15 000 pasaulio mokslininkų perspėjimas Žmonijai: Žemė vieninteliai mūsų namai ir greitai gali būti vėlu

“Žmonijai kyla egzistencinė grėsmė dėl nevaldomo ribotų išteklių vartojimo.”

15 000 pasaulio mokslininkų išplatino naują, niūrų „įspėjimą žmonijai“ apie mūsų laukiančius pavojus, rašo „Independent“.

Naujoji žinia yra surašyta 25 metų senumo įspėjimo, kurį pasirašė 1 700 mokslininkų, priklausančių „Susirūpinusių mokslininkų sąjungai“, pagrindu, tačiau dabar, anot mokslininkų, padėtis yra gerokai blogesnė, nei buvo 1992 metais, o kone visos problemos, identifikuotos pirmojoje žinutėje, pagilėjo.

Žmonijai kyla egzistencinė grėsmė dėl nevaldomo ribotų išteklių vartojimo staigiai augant populiacijai. Ir, anot mokslininkų, „patys mokslininkai, įtakingi ir paprasti piliečiai“ nepakankamai aktyviai su tuo kovoja.

Jūra mobiliųjų telefonų. Mūsų aistra ir noras sumaniems telefonams ir kitoms naujoms technologijoms yra konfliktų ir mirties priežastis Konge. 

Mokslininkai įspėja, kad jeigu pasaulis skubiai nesiims veiksmų, mūsų laukia katastrofiškas biologinės įvairovės sumažėjimas ir neišpasakytos kančios.

Nuo pirmojo laiško parašymo sumažėjo tik viena anuokart identifikuota problema – ozono skylė, todėl naujame laiške mokslininkai ragina žmoniją pasinaudoti tuo kaip pavyzdžiu, kas gali nutikti, kuomet imamasi tikslingų, aktyvių veiksmų. Tačiau visos kitos grėsmės, anot jų, tik pasunkėjo ir netrukus bus pasiektas taškas, kuomet permainos bus nebegrįžtamos.

Laiške palikta šiek tiek erdvės ir vilčiai. Tačiau žmonija nesiima nė iš tolo pakankamai veiksmų, kad sumažintų didžiąją dalį savo problemų ir netrukus jau nebegalės pakeisti savo likimo.

Žemė su visa joje esančia gyvybe yra vieninteliai mūsų namai

„Netrukus bus per vėlu pakeisti kryptį nuo katastrofiškos trajektorijos, o laikas baigiasi. Turime savo kasdieniame gyvenime ir valdančiose institucijose pripažinti, kad Žemė su visa joje esančia gyvybe yra vieninteliai mūsų namai“, rašoma nerimą keliančiame laiške.

SKAITYTI PLAČIAU: Socialiniuose skelbimuose – šokiruojantys miškų kirtimo padariniai gyvūnijai

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

Plastikas patenka į maisto grandinę arba kaip plastikas patenka ant mūsų stalo.  Tiek vandens, tiek sausumos ekosistemose plastikas pasislenka. Mažyčius ir ne tokie mažus gabalėlius suvalgo gyvūnai, kurie savo ruožtu irgi yra suvalgomi: taip pasislenka maisto grandinė. Su visu mikroplastiku vandenyje ir vandenynuose: mes tikrai tikime, kad jis mūsų nepasiekia?

Banglentininkas, čiuožiantis per šiukšles. Plastikas užteršė mūsų okeanus, vandenynuose jo dabar daugiau nei 270 milijonų tonų, ko gero jo dabar daugiau nei žuvies vandenyne. Tai tampa tikėtina, kai žinai, kad net iki 85% žuvininkystės yra pernelyg išnaudojama.

Įspėjime žmonijai pabrėžiamos įvairiausios negandos, ištikusios dėl mūsų pačių veiklos – katastrofiška klimato kaita, miškų iškirtimas, masinis rūšių nykimas, negyvosios vandenynų zonos, gėlo vandens neprieinamumas ir panašiai.

Oregono valstijos universiteto (JAV) ekologijos profesoriaus Williamo Ripple’o vedami mokslininkai, laišką išplatinę per internetinę žurnalo „BioScience“ versiją, teigia: „dabar žmonijai pateikiamas antras įspėjimas… Mes keliame pavojų savo ateičiai nepažabodami savo intensyvaus, bet geografiškai ir demografiškai netolygaus išteklių vartojimo ir nesuvokdami nuolatinio bei greito populiacijos augimo kaip daugelio ekologinių ir netgi sociologinių grėsmių pagrindinio variklio“.

SKAITYTI PLAČIAU: Korporacijos supirkinėja pasaulį?

