresija regionuose – tai dar vienas mažas miestelis išnyksiantis iš Lietuvos žemėlapio… Paliekant tik korporacijas ir stambų verslą aptarnaujantį personalą.
“Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje nėra nė vienos girininkijos. Tūkstančiui hektarų skiriama 0,7 etato. Lietuvoje šiandien yra milijonas hektarų valstybinių miškų ir 4 tūkst. darbuotojų. Tokiu atveju 3 tūkst. bus išmesti į gatvę. Anksčiau ar vėliau – tai tik laiko klausimas. Ir už tai atsakyti turės visi šie Seimo nariai, kurie balsavo” (Kauno urėdas S. Lazauskas)
Sunaikinti miško specialistų sluoksnį
“Siekis sunaikinti kompetentingiausių, ambicingų ir savo nuomonę turinčių miškų tvarkymo specialistų sluoksnį.”
“…bet kuri reforma pasmerkta braškėti, jeigu prasideda nuo profesinės bendrijos juodinimo ir šmeižimo. „Neteko girdėti, kad miškų ūkyje nustatyti kažkokie didžiuliai nusikaltimai, tačiau apie miškininkus nuolat viešai skleidžiama negatyvi informacija. Tai nesustojo net tada, kai reforma paskelbta.”
(…)
„Sunaikinti profesinę bendruomenę nesunku, panašiai atsitiko su inžinieriais, jų šiandien katastrofiškai trūksta. Jeigu ir toliau tęsime tokią viešą šmeižto kampaniją, sulauksime, kad kitais metais į miškų specialybę jaunuoliai iš viso nestos.“
2017 12 09 SKAITYTI PLAČIAU: PRANEŠIMAS URĖDIJŲ DARBUOTOJAMS dėl šantažo ir gasdinimo – kviečiame viešinti!
2017 12 09 SKAITYTI PLAČIAU: Miškų Sąjūdis: ponai, užteks vogti – miškų jūs negausit ir tyliai reformos nepadarysit!
(…)
“… esama pagrįstų įtarimų, kad reforma siekiama vieno dalyko – koncentruoti miškų ūkį (daugiausia pardavimą) vienose rankose, o už viso to stovi finansiniai interesai ir siekis sunaikinti kompetentingiausių, ambicingų ir savo nuomonę turinčių miškų tvarkymo specialistų sluoksnį.
Pasak, miškininkės, signatarės Birutės Valionytės, bėda yra ta, kad mes neturime strateginės Lietuvos miškų vizijos. O juolab nesuvokiame savo gamtinių turtų tikrosios kainos… Ar mes žinome ką norime daryti su didžiausiu Lietuvos turtu? Jeigu ne – atsiras kas žinos kaip jus panaudoti…
Centralizacijų paradas, prisidengiant “reformomis” – užsimota prieš gamtą ir saugomas teritorijas
Kaip medienos pramonė perėmė Estijos miškus
„Pirmiausia, jie atsikratė miškininkų (1997). Tada jie centralizavo miško valdymą (maždaug 2000). Tada jie išmontavo aplinkosaugą kontroliuojančias agentūras, jas centralizuodami (2009). Buvo įsteigta visus valstybinius Estijos miškus kontroliuojantis valdymo centras RMK. Tuom viskas jau ir buvo kaip paruošta. Buvo dar bandoma PRIVATIZUOTI valstybinę miško valdymo kompaniją (2011 m.), tačiau nesėkmingai.“
LŽVS S. Skvernelio ir R. Karbauskio Vyriausybė su Aplinkos ministru K. Navicku planuoja eilę aplinkosaugą reformuojančių v a l d y m o reformų (reformuojama forma, ne turinys), kurios galbūt, įtiks stambiam verslui, bet toli gražu nėra skirtos gamtos puoselėjimui ir visuomenės gerbūviui:
Kartu su urėdijų reforma, S.Skvernelio Vyriausybė planuoja:
1) centralizuoti 8 regioninius Aplinkos apsaugos kontrolės skyrius;
2) sklando kalbos apie planuojamų reformuoti 37 saugomų teritorijų valdymo centralizavimą, naikinant jų kontrolės funkcijas;
3) 2017 pavasarį, stambaus ir taršaus verslo naudai koreguotas PAV (poveikio aplinkai įstatymas), atveriantis galimybes išnaudoti ir teršti gamtą, apribota žmonių protesto teisė.
Aplinkosaugos kontrolė konsoliduojama į siauro žmonių rato rankas (tų pačių, kurie bus atsakingi už kirtimus?). Toks scenarijus jau vyko “reformuotoje” Latvijoje ir Estijoje, kai iš miško buvo pašalinta pirminė miško apsaugos grandis: miškininkai ir vietos prižiūrėtojai.
1) Centralizuojama Aplinkos apsaugos kontrolė
“Siūloma, kad naujas centralizuotos kontrolės funkcijas Aplinkos apsaugos departamentas perimtų ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d.”
Vėl kalbama apie “neefektyvų lėšų naudojimą ir skaidrumą”, kas iš tiesų tai reiškia, kad miškas nebetenka regioninės apsaugos, mažiau darbo ir galių regiono žmonėms, nebelieka tiesioginio kontakto su mišku, kitaip tariant, naikinama tiesioginė miško apsauga – “šluojamos” regioninės gamtos gynybinės sistemos.
2017 lapkritis
Seimas pritarė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų pertvarkai:
• Nuo 2018 m. liepos 1 d. aštuoni Regionų aplinkos apsaugos departamentai jungiami į vieną;
• Nuo 2019 m. liepos 1 d. visos penkios aplinkos apsaugą vykdančios įstaigos bus sutelktos į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą.
2) Naikinama Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba
3) Planuojama centralizuoti Saugomų Teritorijų valdymą
Gražiausios Lietuvos vietos – verslininkų, medkirčių ir statybininkų savivalei?
“Dar sausį aplinkos ministras Kęstutis Navickas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) bei valstybinių parkų ir rezervatų direkcijoms išplatino pranešimą dėl planuojamų permainų saugomų teritorijų sistemoje ir paprašė teikti pasiūlymus, kaip ją tobulinti.
Profsąjungos lyderiui teko girdėti, kad ne tik ketinama jungti saugomų teritorijų direkcijas, bet ir atimti iš jų kontrolės funkcijas ir jas perduoti kontrolės funkcijų prieš metus netekusiai Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai.
“Lietuvoje yra 37 saugomų teritorijų direkcijos. 33 direkcijos yra pavaldžios VSTT, 3 – Kultūros ministerijai ir 1 – Vilniaus miesto savivaldybei. Dauguma jų – labai mažos įstaigos, kuriose dirba mažiau nei 20 darbuotojų.
Kai kurių šaltinių teigimu, iš parkų direkcijų ketinama atimti ne tik kontrolės funkcijas, bet ir statybų derinimo parkuose ir draustiniuose funkciją. Viską spręstų savivaldybių architektai, o tai esą gali paskatinti korupciją (Vilniaus pavyzdys). (…) Galima tobulinti saugomų teritorijų institucijų veiklą. Bet tai neturėtų būti griovimo kelias.“ (…) “Mums peršasi mintis, kad ir šį kartą reformą ketinama vykdyti dėl reformos, nežinant, ko ja siekiama.” (Aplinkosaugininkų profsąjungos)
“… į viešumą jau kyla kai kurie sumanymo aspektai, verčiantys aplinkosaugininkus sunerimti ir suabejoti jo realumu bei pagrįstumu. Vienas užmojų – atimti nacionalinio parko statusą iš Žemaitijos nacionalinio parko ir suteikti jį Varnių regioniniam parkui. Žemaitijos parkas tenkintųsi regioninio parko statusu.” ( p.s. nacionalinio parko statusas riboja kirtimus).
“Jau nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalios nauja PAV (poveikio aplinkai vertinimas) ruošimo tvarka. Dar vienas riebus smūgis gamtosaugai. Nauja tvarka gerokai apkarpė savivaldybių galimybes stabdyti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai keliančią planuojamą ūkinę veiklą. Pasirodo, tragikomiška ankstesnė tvarka ir ta netiko verslui. Tad dabar bus „patobulinta“. Štai kaip santūriai naująja tvarka džiaugiasi p. Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius: „Šiuo įstatymu pasiekti du svarbūs laimėjimai. Pirma, trumpinami procedūrų terminai, atskiros procesų dalys skirtingiems investuotojams trumpėja apie 30-40 proc. Antra, apribojama savivaldybių veto teisė. Būtent ji yra rizikingiausia šio etapo proceso dalis.” (Algirdas Knystautas)
(…) Linas Balsys aiškino, jog aplinkos ir žmonių sveikatos sąskaita padaryti kompromisai yra per dideli: „Tai nuolaidžiavimas. Balsavimai parodė, kad Seime formuojasi naujas darinys, kurį būtų galima pavadinti vištų koalicija. Jai rūpi tik naftininkų, vištininkų ir kiaulininkų interesai.“
“Už Aplinkos ministerijos siūlomo įstatymo projekto jau dabar akivaizdžiai matomi naudos gavėjai. Atrodo, kad šis įstatymo projektas orientuotas į labai konkrečius verslo subjektus. Iš poveikio aplinkai vertinimo aprašo išbraukiami tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, krematoriumai, naujos kapinės, kurių įrengimui nebereikės nei poveikio aplinkai vertinimo nei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Įstatymu siūlomi naftos verslui labai naudingi pasiūlymai, kai tik nuo 500 tonų per parą išgaunamos naftos verslas turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nors mokslininkų teigimu, tokia naftos gavyba Lietuvos sąlygomis yra didelė ir gali būti pasiekta per 0,5-1 metus. Praktiškai tai reiškia, jog naftos verslui išvis nereikės atlikti PAV.
Taip pat itin išplečiamos gyvūnų ir naminių paukščių laikymo fermose normos, o tai gali būti labai naudinga stambiesiems fermų verslo veikėjams, siekiantiems plėstis gyventojų gerovės sąskaita. Jų interesai, atrodo, bus stipriai ginami „valstiečių“ valdomame Seime, nes vos keli šios frakcijos nariai balsavo prieš šį pavojingą projektą. Didelis pavojus kyla ir dėl įstatyme atsirandančių verslui palankesnių sąlygų vykdyti ūkinę veiklą Europos lygmeniu saugomose „Natūra 2000“ teritorijose, kurioms, po tokių nuostatų įteisinimo, iškiltų reali grėsmė sunykti.” (Linas Balsys)
Įvykių chronologija:
Po Seimo pritarimo reformai ( 2017 07 11), sujuda medienos pramonė ir švedų kapitalas…
2017 m. sausio 12 d. Aplinkos ministras K. Navickas pristato miškų reformos viziją Seimo frakcijoje
Miškų reforma 2017: įvykių chronologija (2017 sausis – lapkritis)
2017 m. liepos 11 d. Seimas uždega žalią šviesą miškų reformai – Diena kai pardavė miškus. Reportažas iš Seimo. Liepos 11d. (VIDEO)
2017-08-04 Švedų pinigai į vietinę akcijų rinką plūsta per lietuvišką fondą
2017-09-21 Kazlų Rūdos „IKEA Industry“ dvigubina baldų gamybą
2017-09-22 Investicijos įneša sumaišties į baldų rinką
Medienos ir baldų pramonė vakar sulaukė dviejų svarbių naujienų, kurios pakeis rinką: Kazlų Rūdos „IKEA Industry Lietuva“ pranešė apie akcininkų sprendimą investuoti į baldų gamybą ir dvigubinti pajėgumą, o AB „Grigeo“ pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos bendrove „Homanit Holding GmbH“ dėl UAB „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo.
2017-11-21 Vakarų Medienos Grupė (VMG) investuoja 210 mln. Eur, kiti plėtrai skirs dar beveik 300 mln. Eur
Trys gamyklos, logistikos centras, 210 mln. Eur sieksiančios investicijos, 500 tiesioginių ir 300 netiesioginių darbo vietų – toks naujas Vakarų medienos grupės (VMG) projektas planuojamas šalia Klaipėdos.
Neabejojama, kad ši didžiulė investicija taps postūmiu visai baldų pramonei, kuri šiuo metu yra pasiekusi gamybos pajėgumo išnaudojimo piką, tad jau dėlioja naujas investicijas, bursis į klasterį.
“…investicijas paskatino auganti pasaulio ekonomika ir baldų poreikis visuose žemynuose, taip pat – aiški Lietuvos valdžios pozicija dėl reformų valdant Lietuvos miškų ūkį. „Įmonės tikslas – masinė, maksimaliai automatizuota bei efektyvi gamyba, leisianti konkuruoti pasaulinėje baldų gamybos rinkoje. Pagaminta produkcija keliaus į įvairias pasaulio šalis“, – rašoma pranešime.”
2017-12-28 „Ikea“ fabrikui Kazlų Rūdoje – 1,4 mln. Eur valstybės pagalba
2018-01-19 BNS “IKEA“ 50 proc. padidino miškų valdas iki 15 tūkst. ha – 0,7 proc. Lietuvos miškų
Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „IKEA“per pastaruosius 12 mėnesių valdomus miško plotus padidino 50 proc., iki 15 tūkst. hektarų, ir dabar Lietuvoje pagal privačias miško valdas dalijasi 1–2 vietomis – pasivijo bendrovę „Eurofbrest“, iki šiol buvusią didžiausią investuotoją Lietuvoje į miškus, rašo „Verslo žinios“.
2018-01-19
Reziumuojant:
Kokioje Lietuvoje nori gyventi Tu?
Ar išsaugosim švarią, unikalią, laukinę Lietuvos Gamtą? Brandžius, natūralius miškus, girias, turtingą augalija, paukščiais, gyvūnais? Kokioje Lietuvos norime gyventi ir auginti savo vaikus? Ar natūralūs miškai, gamta, aplinka, kurioje gyvename, jos saugojimas, ir puoselėjimas yra mūsų vertybė ir prioritetas ?
Ar mes liksime šeimininkais Lietuvos žemėje?
Ar išsaugosime ir auginsime profesinę miškininkų bendruomenę – ar kursime darnias tradicijas? Ar gali mišką, gyvą organizmą, tvarkyti valdininkas, kuris nė neišeina iš kabineto? Ar miškas, gamta – tik skaičiai, tūriai ir statistika? Ar gyvybė vertybė?
Pabusk ir gink mišką!
Kviečiame pabusti ir apginti mišką! Tam reikalinga aktyvi ir apsišvietusi visuomenė – kalbėti apie tai ir visaip kaip viešinti, nes tamsūs darbai nemėgsta dirbti stebimi, jie mėgsta tamsą ir tylą (abejingumą). Miškas nėra tik verslas, pelnas… Miškas – mūsų šeima, mūsų tapatybė, protėvių perduota atsakomybė, mūsų gerbūvis – mūsų namai!
Ko mes, piliečiai, siekiame?
Inicijuoti suinteresuotų grupių diskusiją, dialogą ir bendradarbiavimą:
Išsaugoti tai ką turime – mylėti, puoselėti ir džiaugtis klestinčiais, pilnais gyvybės, brandžiais ir natūraliais miškais
Pakeisti komercinį, vartotojišką ir parazitinį požiūrį į Gamtą, miškus ir jų valdymą kaip destrukcinį, atgyvenusį ir itin pavojingą
Stabdyti medienos lobistų buldozeriu stumiamą destrukcinę, neskaidrią “reformos” imitaciją – inicijuoti tikrą miško reformą, į procesą įtraukiant plačiąją visuomenę ir specialistus
Inicijuoti nacionalinę diskusiją miškų politikos ir vizijos klausimu
Išsaugoti garbingą miškininko profesiją ir geriausius specialistus, auginti kompetentingų, valstybės ir miško interesus atstovaujančių specialistų bazę, o ne medkirčius ar korporacijas aptarnaujantį personalą
Gamta – mūsų visų namai, gyvybė – vertybė, o ne prekė
Iškelti Gamtosaugą kaip prioritetinę valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir gerbūvio sąlygą
Atstatyti darnų ir tvarų Žmogaus ir Gamtos ryšį
Aktyviai įtraukti piliečius, bendruomenes į valstybinių sprendimų priėmimo procesus
Kelti sąmoningumą, šviesti (s), edukuotis (s) gamtos ir jos išsaugojimo klausimais
Gamtosauga – nėra tik valstybės, politikų ar “žaliųjų” rūpestis, tai – visų mūsų atsakomybė!
Ką gali padaryti Tu? Šviestis ir šviesti!
Aktyviai šviesti (s) ir platinti informaciją apie šią reformą, viešinti miškų problematiką socialiniuose tinkluose, bloguose, žiniasklaidos priemonėse, komentuoti po aktualiais straipsniais ir visais kitais prieinamais kanalais;
Šviesti savo aplinką (šeima, kaimynai, bendruomenė, bendradarbiai, draugai, socialiniai tinklai) ir jungtis su bendraminčiais;
Palaikyti visus aktyvistus, aktyviai ginančius ir saugančius gamtą;
Kreiptis, rašyti, kalbėti su įtakos asmenimis – Seimo, Vyriausybės nariais, jų padėjėjais, valstybės tarnautojais, žurnalistais, žaliaisiais, meno ir kultūros žmonėmis, gamtininkais ir t.t
Dalyvauti posėdžiuose, svarstymuose ir viešose akcijose, susijusiomis su šiuo klausimu – filmuoti, dokumentuoti, viešinti, platinti
Sekti naujienas ir dalyvauti: FB grupė “Apginkime Lietuvos miškus” ir www.gyvasmiskas.lt, www.lmpf.lt (miškininkų profsąjungos)
Dalyvauti, dalintis ir viešinti bendras (ar individualias) iniciatyvas socialiniuose tinkluose, vietos bendruomenėse
Sekti, viešinti, platinti visą informaciją susijusią su Lietuvos miškais, reforma ir jos eiga
Svarbiausia – edukuotis ir šviesti save – ne tik apie reformą, bet miškus kaip gyvą gamtos sistemą apskritai, jo specifiką, problematiką ir svarbą.
Mes jau žinome ko nori ir kuo tiki “moderni skandinaviška miškininkystė”, baigianti mišką prilyginti bulvėms, “užsienio ekspertai”, biurokratai kabinetuose… šiuo momentu SVARBIAUSIAS klausimas, į kurį ieškome atsakymo – KO NORI VISUOMENĖ? Tikimės, kad tai – nacionalinės diskusijos pradžia, kuri apspręs miškų reformos eigą, baigtį ir ateitį.
Kad diskutuoti – reikia turėti šiokių tokių žinių apie gamtą ir joje vykstančius procesus. Kviečiame visus aktyviai šviestis ir šviesti kitus – aktyvus, apsišvietęs žmogus – pati didžiausia pagalba miškams!
Informacinis koncentratas PRADEDANTIESIEMS:
MIŠKO REFORMA: diena kai pardavė miškus. Reportažas iš Seimo. Liepos 11d.
MIŠKŲ REFORMA: Lietuvos miškus perima švedai? Latvijos pavyzdys. Signatarė Birutė Valionytė
MIŠKŲ REFORMA: niekas pasaulyje nežino tikrosios medienos kainos! Signatarė Birutė Valionytė
MIŠKO REFORMA: kaip reforma paveiks miškininkų bendruomenę? Kauno urėdas Saulius Lazauskas
Latvijos miškų naudojimas įgyvendinus reformą (nepriklausomas britų TV tyrimas)
Lino Balsio spaudos konferencija „Lietuvos miškai verčiami buldozeriu“
MIŠKŲ REFORMA: Ar sustabdysime šį buldozerį? Kas vyksta Seime? A.Salamakinas. Liepos 5
—————————————————————————-
Žiniasklaidoje
Kas slypi už miškų reformos šydo?
“Mums puikiai yra žinomi suinteresuotų grupuočių bandymai ir norai užvaldyti Lietuvos miškus. Tai tęsiasi nuo 1993 metų, Švedijos mokslininkų užsakymu buvo atlikta studija ir padaryta tokia išvada, kad Lietuvai reikia komercinius miškus, kurie neša naudą – privatizuoti.”
Žinių radijas: kas slypi už miškų reformos šydo
———————–
Šios reformos geriausias pavadinimas – MIŠKŲ HOLOKAUSTAS
“Miškų holokausto iniciatoriai veikė ir prieš kelerius metus, ir dabar yra grupuotės, suinteresuotos prieiti prie miškų resursų ir valdyti juos išskirtinėmis sąlygomis. Jos nelabai slepiasi.”
———————–
Miškų reformą įgyvendins švedai?
Jeigu bus nutarta naikinti miškų urėdijas ir kurti vieną įmonę, tai visi žinos, kad to reikia ne Lietuvos miškams ir ne Lietuvos valstybei – to reikia koncernui IKEA ir nuo jo priklausantiems Lietuvos verslininkams. (2008)
———————–
“Valstybiniai miškai intensyviai puolami jau bene nuo 1995 metų”
2012 m. liepos 20 d. Išdavystė už pingus. Ar išsaugosime valstybės turtą?
Valstybiniai miškai, suprantama, labai vilioja verslininkus, nes vien jų mediena verta maždaug 8 milijardų litų. Šis turtas prižiūrimas, modernizuotas, be to, kasmet didinamas, nepraskolintas ir neužstatytas bankams. Urėdijų mokesčiai į valstybės biudžetą per dešimt metų padidėjo septynis kartus ir yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje, vadinamoji turto grąža – viena iš pačių didžiausių Europos Sąjungos miškų sektoriuje.
Ką vilioja generalinio miškų urėdo pareigybė?
„Manau, kad yra vykdomas labai stambių užsienio kompanijų, užsiimančių mediena, užsakymas. Kaip ir viską, miškus norima privatizuoti, nepaliekant jų valstybei ir visuomenei “, – „Verslui ir politikai“ sakė ,,Lietuvos žaliųjų judėjimo“ pirmininkas R. Braziulis.
———————–
Veidas: Medienos verslo magnatui turto siekimas – tarsi pramoninė improvizacija
Sigitas Paulauskas, Vakarų mediena – “Esame “IKEA” partneriai, judame tomis pačiomis kryptimis kaip ir šis koncernas”
———————–
A.Valinskas apie medienos lobistus (2014 interviu) – “už urėdo galvą medienos magnatai man siūlė penkiaženkles sumas.”
“Valstybiniai miškai turi tarnauti visiems Lietuvos piliečiams, o ne saujelei norinčių lengvai pralobti.” – miškai labai pelningas (milijardinis) verslas, o Generalinė miškų urėdija – viena geriausiai dirbančių valstybinių įmonių.
– Kodėl, Jūsų nuomone, taip puolama Generalinė miškų urėdija?
Todėl, kad tai labai pelnininga vieta, čia kaip caro rūmuose, kur net arklio uodegą šukuoti apsimoka. Pradėjus privatizuoti valstybinius miškus, medienos perdirbėjai skaičiuotų milijardinius pelnus. Generalinė miškų urėdija – viena geriausiai dirbančių valstybinių įmonių, todėl, manau, visuomenė neliks abejinga tam, kas dabar vyksta. Valstybiniai miškai turi tarnauti visiems Lietuvos piliečiams, o ne saujelei norinčių lengvai pralobti.
———————–
Nuogąstaujama, kad urėdijų reforma tėra dar viena nauja mega afera
Valstybinis miškų sektorius yra pelningas (todėl daug suinteresuotų asmenų)
„2016 metais urėdijos gavo 158 mln. eurų pajamų ir Lietuvos valstybei sumokėjo 66 mln. eurų mokesčių“.
„Daugiau nei trečdalis visų pajamų pateko valstybei mokesčių pavidalu. Tai yra Europoje didžiausi mokesčiai, kuriuos sumoka valstybinis miškų sektorius. Tuo metu kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse valstybinis miškų sektorius yra dotuojamas iš valstybių biudžetų.
———————–
Reforma ir stambieji medienos perdirbėjai
Ar premjeras S.Skvernelis, R.Karbauskis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas nesusiję su stambiais medienos perdirbimo verslininkais Sigitu Paulausku, Gintautu Pangoniu, Andriumi Zimnicku bei kitais.
Kad ministras K.Navickas susijęs – jau akivaizdu, nes pusbrolis turi didelę medienos perdirbimo įmonę.
———————–
L. Balsys: „Antikorupcinė urėdijų reforma su korupcijos prieskoniu?“
Dabartinis agresyvus ir bekompromisis reformos „stūmimas“ Lietuvos miškų ūkiui gali padaryti milžinišką žalą. Dėl reformos nerandamas sutarimas ir nevyksta konstruktyvus dialogas su visuomene. Reforma nepagrįsta jokiais skaičiais.
———————–
Aplinkos ministerijos naujai priimti aukščiausi pareigūnai (kancleris ir miškų departamento vadovas), atsakingi už medžiokles ir miškus – medžioja kartu su medienos perdirbėjais. Faktai, jog po bendrų medžioklių kažkam „nuskilo“ aukštas postas ministerijoje, labai iškalbingi.
R. Klovas ir D. Dudutis dabar demonstruoja itin didelį lojalumą ministro K. Navicko numatomoms valstybinių miškų valdymo reformoms, o jas kol kas gina didelis Aplinkos ministerijos valdininkų desantas.
Medžioklė su varovais Aplinkos ministerijoje
Į VTEK akiratį po Alfa.lt publikacijų pateko Aplinkos ministerijos kancleris ir departamento vadovas
———————–
L. Balsys. Už skambių miškų reformos šūkių – ministro pusbrolio interesai?
Ministro pusbrolis M. Kasmauskis vadovauja Latvijos įmonių grupės „Latvijas Finieris“ antrinei bendrovei Lietuvoje „Likmerė“. Metinė bendrovės apyvarta viršija 12 mln. eurų. (…) Įgyvendinus reformą, tokioms stambioms medienos apdirbimo įmonėms kaip „Likmerė“ nereikėtų konkuruoti su smulkiaisiais verslininkais ir siūlyti aukcionuose savo kainą už medienos kiekį atskirai kiekvienoje urėdijoje.
Esant urėdijų sistemai medienos kainos yra aukštesnės ir tai yra valstybės interesas, nes gaunama daugiau pajamų, reikalingų miškams atkurti ir plėtoti. Ministro ir jo pusbrolio galimas interesas – kuo pigesnė mediena ir kuo didesni verslo pelnai.
———————–
LATVIJOS MIŠKAI PO CENTRALIZACIJOS – “didelę įtaką politikams padarė Skandinavijos verslininkai bei lobistai”
“Pas mus, Latvijoje, ką daryti miške, diktuoja ne visuomenės interesas, o perdirbėjai. Valdantis elitas aptarnauja ne visuomenę, jos interesus, o privatų verslą.” (…) “Mūsų žalieji tokie žali, kaip doleriai…“
(…) Dabar buvęs aršus reformos šalininkas U. Rotbergs pripažįsta, kad pertvarkant miškų sistemą didelę įtaką politikams padarė Skandinavijos verslininkai bei lobistai, norėję kuo didesnio pelno, suinteresuoti pasipelnyti Latvijos miškų sąskaita. Ir jiems tai pasisekė. O ar pasiseks jiems Lietuvoje?
———————–
Latvija po reformos
Kodėl „valstiečių“ miškų urėdijų reforma atstovauja tik užsienio medienos perdirbėjų interesams? Kodėl Latvijos miškuose šeimininkauja verslininkai?
———————–
Sunerimę urėdai teigia, kad urėdijų reformą užsakė verslo grupuotės
Milijardinis turtas – vieno žmogaus rankose.
Ministro pateikta schema integruoja politinį, ūkinį valdymą bei kontrolę vienose rankose. Tarkime, vienas ministras yra skaidrus, o kitas gali būti ir neskaidrus. Jis tuojau pat pakeičia valdybą ir pasistato vieną žmogų, kuris valdo milijardinį turtą – visus valstybinius miškus.
———————–
Kalba medienos perdirbimo magnatai: “…. reikia tokių sąlygų kaip Latvijoje” (monopolio)
Kieno ausys kyšo už MIŠKŲ REFORMOS? Būkite pažįstami – MEDIENOS OLIGARCHAI, kurie su šia reforma trinasi Seimo koridoriuose jau N metų. A.Valinskas Veido interviu sakė, kad už pokyčius medienos v a l d y m e jie siūlo sumas didesnes nei penki nuliai
Tiesiog norint sukurti darbo vietų mums reikalingas stabilus ir patikimas medienos tiekimas. Ir daugiau nieko nereikia“, – kalbėjo medienos magnatas G.Pangonis. Paklaustas, ar toks tiekimas užtikrinamas dabar, G. Pangonis sakė: „Kokia dabar situacija, turbūt žinote. Yra 42 urėdijos, joms visoms turi pateikti paraiškas, ir taip toliau.Juk yra daug g e r e s n i s variantas. (p.s. – reforma centralizacija?) Ir tikrai ne pramonė čia kalta.”
———————–
A. Valinskas apie miškų reformą: (2017 gegužės 5d.) – “Buvome gundomi pakeisti Generalinės urėdijos vadovybę bei pačią miškų valdymo struktūrą.”
“Ne kartą buvome sulaukę pakankamai aiškių, nedviprasmiškų pasiūlymų – nuo asmeninių interesų iki paramos partijai. Buvome gundomi, kad tik imtumėmės veiksmų – kad pakeistume Generalinės urėdijos vadovybę bei pačią miškų valdymo struktūrą.
Taip buvo 2008–2012 metų kadencijos Seime, kai Tautos prisikėlimo partija (TPP) buvo delegavusi aplinkos ministrą. Taigi ir tada buvo neriami miškų reformos tinklai. Sumanymas pertvarkyti valstybinių miškų valdymą gerokai senstelėjęs – jis atsirado maždaug prieš 12 metų.
Todėl ir neatsikratau minčių, kad dabartinių reformatorių tikslas – ne normali, racionali, skaičiavimais ir analize pagrįsta pertvarka, bet valdančių politikų noras į tam tikras kėdes susodinti savo žmones, tikėtina, palankius tam tikroms partinėms arba verslo struktūroms.
Išties latviai turėjo rimtų problemų – jie buvo sukūrę tokį miškų valdymo modelį, koks dabar kurpiamas Lietuvoje. Ir jiems kilo didelių sunkumų – miškingumas ėmė mažėti. Kertami buvo ne tik brandūs, bet ir gana jauni medžiai, kirtimai tinkamai neatsodinami. Tuo tarpu Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur miškingumas ne mažėja, bet gana sparčiai didėja.
Bet ar tai rūpės verslui, kuriam investicijų grąžos reikia čia ir dabar? Jis juk nelauks, kol miškas užaugs po 80–100 metų. Todėl ir neriamasi iš kailio, brazdant apie politikų duris.Medienos versle sukasi milžiniškai pinigai, todėl ten atkakliai tęsiasi kovos – trokštama reformuoti sistemą ne tam, kad ji veiktų efektyviai, bet tam, kad bet kokia kaina pavyktų sustatyti į riebius postus savo žmones.
———————–
IKEA rankose – vienas geriausių Lietuvos energijos parkų. Korporacijos supirkinėja Lietuvos turtą.
Ikea’s firm buys wind farm in northwest Lithuania
———————–
Švedijos IKEA grupė supirkinėja žemes
2017 vasaris. Švedijos IKEA grupei supirko 38 tūkstančius ha Baltijo šalyse, o tai yra 52 proc daugiau nei grupė skelbėsi pernai rugsėjį.
———————–
Miškų reforma – pavojinga valstybės saugumo požiūriu
“….planuojamos reformos rezultatas būtų toks: valstybiniai miškai atitektų privačiam monopolininkui, kurio pagrindinio akcininko veikla neapsiriboja mūsų šalies interesais, ir tai jau pavojinga valstybės saugumo požiūriu.
Jonas Šimėnas – Kovo 11-osios signataras įvardija šešėlinį miškų reformos užsakovą (medienos magnatas – Sigitas Paulauskas ir “Vakarų medienos grupė”, už kurio pečių švedų koncernas IKEA)
———————–
Švedų IKEA bene didžiausia medienos vartotoja pasaulyje. Jos poreikiams patenkinti reikia apie 1 proc. pasaulio medienos, kad galėtų baldais užpildyti savo 300 parduotuvių visame pasaulyje
IKEA is likely the world’s largest single consumer of wood.
———————–
IKEA Baltijos šalyse įsigijo urėdijos dydžio miško valdų
———————–
Apie švedų domėjimąsi Lietuvos miškais
2008 m. švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su tuometiniu Lietuvos Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu ir išsakė norą dalyvauti privatizuojant Lietuvos miškus ir, jeigu Lietuva reformuos urėdijas, centralizuojant arba įsteigiant vieną valstybinę įmonę.
2015 m. spalio mėnesį pasirodė straipsniai apie švedų domėjimąsi Lietuvos miškais. 2016 m. rugsėjo mėnesį IKEA įsigijo urėdijos dydžio miško valdą Lietuvoje. Pernai IKEA Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje iš viso įsigijo 72.000 ha miško bent už 1,1 mlrd. eurų.
Latvijos miškuose šeimininkauja ne miškininkai, o verslininkai.
Verslininkai daugelį metų Latvijos valstybinius miškus kirto 2–2,5 karto intensyviau nei Lietuvoje, nes įdiegus tokį valstybinių miškų valdymo modelį, Latvijos miškuose nebeliko šeimininko.
Latvijoje miškai tapo tik trumparegišku medienos ir pinigų šaltiniu, kurį norima kuo greičiau suvartoti, tačiau negalvojama visai apie atsodinimą. Latvijos nepasotinamas verslininkų apetitas privedė prie to, jog Organizacija Rainforest Alliance nuo 2010 m. liepos 17 d. sustabdė Latvijos valstybinių miškų FSC sertifikato, pagal kurį buvo sertifikuotas 1,4 mln. ha plotas, galiojimą.
Šiuo metu Latvijoje miškų ir medienos sektoriuose dominuoja stambios įmonės. Lietuvoje yra per 500 medienos perdirbimo įmonių, Latvijoje – apie 20. Pas kaimynus neliko smulkių lentpjūvių, nes medieną „paprasčiau“ įsigyja stambieji medienos perdirbėjai.
———————–
2013 m. sausio 13 Miškų sertifikuotojas: Lietuvos miškai nenuniokoti, bet ir ne rojus
… jeigu lyginčiau Lietuvos ir Lenkijos miškus, mūsiškiai žymiai geriau tvarkomi. Už Latvijos miškus – dvigubai geriau.
– Kas konkrečiai Lietuvoje daroma geriau?
– Tiesiog požiūris į mišką. Liūdnai nuskambėjo prieš porą metų susiklosčiusi situacija, kai Latvijos valstybiniams miškams buvo sustabdytas sertifikatas. Ten požiūris į mišką buvo vartotojiškas. Miškas kaip aruodas, kurį reikia semti ir semti. Išėjo tokia situacija, kad su tais pačiais resursais jie darė didesnį darbą, o tai tas pats, kaip motociklo variklį įdėti į sunkvežimį ir pradėti važiuoti.
Sistema užduso ir greitai išsigimė. Imta skirstyti kertines miško buveines, „Natura 2000“ teritorijas, atsirado milžiniški melioracijos, kelių tiesimo projektai – nebebuvo atsižvelgiama į aplinką. Latvijos valstybinių miškų pavyzdys labai gerai parodė, kad jeigu mes į mišką žiūrėsime kaip į grūdų aruodą, greitai gali ir mūsų šalyje susiklostyti panaši situacija. Miškas yra gyvas organizmas, skaičiai gali būti gražūs, bet gali susiklostyti daug nenumatytų dalykų.
———————–
Žinių radijas: diskusija – kas slypi už reformos šydo?
Valstybinių miškų užgrobimas Valstybiniai miškai, turbūt, vienintelis neišgrobstytas Lietuvos turtas.
Istorijoje yra puikiai žinomi faktai, kai politikai tampa įrankiu verslo grupuočių rankose. Mums puikiai yra žinomi suinteresuotų grupuočių bandymai ir norai užvaldyti Lietuvos miškus. Tai tęsiasi nuo 1993 metų, Švedijos mokslininkų užsakymu buvo atlikta studija ir padaryta tokia išvada, kad Lietuvai reikia komercinius miškus, kurie neša naudą – privatizuoti. O tuos, kurie neneša naudos, būtų racionaliausia palikti valstybei, ten būtų jie išlaikomi (saugomos teritorijos ir panašiai) iš biudžeto.
2008 metais, vasario 29 dieną, Kauno diena rašė: “IKEA siekia reformuoti miško urėdijas ir įkurti vieną, valstybinius miškus valdančią įmonę. IKEA atstovas Lietuvoje susitiko su premjeru Kirkilu tuo metu buvusiu ir buvo aptariami reikalai, kad IKEA investuoja į “Girių bizoną”, bet iškėlė sąlygas, jiems reikia, kad būtų viena įmonė.
Toliau, 2010 metais Laisvos Rinkos Institutas siūlo privatizuoti valstybinius miškus, nes, neva privatizavus, jie būtų valdomi geriau, nes valstybės funkcija nėra ūkininkauti. 2015 metais žiniasklaida vėl rašo ” švedų įmonės žvalgosi po Lietuvos miškus”, 2016 rugsėjo 6 Verslo žinios rašo: “IKEA Baltijos šalyse įsigijo urėdijos dydžio miško valdą”. IKEA jau yra įsigijusi virš 38 000 ha baltijo šalyse ir išleido 65 milijonus eurų ir ruošiasi investuoti
IKEA NORI valdyti žaliavas ir užsitikrinti mažesnę kainą, o 42 urėdijos su urėdais susitarti yra sudėtinga.
Tokiu atveju jeigu pastatysi per politikus, vienos įmonės – vieną žmogų, savo žmogų. Dabartinė schema: politinė partija deleguoja ministrą, ministras formuoja valdybą. Valdyba skiria vadovą.
Tai tarkim, šiandien ministras skaidrus, bet jeigu rytoj ateis neskaidrus – tai automatiškai bus pakeista valdyba ir į tą kėdę bus pasodintas žmogus, kurima bus pasakyta kokia kaina – KOKIA KAINA IR KAM TURI PARDUOTI. Jeigu jis to nedarys – bus labai nesunku pakeisti kitu vadovu. Mes, tie kurie dirbame, mes nuolat su tais bandymais susiduriame.
O kaip paaiškinti tokį faktą, kad IKEA finansavo korupcinių apraiškų tyrimą miškų sektoriuje? Arba IKEA verslo partneriai (p.s. medienos magnatas Sigitas Paulauskas) Seimo Audito komitete užsako, kad būtų atliktas ekonominis urėdijų vertinimas ir analizė.
Lygiagrečiai eina Laisvosios rinkos institutas, siūlantis privatizaciją.
———————–
Miškininkai: reforma skirta saujelei pramoninkų
Kauno urėdas Saulius Lazauskas: „Nuo 1993 metų mes, kurie dirbame miškininkais, žinome tuos užsakovus, metai po metų bandančius monopolizuoti prekybą (mediena – DELFI), apriboti konkurenciją ir sudaryti išskirtines sąlygas grupei asmenų prekiauti mediena, sužlugdant smulkias lentpjūves ir priverčiant bankrutuoti smulkiuosius rangovus.”
Jis aiškino, kad reforma be darbo paliks miškuose dirbančius žmones. „Apie tai spręs valstybinės įmonės vadovas. Tegu nekalba tas, kas nežino. Mes geriau žinome. Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje nėra nė vienos girininkijos. Tūkstančiui hektarų skiriama 0,7 etato. Lietuvoje šiandien yra milijonas hektarų valstybinių miškų ir 4 tūkst. darbuotojų. Tokiu atveju 3 tūkst. bus išmesti į gatvę. Anksčiau ar vėliau – tai tik laiko klausimas. Ir už tai atsakyti turės visi šie Seimo nariai, kurie balsavo“, – piktinosi jis.
Prabilo apie interesus Pasak S. Lazausko, priimamas Miškų įstatymas yra taikomas tik saujelei pramonininkų, kurie daug metų mina Seimo slenksčius, siekdami gauti išskirtines sąlygas apsirūpinti mediena.
„Kitų sąskaita apriboti konkurenciją, sumažinti kainą 20–30 proc. Tokiu atveju kasmet iš valstybės biudžeto šis įstatymas padės į privačių asmenų kišenę perkelti 30–50 mln. eurų“, – tvirtino urėdas.
———————–
Lietuvių baldininkai – pasaulinio koncerno „Ikea“ gamybos lyderių penketuke
Lietuvos baldų pramonę apibūdinantys skaičiai – iškalbingi, kartu su Italija, Kinija ar Vokietija esame pirmame penketuke tiekėjų, gaminančių baldus didžiausiam pasaulyje baldų koncernui „Ikea“.
2017-05-12 90 proc. Lietuvoje pagamintų baldų eksportuojama, o pagrindinės eksporto rinkos metai iš metų nesikeičia – Švedija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
Pramonininkų plėtra stringa dėl “valstybinių miškų valdymo srityje” (ir koks sutapimas! – miškų reformos tikslas – valdymo centralizacija)
„2017-2018 m. Lietuvos baldų pramonė pritrūks milžiniško kiekio žaliavų – įvairių tipų baldų gamybai reikalingų medienos plokščių. Skaičiuojama, kad tai bus antra tiek, kiek dabar per metus pagamina koncernui „Ikea“ priklausanti Kazlų Rūdoje veikianti įmonė „Swedspan Girių Bizonas“. Ir tam, kad visas sektorius šalies mastu toliau sėkmingai vystytųsi, galėtų planuoti augimą, gamybos ir eksporto proveržį, plokščių reikės dvigubai daugiau“, – situaciją baldų pramonės sektoriuje aiškino R.Beinortas.
Dabar Lietuvoje veikia tik dvi įmonės – „Klaipėdos mediena“ ir „Swedspan Girių Bizonas“ – gaminančios baldų plokštes, o planai Alytuje bei Mažeikiuose statyti dvi naujas medžio plokščių gamyklas ir taip iš esmės suteikti pagreitį baldų pramonės sektoriui, paskendo nežinioje.„Dar 2008 m. Alytuje turėjo atsirasti plokščių gamybos įmonė. Ji neatsirado. Mažeikiuose yra planuojama steigti baldų gamybos klasterį ir jo ašis taip pat turėjo būti plokščių gamybos įmonė.
Dėl situacijos valstybinių miškų valdymo srityje ir baldų gamybos įmonių negalėjimo apsirūpinti vietine žaliavine mediena, Mažeikių klasterio idėja taip ir liko „pakabinta ore“.
———————–
2017 liepos 12 Mokesčių reforma – per naktį, miškų – per dieną
2008-ųjų Andriaus Kubiliaus Vyriausybė išgarsėjo per 1 naktį įvykdžiusi mokesčių reformą, kurios padarinius jaučiame iki šiol. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė išgarsėjo per 1 dieną, vakar paskubomis, ne su koalicijos partnerių, bet opozicijos pritarimu prastūmusi miškų reformą. Kiek laiko jos padarinius jausime?
Vakaro žinios“ apie tai, kas slepiasi už vienadienės S.Skvernelio miškų reformos, kalbėjosi su trečiosios, ketvirtosios ir penktosios vyriausybių miškų pramonės ministru Jonu Rimantu KLIMU:
“IKEA per agentus yra supirkę tūkstančius hektarų. Kadangi supirkę per agentus, realiai yra nematomi. Perka net ir mažiausiais gabalėliais, kad tik kuo daugiau turėtų. Jei būtų noras ištirti, kas čia darosi, kokia yra skandinavų įtaka, tai nebūtų sudėtinga. Tačiau nėra tokios politinės valios.” (…) “Jei žiūrėtume laikotarpį nuo Miškų ūkio ministerijos panaikinimo iki šių dienų, tai daugybė Miškų įstatymo pataisų, priiminėtų visuose seimuose, menkino miškų vaidmenį, jų įtaką, svorį ir panašiai. Manau, dėl pramonės įtakos, nes miškai – didžiulis turtas.”
———————–
Urėdijų reforma pasėjo nežinią ir neviltį
“… esama pagrįstų įtarimų, kad reforma siekiama vieno dalyko – koncentruoti miškų ūkį (daugiausia pardavimą) vienose rankose, o už viso to stovi finansiniai interesai ir siekis sunaikinti kompetentingiausių, ambicingų ir savo nuomonę turinčių miškų tvarkymo specialistų sluoksnį.
———————–
2008 m. rugpjūčio 28 d Delfi – IKEA sudėtinga būtų dirbti su tiek daug urėdijų, ji norėtų vieno darinio
Švedijos baldų gigantas „Ikea“ neatsisako planų investuoti Lietuvoje ir čia statyti baldų gamyklą, tačiau nori užsitikrinti centralizuotą ir ilgalaikį medienos tiekimą. Apie tokius baldų gamintojo planus žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu sakė jo patarėjas Mantas Nocius.
Į susitikimą atvykę „Ikea“ atstovai Lietuvos žurnalistams savo planų nekomentavo. „Problemos yra paprastos – šiandien Lietuvoje nepakanka medienos. Sprendimus apie investicijas jie priiminės patys, išnagrinėję situaciją. Tačiau apie konkrečius dalykus kol kas kalbėti yra anksti“, – sakė M. Nocius.
Premjero patarėjas sako, kad nemažą ir nuolatinį medienos kiekį būtų galima užsitikrinti dėl tiekimo tariantis ne su viena, o su visomis urėdijomis iš karto. „Stambiems pirkėjams, tokiems kaip „Ikea“ būtų sudėtinga dirbti su tiek daug urėdijų. Galbūt galima pagalvoti apie vienokį ar kitokį konsolidavimą. Dideli investuotojai norėtų kalbėti ne su 100 ar 90 tiekėjų, bet su vienu dariniu, kuris galėtų prisiimti įsipareigojimus ir pasirašyti tiekimo kontraktus“, – apie galimybę tiekti medieną sakė M. Nocius.
Kol kas neskelbiama, kiek „Ikea“ galėtų investuoti Lietuvoje. Šiuo metu lietuvių baldininkai yra penketuke didžiausių baldų tiekėjų šiam Švedijos gigantui
———————–
2017 spalio 5 – Buvęs Švedijos ministras pirmininkas ir šios šalies socialdemokratų partijos vadovas, o šiuo metu ūkininkas ir miško savininkas, miškus perkančios kompanijos Greenhold partneris Göran Persson, patarinėjo, kad pradėjus intensyviau naudoti miškus ir investuojant į medienos pramonę, miškų plotai išsiplėtė ir jų kokybė pagerėjo, kaip niekada anksčiau.
(2017 spalio 5) Lietuvos-Švedijos miškininkystės konferencijoje diskutuota apie gerovę kuriantį miškų valdymo modelį
—————————
Miškai Lietuvoje supirkinėjami ir per vietines kompanijas, tokias kaip Greengold, kuri save “perku mišką ” skelbimuose pristato kaip švedų investicinį fondą.
—————————
Greengold” žymus dar tuo, kad dalyvavo Rumunijos miškų grobimo aferos schemose.
Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?
—————————
2017/07/27 IKEA jau įsigijo 100 proc. “GreenGold” akcijų.
—————————
IKEA ir oligarchai Aplinkos ministerijoje
2017/ 02/13 IKEA ir kartu su ja dirbantys medienos oligarchai kreipiasi į reformos iniciatorių Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką dėl susitikimo medienos sertifikavimo klausimais (mūsų privatūs miškai nėra sertifikuoti, o to reikia kirtimui, tiksliau IKEA įvaizdžiui palaikyti)
—————————
Apie švedišką komercinės miškininkystės modelį, kuris diegiamas mūsų regione. Švedų aplinkosauginkų tyrimas:
Report- Under the Cover of the Swedish Forestry Model – The Swedish Forestry Model Depletes Forest Biodiversity
—————————
Švedijos miškai iš paukščio skrydžio – yra prognozės, kad Švedijoje nebeliks senųjų miškų iki 2035, kuriuos keis medžių plantacijos, masiniai plyni kirtimai ir industriniai miškai. Būtent tokį švedišką modelį ir neša “urėdijų reforma” kartu su Švedijos ambasada, aiškinančia kaip mums reikia dirbti su miškais.
—————————
Sweden: Saving nature by destroying it? – “Švedija: gelbėti gamtą, naikinant ją?”
Švedijos gamtosaugininkai kalba kiek kitaip nei Švedijos medienos pramonė – jie kalba apie nerimą keliančią miškų transformaciją. Senus, natūralius miškus keičia monokultūrinės medžių plantacijos, skirtos medienos pramonei. Ir tokia tendencija per visa Švediją. Pagrindinis kirtimo būdas – plyni kirtimai (kai iškertami ištisi gabalai miško ir sunaikinama visa ir kaimyninė ekosistema). Plyni kirtimai – tas pats modelis Indonezijoje ir Borneo, kur atogražų miškus keičia palmiu aliejaus plantacijos.
Dar vienas dalykas apie ką nekalba medienos industrijos lobistai – tokios praktikos įtaką BIOIVAIROVEI (gyvybės rūšims) – kas veda į bioivairovės krizę Švedijos miškuose. Daugybė rūšių išnyko arba joms gresia gresmė išnykti… ypač, taikant ydingą plačiai paplitusią plynų kirtimų praktiką – kas sunaikina daugybę gyvybės rūšių ir keičia, naikina ištisas, per šimtus metų nusistovėjusias ekosistemas.
———————–
Swedish wildlife extinction threat as loggers clear-cut ‘old growth’ forests – “Švedijos laukinės gamtos išnykumo grėsmė medienos pramonei iškertant senus miškus”
Švedijos miškininkystės modelis tai – plyni kirtimai, kaip pagrindinis medžių kirtimo metodas, tai – sistemingas cheminių medžiagų naudojimas, plantacinė miškininkystė, nevietinių rūšių naudojimas. (“The Swedish forestry model involves clear-cutting as the default method, soil scarification, systematic use of chemicals, plantation forestry and the use of non-native species.”)
———————–
Sweden’s consumption footprint ‘among the worst’ – Švedijos ekologinis pėdsakas indeksas vienas didžiausių pasaulyje. Kad švedai išlaikytų esamą gerbūvį, jiems reikėtų 4,2 Žemės planetų.
———————–
2013-03-26 Vieni mano, kad Lietuvos miškai tvarkomi itin neūkiškai, kiti – kad geriausiai pasaulyje”
Švedijos gamtos apsaugos draugija paskelbė, kad miškai šioje šalyje plynai kertami nerimą keliančiu tempu.
Ne veltui vienas švedų profesorius ekologas viename tarptautiniame miškininkų seminare oficialiai pareiškė, jog veža žmones iš Skandinavijos į ekskursijas po Lenkiją, Latviją, Estiją ir Lietuvą, kad parodytų miškus.
Švedijoje nuogąstaujama, kad dideli natūralių miškų plotai tampa milžiniškomis kultivavimo sritimis, o tai kelia grėsmę biologinei miškų įvairovei. Ten daug įvairių miško rūšių prarandama pirmiausia dėl miškų tvarkymo.”
Knygos:
James C Scott “Seeing Like a State” – viename iš skyrių (11 psl.) pasakojama apie modernios miškininkystės atsiradimą kaip valstybės resursų kontrolės ir užsitikrinimo įrankį.
Komentarai internete ir socialiniuose tinkluose (kalba netaisyta):
“Ir ne urėduose bėda, kad yra problemų miškuose (sukomercinta, valstybinė politika) – nėra Lietuvos miškų bendros vizijos – ką mes jais darome kaip su kompleksu, o ne tik per “perku-parduodu” prizmę – štai nuo ko turėtų prasidėti reforma, o ne nuo kėdžių perstumdymo UAB Lietuva.
———————–
“Yra neoficialių kalbų apie tai, kad ateityje norima uždėti privatiems miškams mokesčius, vėliau (galima spėti), kad tų mokesčių žmonės neįveiks finansiškai ir bus nuperkami per tarpinininkus ar per teisiškai įtvirtintą IKEA (kuri Lietuvoje veikia per medienos magnatus, tokius kaip Vakarų mediena su Sigitu Paulausku priešaky). Kai IKEA įsigis valstybinius miškus, kainas privatininkams numuš taip, kad juos pačius lengvai supirks.
Dar turim omeny, kad pasaulinėje rinkoje – žemė, miškai (po jais esantys ištekliai), vandenys yra strateginiai ištekliai, kurie superkami per įvairias painias schemas, pasitelkiant vietos oligarchus ir korumpuotus politikus – masiškai ir urmu per stambias korporacijas. O mes dar turime viską. Kol kas tik šiek tiek užčiuopiam kas slepiasi po tuo nupoliruotu ir žalias lapais išpuoštu šūkiu “kova prieš korupciją”
———————–
Drįstu 2017-07-11 10:38 IP: 46.249.
“garvežys pajudėjo perduodant skandinavams miškus, po to matyt ateis kelių ir geležinkelių eilė. Užjūrio princai nori susigrobti paskutinius valstybės kąsnius kol dar valdžioje turi savo marionetes.
———————–
Gaila autoriaus, kuris su kastuvėliu tik anglies pakrovėju dirba. Švedai iš mūsų tyčiojasi kai keliame Astravo problemą, o patys kaip kvailiukai atiduodame miškus, kelius ir geležinkelius.
———————–
Pažiūrėkit kas Latvijoj darosi, švedai visus miškus jau baigia iškirsti. O pas mus skandinavams jau atiduota bankai, telekomunikacijos, pieno pramonė. Vargas kau valdžioje pusdebiliai sėdi ir žiūri tik skanesnio kąsnio, o paskui stebisi kai žmonės išvažiuoja.
———————–
D 2017-07-11 10:38 IP: 46.249.179Tai, rašė: ką visokie tapinai vadina urėdijų reforma, tėra preliudija visiškam valstybinių miškų privatizavimui. Būnant visą gyvenimą prie žurnalistikos, tarp daugelio kitų klausimų teko domėtis ir šituo. Urėdijos nėra koks sovietinis palikimas, jos egzistavo visais laikais. Norinčių kirsti miškus visada buvo labai daug, prižiūrėti juos, retinti, šalinti nuogriuvas bei sąvartas, atsodini iškirstas plynes norėjo nedaugelis. Kam šiandien rūpėtų Lietuvos miškų likimas, jei urėdijos nepuoselėtų medelynų, neužsiimtų sėjinukais bei sodinukais, veisliniais ąžuolynais. retų paukščių perimvietėmis ir taip toliau? Centralizavus valstybinių miškų priežiūrą tikriausiai atsitiks taip, kad miškuose girdėsis tik pjūklai. Kol ir jie liks be darbo. Apie tai visi kažkodėl tyli.”
———————–
VIETOJ “42 feodalu” bus pastatytas imperatorius medienos magnatas Sigitas Paulauskas ir CO su švedų IKEA už nugaros, kurios 300 parduotuviu reikia VIENO PROCENTO pasaulio medienos. Va čia tai METŲ DEALAS – ne kitaip. Latvija taip jau padare ir džiaugiasi masiniais plynais ir kelmais, miškus verslas dabar kerta diena naktį, o miškai gyvena is dotacijų
———————–
miškų” bitėms” • 2013-03-26 16:03 Kas diriguoja LRI? Manau, kad vienas iš svarbiausių Dirigentų – Sigitas Paulauskas. Tokios legendinės Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos muškietininkas. Priminsiu, kad pagal Diuma, muškietininkai buvo 4. Trys -Bosas, Stonys ir Paulauskas rimtesni, daliję visą Lietuvą, o Martinas Gusiatinas, tik krantines…. Klaipėdos mero žentą Sigitą, sulaukusį brandos, dabar labiausiai traukia miškai. Juk penkiems vaikams ir 2 žmonoms reikia kažką palikti… Jiems iki kaulo smegenų reikia “rūpintis” viskuo, kas priklauso Lietuvai…
———————–
IKEA netgi ruošia sau vietinius žmones
Vokiečių spaudoje rašoma, kad IKEA už įsigytus miškų plotus METAMS skiria stipendijas studentams is Lietuvos, Rumunijos, Latvijos, Ukrainos į tam tikrą miškininkystės institutą mokytis kaip nachhaltig ( kaip teisingai išpjauti, kad vėliau tinkamai atsodinti ir t.t…..)
Štai Harvardo Universitetas per ilgus metus susipirko mases miškų Rumunijoje (IKEA dabar didžiausias miškų savininkas Rumunijoje), kitus per Harward Investment grupę, toliau per Green gold, o toliau jau viskas keliauja IKEA -Ikea Ressourse Independent Investment Group, trumpai IRI Investment Group ir t.t. Dabar IKEA Rumunijoje yra didžiausias miškų savininkas.
Kas garantuoti, kad įvykdžius reformą miškų sektoriuje (kuri sukels chaosą miško sektoriuje ir gresia bedarbyste dešimtis tūkstančių žmonių regione) – valstybiniai miškai nebus privatizuoti? Nes “privatus kapitalas tvarkosi geriau”, o tai privatizacijos procesus daug lengviau inicijuoti kai viskas vienose rankose. Galima netgi piktybiškai jį nustekenti taip, kad neliktu nieko daugiau – tik privatizacija
Giliau pakasus apie IKEA yra įdomių detalių, kad po šiuo viešųjų ryšių nupoliruotu įvaizdžiu slepiasi daug skeletų, pvz ar žinote, kad IKEA įkūrėjas jaunystėje buvo nacis, yra rasistas (moterys ir užsieniečiai), IKEA tempo palaikymui reikalingi didžiuliai medienos kiekiai (1 proc. pasaulio miškų), Rusijoje Karelijoje iškirsti 600 senumo medžiai ir t.t.
———————–
Kam griauti pelningai veikianti valstybini misku sektoriu vardan kazko kas ekonomiskai nepaskaiciuota ir nepagrista su neaiskiomis perspektyvom ateityje. Tuo paciu griaunama taip garsiai valdzios deklaruojama regionine politika. Vietoje visos problemos matyti kaip ant delno, ko tikrai nebus is centro. Vyksta lietuvos valstybiniu misku pardavimo formavimo pirmine stadija.
———————–
– O aš dabar matau baisingai iškirstus miškus, ko anksčiau nebuvo.
– Kristina, važiavau per Latviją, mačiau kaip ten medienos sandėliai prie geležinelio stočių atrodo. Manaiu, gal uraganas buvo. Pasirodo – ne. Kerta masiškai. Nėra čia ko laukti. Idiotų gauja dėl savo ambicijų ir vienadienio verslo nutarė sunaikinti miškus Lietuvoje. Nereikia net lyginti su Latvija., pas mane studentai gamtininkai latviai gyveno savaitę, pasakojo. Tai eilinis stambaus kapitalo legalus turto grobimas, išmetant už borto smulkias įmones, urėdijas pajungiant vyriausybės kontrolei. Kurios politikai už paramą per rinkimus ar dar ką lieps užsakovams tiek ir tiek iškirsti.
Sweden’s consumption footprint ‘among the worst’ – Švedijos vartojimo indeksas vienas didžiausių pasaulyje
Kad švedai išlaikytų esamą gerbūvį, jiems reikėtų 4,2 Žemės planetų.
———————–
2013-03-26 Vieni mano, kad Lietuvos miškai tvarkomi itin neūkiškai, kiti – kad geriausiai pasaulyje”Švedijos gamtos apsaugos draugija paskelbė, kad miškai šioje šalyje plynai kertami nerimą keliančiu tempu.
Ne veltui vienas švedų profesorius ekologas viename tarptautiniame miškininkų seminare oficialiai pareiškė, jog veža žmones iš Skandinavijos į ekskursijas po Lenkiją, Latviją, Estiją ir Lietuvą, kad parodytų miškus
FACEBOOK GRUPĖ: “Apginkime Lietuvos Miškus!”
FACEBOOK PUSLAPIS: “Gyvas Miškas”
YOUTUBE KANALAS (VISA MEDŽIAGA): GYVAS MIŠKAS
Čia rasite visą aktualią informaciją ir archyvą.