SKAITYTI PLAČIAU: Jeigu visi „gyventume kaip švedai“, reikėtų 4 Žemės planetų

„Nesugebėdami adekvačiai riboti populiacijos augimo, iš naujo įvertinti augimu pagrįstos ekonomikos vaidmens, sumažinti šiltnamio dujų išmetimo, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, saugoti gyvenamuosius arealus, atgaivinti ekosistemas, riboti taršą, stabdyti gyvūnijos naikinimą ir riboti invazinių rūšių plitimą, žmonės nesiima skubių veiksmų, būtinų norint apsaugoti mūsų biosferą, atsidūrusią pavojuje“, rašoma laiške.

Pirmajame savo įspėjime, kurį pasirašė dauguma tuo metu gyvenusių Nobelio premijos laureatų, buvo nurodoma, kad žmonių poveikis mus supančiai gamtai gali tapti „neišmatuojamų žmonijos kančių“ priežastimi. Naująjį laišką, kuris pateiktas atviro laiško, nuomonės, pavidalu, pasirašo 15 364 mokslininkai iš 184 valstybių.

Laiško autoriai, remdamiesi duomenimis, surenkamais vyriausybinių agentūrų, ne pelno siekiančių organizacijų ir individualių tyrimų, grindžia savo teiginius, kad mūsų įtaka aplinkai labai tikėtinai sukels „didžiulę ir negrįžtamą žalą“ Žemei.

Alberta degutinis smėlis, čia kažkadaise buvo borealiniai miškai. Degutinis smėlis yra vienas purviniausių naftos gavybos šaltinių ir šios naftos gavyba užteršė ir vandenį ir vietinę Albertos žemę. Vien tas faktas, kad projektas buvo suderintas su aplinkosaugos reguliavimo tarnybomis jau yra šokiruojantis, mažiau šokiruoja kai sužinai, kad Alberta, tiesiogine to žodžio prasme, pardavė savo reguliavimo pareigybes naftos pramonei.

Kadaise čia, Oregone buvo miškas, dabar yra dykvietė. Dėl ankstesnių postų apie miškų naikinimą, turėkite omenyje, kad kaina mokama už federalinės / viešosios žemėms išnaudojimą yra kapeikos, palyginus su patirta ekologine žala ir pelnu, kurį gauna kompanijos.

Pasėlių „dykuma“ Kinijoje, nėra vietos gamtai. Didžiuliai Kinijos ir daugelio išsivysčiusių ir besivystančių šalių plotai yra padengti laukais, kuriuose yra tik vienos rūšies augalai. Ten, kur kažkada buvo pievos ir miškai, dabar – monokultūrinių augalų eilės, gerokai jautresnės aplinkos pokyčiams nei įvairialypės ekosistemos.

Planeta keliauja netvariu keliu

Prof. W.Ripple’as sakė: „Šį antrąjį įspėjimą pasirašę mokslininkai ne šiaip skelbia melagingą pavojų. Jie pripažįsta akivaizdžius ženklus, kad planeta keliauja netvariu keliu. Tikimės, kad mūsų laiškas įžiebs plataus masto visuomenės debatus dėl pasaulinės aplinkos ir klimato“. Kai kuriose srityse pažanga yra pasiekta – pavyzdžiui, apribota ozono sluoksnį naikinančių cheminių junginių gamyba, didėja energijos, išgaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, vartojimas – tačiau gerąsias tendencijas smarkiai nusveria žalingos tendencijos, tvirtina mokslininkai.

SKAITYTI PLAČIAU: 20 vaizdų, atskleidžiančių žmonių poveikį planetai

Skaitykite daugiau:

Jie nurodė, kad per pastaruosius 25 metus:

Gėlo vandens, prieinamo vienam pasaulinės populiacijos atstovui, vidutinis kiekis sumažėjo 26 procentais;

Vandenynų „negyvųjų zonų“ – vietų, kur dėl deguonies trūkumo ir taršos beveik niekas negali išgyventi – plotai padidėjo 75 procentais;

Prarasti 121 mln. hektarų miškų, daugiausiai plečiant dirbamos žemės plotus;

Pasaulinės anglies emisijos ir vidutinės temperatūros nuolat ir reikšmingai augo;

Žmonijos populiacija išaugo 35 procentais;

Bendras žinduolių, roplių, paukščių ir žuvų kiekis planetoje sumažėjo 29 procentais.

Prof. W.Ripple’as su kolegomis įsteigė naują nepriklausomą organizaciją, pavadintą „Pasaulio mokslininkų aljansu“ – šios organizacijos tikslas yra garsiai skelbti susirūpinimą dėl aplinkos apsaugos tvarumo ir žmonijos likimo.

2017 12 02|Kategorijos: Globaliai, MIŠKO ABC|Žymos: |
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau